- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- I-5214-484/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03102-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).
Pareiškėjas paaiškina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Higienos normos HN 134-2015 44 p., pataisos namuose laikomiems asmens turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, tačiau nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, nebuvo karšto vandens, todėl 17 parų jis neturėjo galimybės nusprausti duše ir laikytis asmens higienos. Dėl to pareiškėjui niežėjo visą kūną, jis buvo priverstas praustis po šaltu dušu bei rizikuoti savo sveikata. Tvirtina, kad dėl šių aplinkybių jo sveikatai buvo padaryta didelė ir neatitaisoma žala.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 6-9) paaiškina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prausimasis Vilniaus PN organizuojamas, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau - Taisyklės), 258 punktų, kuris nustato, kad „ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį-pasinaudoti kirpėjo paslaugomis“. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 44 punkte.
Informuoja, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus PN nebuvo tiekiamas karštas vanduo, nes buvo atliekami planiniai įstaigos šildymo sistemos parengties darbai, ruošiantis 2017-2018 metų šildymo sezonui. Atliekant hidraulinius bandymus, buvo nustatytas šilumos tiekimo trasos nesandarumas. Siekiant nustatyti nesandarumo vietą bei pašalinti gedimą, buvo atlikti didelio masto gedimo vietos paieškos bei remonto darbai. Pažymi, kad buvo dedamos didelės pastangos siekiant per kuo įmanoma trumpesnį laiką pašalinti gedimą, tačiau atsižvelgiant į darbų mastą ir sudėtingumą remontas užtruko nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d.
Akcentuoja, kad Vilniaus PN nuteistieji buvo informuoti apie įstaigoje įvykusią techninę vamzdyno avariją. Jiems buvo paaiškinta, kad remonto darbai užtruks kažkurį laiką, remonto metu nebus tiekiamas karštas vanduo, nes jo tiekimas atliekant tokio pobūdžio darbus technologiškai yra neįmanomas. Nuteistiesiems buvo pažadėta, kad gedimas bus pašalintas per kuo įmanoma trumpesnį laiką. Vilniaus PN nuteistieji supratingai sureagavo į šią žinią, niekas neišreiškė jokių nusiskundimų.
Atsiliepimas
Vilniaus PN nuomone, laikinas karšto vandens tiekimo nutrūkimas, esant atsiliepime į skundą išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, įvyko dėl nenugalimos jėgos. Remonto darbai buvo atlikti per trumpą laikotarpį, šilumos trasų hidrauliniai bandymai bei sistemos gedimo darbai buvo atlikti šiltuoju metų laiku, trumpai kilę nepatogumai nuteistiesiems buvo sąlyginai minimalūs. Pažymi, kad pareiškėjas su skundais (prašymais) dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, akcentavo, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Nurodo, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi jį kankinti, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Mano, kad šiuo atveju nėra nustatyta civilinės atsakomybės pagrindų (Civilinio kodekso 6.271 str.), todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė ir neturtinės žalos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad kalint Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. jam nebuvo užtikrinta kalinamojo teisė naudotis dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 18 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-414-03 (b. l. 11). Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. jis negalėjo nusiprausti duše, nes Vilniaus PN nebuvo karšto vandens.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – HN 1345:2015), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 44 punktas, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Analogiškos nuostatos yra išdėstytos ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194, 258 punkte.
Vilniaus PN pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įstaigoje yra nustatytas naudojimosi dušu grafikas (b. l. 15). Iš atsiliepimo turinio matyti, kad Vilniaus PN neneigia, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. įstaigoje nebuvo tiekiamas karštas vanduo ir nuteistiesiems, taip pat ir pareiškėjui, nebuvo užtikrinta teisė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Į bylą pateikta Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2017 m. spalio 2 d. pažyma „Dėl remonto darbų“ Nr. 14-3695 patvirtina, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki rugsėjo 15 d. Vilniaus PN buvo atliekami planiniai įstaigos šildymo sistemos parengties 2017-2018 metų šildymo sezonui darbai (b. l.12). Hidraulinių bandymų metu buvo nustatytas vidaus šilumos trasos nesandarumas. 2017 m. rugsėjo 15 d. avariniai darbai baigti (pakeista dalis senų šildymo sistemos vamzdžių naujais), karšto vandens tiekimas atnaujintas. Apie tai, kad įstaigos šildymo sistemoje aptiktas nesandarumas patvirtina UAB „Algrimas“ 2017 m. rugsėjo 4 d. defektinis aktas Nr. 2017 m. rugsėjo 5d. (b. l. 13).
Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad HN 134:2015 44 punkto reikalavimų nesilaikymą ginčui aktualiu laikotarpiu lėmė ne neteisėti Vilniaus PN veiksmai (neveikimas), o nuo šios įstaigos administracijos valios nepriklausiusios, ekstraordinarios aplinkybės – aptiktas šildymo sistemos defektas, kurio pašalinimas ir yra susijęs su Vilniaus PN pareigos užtikrinti nuteistiesiems tinkamas kalinimo sąlygas, į kurias patenka ir HN 134:2015 44 punkto reikalavimų, tinkamu vykdymu. Kaip matyti, šildymo sistemos defektui pašalinti buvo būtinas karšto vandens tiekimo nutraukimas. Remontas Vilniaus PN atliktas ir karšto vandens tiekimas atnaujintas per pakankamai trumpą laiką. Atsakovo atstovo atsiliepime taip pat nurodyta, kad apie įvykusią avariją ir jos pašalinimo darbus nuteistieji buvo informuoti. Paaiškinta, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse (kur ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas), kiekviename iš nuteistųjų būrių įrengta virtuvėlė, kurioje nuteistiesiems įrengtos viryklės, yra virduliai, t. y. nuteistieji turi galimybę pasišildyti vandens (tame tarpe ir asmens higienai). Tai rodo, kad karšto vandens tiekimo nutraukimą nuteistieji galėjo iš dalies kompensuoti. Pareiškėjas jokių pretenzijų Vilniaus PN administracijai dėl neužtikrintos teisės naudotis šiltu dušu ginčui aktualiu laikotarpiu nereiškė (b. l. 14).
Minėta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai konstatuojami neteisėti veiksmai, neturtinės žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Byloje nenustačius Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.