Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-181-517/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-17
Bylos Nr.
1-181-517/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42342-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-181-517/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42342-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020m. vasario 17d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui D. Ž.,kaltinamajam V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv(duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013m. sausio 15d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 2d. 8p., 284 str. 1d.-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui; 2) 2013m. gruodžio 12d. Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 2d. 8p., 284 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d.,-5m l/a, 2014m. birželio 27d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo pakeistas Panevėžio apygardos 2013m. gruodžio 12d. nuosprendis ir, veiką pagal LR BK 135 str. 2d. 8p. perkvalifikavus į LR BK 135 str. 1d., galutinė bausmė nustatyta-6m l/a, 2017m. gruodžio 22d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pagal 2017m. gruodžio 13d. Kaišiadorių raj. apyl. teismo nutartį lygtinai 1m. 9 mėn. ir 23d. l/a; 3) 2019m. spalio 03d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str., 64 str. 2d.,-2m. ir 23d. l/a, visi teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2019m. spalio 03d., apie 18⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis V. J. U. rajone, kelio Ukmergė-Molėtai 7,00 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. D. P. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kaltinamojo V. J. vairuojamą transporto priemonę patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKL-0700(patikros sertifikato Nr. 0972313), atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 18⁰⁵ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,91 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 18³¹ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis V. J., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paordymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2019m. spalio 03d., ryte, jis buvo atvykęs į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus, kur buvo skelbiamas nuosprendis jo atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pagal LR BK 281¹ str. 1d., prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės pagal naują nuosprendį, kartu paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. jo vairuoto automobilio konfiskavimą. Po nuosprendžio paskelbimo jis kartu su savo sutuoktine-pil. D. J. pastarosios sūnui priklausančiu automobiliu „ VW Golf “ vyko į svečius pas jo tėvus, gyvenančius Molėtų rajone. Svečiuojantis pas tėvus, vyko išgertuvės, kur jie su sutuoktine gėrė alų. Buvo išgertas nemažas kiekis alaus, tačiau kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti, nes gėrė iš plastikinių butelių. Jautėsi gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Vėliau jo sutuoktinė užsimanė važiuoti į namus, kuri primygtinai reikalavo ją parvežti į namus, sakydama, kad blogai jaučiasi. Kadangi jis jautėsi gerai, negriuvinėjo, norėdamas, kad sutuoktinė grįžtų į namus, sėdo už automobilio „ VW Golf “ vairo. Važiuojant į namus, pakeliui už Želvos miestelio, Ukmergės rajone jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jis pakluso policijos pareigūnams, iš karto neneigdamas, kad yra išgėręs.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais liudytojų D. J. ir D. P. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 36-37, 42-43), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2019m. spalio 03d. rašytu tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 16), įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolu(b.l. 8-9) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 11-14), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašais(b.l. 19-22), alkotesterio „ Alcotest7510 “, Nr. ARKL-0700, patikros sertifikatu(b.l. 18), 2019m. spalio 03d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 17) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis V. J. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto liudytojos D. J. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su pil. V. J. santuokoje yra nuo 2017m. liepos 18d. 2019m. spalio 03d. ji sus sutuoktiniu svečiavosi pas pastarojo tėvus, gyvenančius Molėtų rajone. Sutuoktinio tėvų namuose vyko išgertuvės, jie gėrė alų. Po išgertuvių jos sutuoktinis Vaidas, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „ VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jos sūnui-pil. D. P.. Kodėl sutuoktinis girtas sėdo už automobilio vairo, ji nenori nieko aiškinti, taip gavosi. Ji pati labai išgyvena dėl šios situacijos, kadangi jai gėda, nes ji pati įvykio dieną buvo neblaivi, niekada tokioje situacijoje nėra buvusi, todėl net nenori prisiminti įvykio aplinkybių. Gali pasakyti tik tai, kad automobilio savo sutuoktiniui V. vairuoti ji neperdavė, o tiesiog buvo tokia situacija, kad sutuoktinis paprasčiausiai paėmė automobilio raktelius ir jie važiavo. Gal ji ir prašė jo nevairuoti, bet sutuoktinis V. jos neklausė, tačiau visų detalių dėl buvusio girtumo dabar ji jau neatsimena(b.l. 36-37).

Iš teisme paskelbto liudytojo D. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. V. J. jis žino iš matymo, kuris yra susituokęs su jo motina, tačiau jis motinos sutuoktiniu stengiasi nebendrauti ir jokių santykių nepalaikyti, nes V. J. jam nepatinka. Automobilis „ VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu ir priklauso jam. Šį automobilį jis buvo davęs savo motinai važinėti į darbą gal jau prieš kokius tris mėnesius, nes pastarosios automobilis sugedo ir ji neturėjo kuo važinėti į darbą. Jo motina-pil. D. J.(buvusi pavardė-P) gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), kurios mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su motina jis mažai bendrauja. 2019m. spalio 06d. jis buvo paskambinęs savo motinai paklausti, kaip jai sekasi, kuri pokalbio metu jam pasakė, kad jam(liudytojui D. P.) priklausantis automobilis „ VW Golf “ yra sulaikytas ir saugomas Ukmergės raj. PK teritorijoje. Motina jam paaiškino, kad ji kartu su savo sutuoktiniu, t.y. pil. V. J., kuris buvo girtas, važiavo sutuoktinio vairuojamu automobiliu, tačiau juos sustabdė policijos pareigūnai ir automobilis buvo paimtas. Jis nori pasakyti tik tai, kad jis tik savo motinai buvo davęs naudotis jam priklausančiu automobiliu „ VW Golf “, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurio niekada nėra davęs vairuoti motinos sutuoktiniui V. Ar motinos sutuoktinis V. J. turi vairuotojo pažymėjimą ar ne, jis nežino. Neblaivus V. J. jam priklausantį automobilį vairavo be jo(liudytojo D. P.) žinios, nes jis pats prie padarytos nusikalstamos veikos niekaip nėra prisidėjęs (b.l. 42-43).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2019m. spalio 03d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad 2019m. spalio 03d., apie 17⁴³ val., tarnybos metu, dirbant aptarnaujamoje teritorijoje kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėju M. D., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad link Ukmergės, keliu Molėtai-Ukmergė važiuoja automobilis „ VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuruo vairuotojas yra galimai neblaivus. Vykstant Molėtų kryptimi, 18⁰⁰ val. priešpriešais buvo pastebėtas minėtas automobilis, kuris įtartinai manevravo po kelią, vis išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Panaudojant spec. signalą ir šviesas, ties Kartėnų kaimu automobilis „VW Golf “ buvo stabdomas patikrinimui, tačiau automobilio vairuotojas sustojo, tik įvažiavęs į nuosavos namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kiemą. Iš pažiūros neblaivus vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo pil. V. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio, pripažino, kad yra išgėręs, ir pateikė automobilio raktelius. Iš karto, t.y. 18⁰⁵ val., alkoholio matavimo prietaisu patikrinus vairuotojo blaivumą, jam buvo nustatytas 2,91 promilės girtumas, o po 20 min. atlikus pakartotinį blaivumo testą,-2,72 promilės girtumas. Bendravimo metu vairuotojas V. J. pripažino, kad jis niekda nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Kartu su vairuotoju automobiliu važiavo ir pastarojo sutuoktinė-pil. D. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (mob. ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat buvo neblaivi. Tiek vairuotojas, tiek ir automobilyje sėdėjusi keleivė aiškino, kad alkoholį vartojo Molėtų rajone, o jie patys gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), kur ir vyko po išgertuvių. Buvo iškviestas tralas automobilį saugojimui pristatyti į Ukmergės raj. PK teritoriją, o pil. D. P. ištikus nerviniam priepuoliui, buvo iškviestas ir medikų ekipažas, kuris minėtą moterį pristatė į Ukmergės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių apžiūrai, kur jai 19³² val. buvo nustatytas 2,87 promilės girtumas. Pats automobilį vairavęs asmuo V. J. tolimesniam įvykio aplinkybių aiškinimuisi buvo pristatytas į Ukmergės raj. PK.(b.l. 16).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2019m. spalio 03d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelio Ukmergė-Molėtai, 7,0 kilometras, kuriame nuo Ukmergės pusės yra įsukimas į angaro teritoriją. Teritorijoje yra matomas automobilis „ VW Golf “ iš priekio ir galo paženklintas valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis yra mėlynos spalvos. Automobilio kėbulas neapgadintas. Automobilio apžiūros metu jo daiktinėje rasti automobilio dokumentai, t.y. registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir LR asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota pil. V. J. vardu, kurie buvo paimti ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos. Tęsiant automobilio apžiūrą, automobilio bagažinėje yra matomi įvairūs daiktai, t.y. aliumininis indas, tušti plastikiniai buteliai, geltonos spalvos dėžutė, raudonas krepšys, guminiai batai, kanistras su skysčiu ir užvedimo laidai(b.l. 11-14).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašais matyti, kad 2019m. spalio 03d. du kartus atlikus kaltinamojo V. J., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 18⁰⁵ val., pastarajam buvo nustatytas 2,91 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 18³¹ val., metu,-2,72 promilės girtumas. Šie duomenys apie kaltinamojo V. J. neblaivumą yra užfiksuoti ir prie bylos medžiagoje esančiame 2019m. spalio 03d. surašytame neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKL-0700, patikros Nr. 0972313, akte(b.l. 17).

Iš teisme paskelbto byloje esančio alkoholio matavimo prietaiso, t.y. alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKL-0700 , patikros sertifikato Nr. 0972313, matyti, kad alkostesrio patikra buvo atlikta 2019m. balandžio 26d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2019m. spalio 28d.(b.l. 18).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis V. J. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2019m. spalio 03d., o pagal LR BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam V. J. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 17-22), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo V. J. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes ir dėl aiškaus rašymo apsirikimo blaivumui patikrinti atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore neteisingai nurodytą etilo alkoholio koncentraciją.

Spręsdamas kaltinamojo V. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo V. J. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo V. J. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs tris kartus teistas asmuo, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius teistumus, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš ankstesnių gyvenimo klaidų ir tą pačią dieną, t.y. 2019m. spalio 03d. paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-667-732/2019, vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą transporto eismo saugumui, t.y. vėl sėsdamas neblaivus už automobilio vairo(b.l. 71-20, 143-148, 151-155). Kaltinamasis V. J. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, dar turėdamas neišnykusius teistumus už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis V. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamajam V. J. inkriminuojamas nusikaltimas yra tyčinis, o pats kaltinamasis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, kuris šiuo metu jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, naują nusikalstamą veiką padariusiam tik paskelbus nuosprendį kitoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, yra tikslinga paskirti tik griežčiausią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo V. J. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka, paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Šiuo nuosprendžiu paskirtina bausmė yra bendrintina su ankstesniu 2019m. spalio 03d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirta didesne laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą(LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. J. 2019m. spalio 03d. kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį, vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes, pasak paties kaltinamojo, nėra įgijęs teisės vairuoti, t.y. niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Kartu pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis V. J., kaip asmuo, niekada nebuvęs įgijęs teisės vairuoti transporto primones, 2019m. spalio 03d. automobilį vairavo, jau esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, nes tą pačią dieną Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-667-732/2019m. kaltinamajam V. J., kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui(b.l. 151-156).

LR BK 68 str. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis(nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis(teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis LR BK 67 str. 3 d., ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. J. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis V. J. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, atsižvelgiant į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir į paties kaltinamojo V. J., kaip anksčiau administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bausto asmens(b.l. 121-26), asmenybę, kaltinamajam uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas, kuri irgi gali būti skiriama kartu su bausme(LR BK 67 str. 3d.). Nušalinus kaltinamąjį V. J. nuo kelių transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o po to 2019m. spalio 09d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos išrašytu pakvitavimu buvo grąžintas faktiniam šios kelių transporto priemonės valdytojui(savininkui)-pil. D. P. pagal pastarojo rašytą prašymą(b.l. 23, 29, 32-33).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. I 404246, kurį apklausos Ukmergės raj. PK metu pateikė pil. D. P., matyti, kad automobilis

„ VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo kaltinamasis V. J., yra registruotas pil. D. P. vardu(b.l. 29).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo V. J. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant LR BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši kelių transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant LR BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame LR BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Be to, LR BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas LR BK uždraustai veikai daryti(LR BK 72 str. 4d. 1p.). Liudytojas D. P., duodamas parodymus byloje parodė, kad automobilis „ VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir yra registruotas jo, kaip transporto priemonės savininko, vardu. Pasak liudytojo D. P., jis V. J. žino iš matymo, žinodamas, kad pastarasis yra susirašęs su jo motina-pil. D. J.(buvusi pavardė-P.), nes dabartinis motinos sutuoktinis jam nepatinka ir jis stengiasi su V. J. nebendrauti ir jokių santykių nepalaikyti. Kadangi motinos automobilis buvo sugedęs, tai jis gal prieš kokius tris mėnesius motinai buvo davęs naudotis jam priklausančiu automobiliu, kad ši(motina) galėtų važinėti į darbą, o motinos sutuoktiniui(kaltinamajam V. J.) jis niekada nėra davęs naudotis jam priklausančiu automobiliu(b.l. 36-37). Šias liudytojo D. P. aiškinamas aplinkybes, kurio parodymai, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, buvo pagarsinti bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme patvirtino ir pats kaltinamasis V. J.. Duomenų apie tai, kad kelių transporto priemonės savininkui D. P. būtų žinoma, jog įvykio dieną kaltinamasis V. J., būdamas neblaivus sėdo už jam priklausančio automobilio vairo, byloje nėra.

Nors LR BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo V. J. vairuota kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam V. J. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto lengvojo automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų LR BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(LR BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „ Emprekis “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo V. J. vairuoto automobilio „ VW Golf “ vidutinė kaina(be PVM) Lietuvoje yra 769,- Eur.(septyni šimtai šešiasdešimt devyni eurai ir 00 eur/ct.)(b.l. 31). Iš internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad galimybė naudotis informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas buvo sudaryta pasirašius VMĮ ir VšĮ „ Emprekis “ bendradarbiavimo sutartį. Ši paslauga mokesčių administratoriui teikiama nemokamai, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai, jei į duomenų bazę patenka per VMĮ interneto puslapyje esančią nuorodą. Tokiu būdu VšĮ „ Emprekis “ žinynas „ Autotransporto kainos Lietuvoje “, skelbiamas interneto svetainėje adresu: htpp://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta automobilio „ VW Golf “ vidutinė kaina Lietuvoje. Jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis V. J., apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra. Kadangi kaltinamasis V. J. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), iš kaltinamojo V. J. yra išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal byloje esančią VšĮ „ Emprekis “ pateiktą automobilio „ VW Golf “ vidutinę kainą(be PVM) Lietuvoje(LR BK 67 str. 2d. 7p., 72 str. 5d.), o automobilis yra grąžintinas jo teisėtam savininkui-pil. D. P., kuriam minėta transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui(LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2019m. spalio 10d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-42342-19 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2019m. spalio 09d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ VW Golf “, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurį bylos duomenimis vairavo kaltinamasis V. J., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 60,- Eur.(šešiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(pastaba: pasiūlyta nuvežimo kaina pagal žodinę apklausą, nes priverstinio nuvežimo paslaugų sutartis su šias paslaugas atlikusia UAB „ Aljuva “ jau buvoi pasibaigusi)(b.l. 24-26).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Kaltinamasis V. J. dar ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė parduotuvės terminalo „ Perlo paslaugos “ kasos kvitą, iš kurio matyti, kad dar 2019m. spalio 24d. jis į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo jo vairuoto automobilio „ VW Golf “, valst. Nr (duomenys neskelbtini) turėtas transportavimo išlaidas 60,- Eur.(šešiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 28). Kadangi gera valia buvo atlygintos policijos patirtos priverstinio kelių transporto priemonės nuvežimo išlaidos, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti motociklo transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam V. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 4 ir 9d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2019m. spalio 03d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-tris mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti dvejus metus tris mėnesius ir dvidešimt tris dienas laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020m. vasario 17d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant iš dalies atliktą bendrintiną bausmę pagal 2019m. spalio 03d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendį.

LR BK 67 str. 3d. ir 68 str.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, ketveriems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam V. J. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. 769,- Eur.(septynių šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „ VW Golf “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti, grąžinant kaltinamajam V. J. iš jo buvusį paimtą asmens dokumentą t.y. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017m. gruodžio 12d. Migracijos departamento Kauno skyrius, Lietuva(63).

Daiktinius įrodymus-automobilį „ VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais, transporto priemoinės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelę(ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-pil. D. P., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam V. J.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis