Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Stasio Lemežio, Ryšardo Skirtuno, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei, gynejai adv. Liudmilai Karvelienei, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo T. G. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu, padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str., T. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis specialia teise ir uždrausta vienerius metus nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos vairuoti keliu eismo transporto priemones.

T. G. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles ir del to ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent: 2009-05-25, apie 20.57 val., T. G., vairuodamas motocikla „Kawasaki ZX-9R“, v.n. 120 JU, važiuodamas Baltupio gatve link M. H. gatves, Vilniuje, pažeide KET 133, 135 punktu reikalavimus, t.y. nepasirinko saugaus greicio, kad galetu sustabdyti vairuojama motocikla iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties, žymiai viršijo leistina maksimalu 50 km/h greiti ir važiavo apie 128 km/h greiciu, del ko pastebejes kliuti ir pradejes stabdyti motocikla, jo nesuvalde, po ko motociklas virto ant dešinio šono ir slysdamas i prieki, išslydo i priešpriešine eismo juosta. Eismo ivykio metu motociklo keleivei A. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo apylinkes teismo nuosprendi panaikinti, atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes, nustatyti papildomai dar dvi jo atsakomybe lengvinancias aplinkybes, palikti specialia teise vairuoti lengvuosius automobilius ir sumažinti paskirta bauda.

Apelianto manymu, nuosprendis naikintinas del netinkamo baudžiamojo istatymo, reglamentuojancio atleidima nuo baudžiamosios atsakomybes, taikymo. Nurodo, jog apylinkes teismo praše jo atžvilgiu taikyti BK 39 str., kuris numato, kad asmuo, padares baudžiamaji nusižengima arba neatsargu nusikaltima, teismo motyvuotu sprendimu gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jei jis pirma karta padare nusikalstama veika, yra ne mažiaus kaip dvi jo atsakomybe lengvinancios aplinkybes ir nera atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu. Apelianto teigimu, byloje yra visi pagrindai taikyti mineta istatymo nuostata.

Visu pirma, jis pirma karta padare neatsargia nusikalstama veika. Ta aplinkybe, kad 2005-09-08 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes BK 38 str. pagrindu, nukentejusiajam ir nuteistajam susitaikius, neturi jokios teisines reikšmes, nes nuo ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes iki nagrinejamo nusikaltimo padarymo praejo daugiau kaip vieneri metai (BK 38 str. 3 d.). Apelianto manymu, teismas nepagristai savoka „pirma karta padare nusikalstama veika“ sutapatino su BK 55 str. vartojama savoka „pirma karta teisiamas“, tuo nukrypdamas nuo Aukšciausiojo Teismo formuojamos praktikos. Gi, asmuo laikomas pirma karta padares nusikalstama veika, jeigu pripažistama, kad jis, nebudamas anksciau nusikaltes, yra padares tik viena nusikalstama veika arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nera pakartotines ir sudaro idealiaja sutapti. Be to, svarstant klausima, ar asmuo nusikalto pirma karta, butina tureti galvoje, kad ankstesnes nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybemis praranda savo teisine reikšme ir leidžia teigti, kad asmuo, veliau padares kita veika, nusikalto pirma karta. Tokia išvada galima, kai del ankstesnes nusikalstamos veikos kiles baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaiges, t.y. ir tuo atveju, kai asmuo už anksciau padaryta nusikalstama veika buvo nuteistas, taciau teistumas yra išnykes ar panaikintas; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes už ankstesne veika BK 36-39 str., 93 str. numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes BK 38 str. pagrindu ir nera duomenu, kad jis per vienerius metus padarytu nusikalstama veika ar be pateisinamu priežasciu nevykdytu teismo patvirtinto susitarimo del žalos atlyginimo salygu bei tvarkos (kasacine byla Nr. 2K-P-85/2008).

Apelianto teigimu, nors skundžiamame nuosprendyje teismas pagristai nurode, kad jis prisipažino del veikos ir nuoširdžiai gailisi ir tai švelnina jo atsakomybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taciau nebuvo nustatytos dar dvi jo atsakomybe lengvinancios aplinkybes: ivykus avarijai, jis iškart suteike nukentejusiajai A. S. pirmaja pagalba, iškviete medikus, rupinosi ja, kai gulejo ligonineje, slauge namuose, o tai reiškia, kad yra BK 59 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybe lengvinanti aplinkybe, bei BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta aplinkybe, nes atlygino nukentejusiajai padaryta žala. Be to, sprendžiant klausima del atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes BK 39 str. prasme svarbu ir tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu.

Skunde nurodoma, kad pagrisdamas atsisakyma atleisti kaltinamaji nuo baudžiamosios atsakomybes, teismas nepagristai nurode, jog T. G. šiurkšciai pažeide KET. Apelianto nuomone, iš teismo nuosprendžio nera aišku, del kokiu priežasciu teismas priejo tokia išvada. Teismas konstatavo, kad T. G. stabde vairuojama motocikla, reaguodamas i kliuti, o jo nesuvaldes, griuvo. Taigi, akivaizdu, jis stabde motocikla siekdama išvengti susidurimo su netiketai i jo kelio juosta ivažiavusiu automobiliu RENAULT CLIO, vairuojamo O. T.. Ši aplinkybe rodo, kad teismas aiškiai pripažino, jog T. G. veiksmus nuleme O. T. veiksmai, be to, T. G. emesi priemoniu išvengti sunkesniu pasekmiu. Del ko akivaizdu, kad veika padaryta ne del chuliganišku ar piktybišku T. G. veiksmu, o del lemtingai susiklosciusiu aplinkybiu, kurias nuleme O. T. veiksmai. Mano, kad teismas, nepaisydamas T. G. prisipažinimo, turejo ne tik aiškintis nurodytas aplinkybes, bet ir nustatyti priežastini ryši tarp vairuotoju veiksmu ir kilusiu pasekmiu.

Apeliantas pažymi, kad teismas kaip prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes atmetimo pagrinda nurode ir tai, jog nukentejusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taciau, apelianto manymu, mineta aplinkybe apibudina ne jo asmenines savybes, o yra vienas iš nusikaltimo sudeties požymiu, todel dar syki atsižvelgti i šia aplinkybe nera pagrindo. Be to, tai prieštarauja vienam iš fundamentaliu baudžiamosios teises principu, kad niekas negali buti baudžiamas du kartus už ta pati.

Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad teismo pasitikejimas, jog kaltininkas ateityje nepažeidines istatymu ir nedarys nusikalstamu veiku, svarbus taikant BK 38 str., taciau neaktualus taikant BK 39 str.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad uždrausdamas vairuoti bet kokios rušies transporto priemones, kurias iki tol turejo teise vairuoti, t.y. net ir tas, kurias vairuodamas nusikalstamu veiku nepadare, teismas netinkamai taike BK 68 str. nuostatas. Toki savo sprendima teismas motyvavo tuo, kad T. G. viršijo greiti daugiau kaip 50 km/h. Taciau, apelianto teigimu, ši aplinkybe nera irodyta. Specialisto išvada nera absoliutus irodymas, nes nustatyti tikslu greiti imanoma naudojant tik tikslius greicio matavimo prietaisus. Be to, liudytojas V. I. ir nukentejusioji A. S. parode, jog T. G. viršytas greitis buvo maždaug 30 km/h. Tai sudaro apie 80 km/h važiavimo greiti, ka patvirtina ir jo paties parodymai. Abejoti ekspertizes išvadomis del 128 km/h greicio vercia ir tai, kad važiuodami 100 km/h greiciu jis ir nukentejusioji butu patyre daug rimtesnius sužalojimus. Nuteistasis skunde atkreipia demesi i tai, kad jo darbas yra išimtinai susijes su automobilio vairavimu, todel atemus teise vairuoti transporto priemones, jis netektu darbo ir pragyvenimo šaltinio, tai taip pat sužlugdytu jo kaip mokslininko karjera ir sugriautu ateities planus, nes studijuodamas biologija, jis vykdo moksline veikla, susisiekimas su tyrimu baze yra sudetingas, juolab, su savimi turi vežiotis brangiai kainuojancia technika.

Apelianto teigimu, skirdamas jam bausme, apylinkes teismas nepakankami atsižvelge i BK 54 str. numatytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, nes jam paskirta 10 MGL dydžio bauda yra aiškiai per griežta, prašo sumažinti jos dydi.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore – skunda atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas netenkintinas.

Išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustate bylos aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus ir ju pagrindu padare teisingas išvadas del faktiniu bylos aplinkybiu, baudžiamojo istatymo taikymo bei nuteistojo kaltes padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Nuteistajam T. G. už šia nusikalstama veika paskirta bausme nera aiškiai per griežta, paskirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu. Esminiu BPK pažeidimu byloje nenustatyta.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai netaike jo atžvilgiu LR BK 39 str., apeliacines instancijos teismo kolegija pirmosios instancijos teismo išvadoms, netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes instituto, pritaria.

Asmuo, padares neatsargu nusikaltima, teismo motyvuotu sprendimu gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes tik esant visoms BK 39 str. numatytoms salygoms, o butent: asmuo pirma karta padare nusikalstama veika; yra ne mažiau kaip dvi BK 59 str. 1 d. numatytos atsakomybe lengvinancios aplinkybes; nera atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu.

Pažymetina, kad tos aplinkybes, kurias apeliantas nurodo, kaip jo atsakomybe lengvinancias, nera pakankamu pagrindu taikyti BK 39 str. Atsakomybe lengvinancios aplinkybes priklausomai nuo atitinkamu salygu vertinamos nevienareikšmiškai. BK 39 str. prasme lengvinanciu aplinkybiu buvimas rodo, jog kaltininka už jo padaryta nusikalstama veika del mažesnio jos pavojingumo laipsnio nera tikslinga traukti baudžiamojon atsakomyben. Atsižvelgiant i visas bylos aplinkybes, buvo prieita teisingos išvados, jog T. G. veika nors ir nesukelusi labai sunkiu padariniu negali buti vertinama kaip mažiau pavojinga. Net jei šioje byloje butu nustatytos dvi ir daugiau atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, akivaizdu, kas kitos bylos aplinkybes, o butent – motociklo vairavimas su keleiviu, mieste, ne mažesniu kaip 128 km/h greiciu (kas yra ypatingai pavojinga ne tik šia transporto priemone važiuojantiems asmenims, bet ir visiems eismo dalyviams aplinkui); vairuotojo, t. y. T. G. praeityje padaryti KET pažeidimai (tame tarpe ir už greicio viršijima), rodo dideli šios veikos pavojinguma, apie ka pagristai savo nuosprendyje nurodo pirmosios instancijos teismas.

Kaip priimta teismu praktikoje, net ir esant visoms salygoms taikyti BK 39 str., teismai gali atsisakyti atleisti asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes, atsižvelgdami i konkrecios bylos aplinkybes ir ypac i kaltininko asmenybe, kadangi istatymas nenustato teismui pareigos ad hoc, nors ir esant visoms salygoms, atleisti asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes.

Butent padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybes aspektai leido teismui prieiti išvados netaikyti kaltininko atžvilgiu BK 39 str. nuostatu ir tokiai pozicijai visiškai pritaria aukštesniojo teismo kolegija. Taip pat pažymetina, jog visapusiškai apibudinant kaltininko asmenybe, pagristai buvo atsižvelgta ir i tai, kad nors T. G. nera teistas, taciau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes kaltininkui ir nukentejusiajam susitaikius.

Keliu eismo taisykliu pažeidimas teisingai ivertintas kaip šiurkštus, nes leistinas greitis mieste buvo viršytas žymiai. Toks pažeidimas, nors šiuo konkreciu atveju sukele palyginti švelnias pasekmes, pagal savo pobudi galejo sukelti žymiai sunkesnes. Jei kaltininkas butu pasirinkes saugu greiti, stabdymo padariniai butu kitokie, t. y. motociklas nevirstu ir neslystu, nenukentetu kartu važiavusi motociklo keleive. Byloje negincytinai nustatyta, kad motociklo vairuotojo veiksmai: važiavo apie 128 km/h greiciu, žymiai viršydamas maksimalu leistina greiti, ir stabdydamas nesuvalde motociklo, salygojo šio eismo ivykio kilima, taigi buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo ivykio kilimu. Aptariant ir ivertinant irodymus byloje nuosprendyje išsamiai ir aiškiai išdestytos specialisto išvados šiuo klausimu, todel atmetami apeliacinio skundo argumentai apie priežastinio ryšio tarp vairuotojo veiksmu ir kilusiu pasekmiu nenustatyma. Minetoje specialisto išvadoje taip pat kategoriškai nurodoma, jog nera pagrindo teigti, kad automobilio „Renault Clio“ vairuotojos O. T. veiksmai turejo priežastini ryši su eismo ivykio kilimu (b.l. 24-29). Del kaltininko viršyto greicio nustatymo pagristai remtasi ne liudytoju parodymais, o objektyviu bylos irodymu, t. y. specialisto tyrimu.

Atsakydama i apeliacinio skundo argumentus, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas LR BK 68 str. pritaike teisingai. Akivaizdu, kad kaltininkui taikant ši straipsni turi buti uždrausta vairuoti ne tik konkrecia transporto priemone, su kuria jis padare autoivyki, o atimta teise vairuoti keliu transporto priemones, t. y. ir motociklus, ir automobilius. Vairuotojo elgesys, laikantis KET už vairo, vienodai svarbus vairuojant tiek motocikla, tiek lengvaji automobili. Kaltininko veika, už kuria jis yra nuteistas (KET 133, 135 punktu reikalavimu nesilaikymas) vienodai pavojinga vairuojant ne tik motociklus, o ir kitas keliu transporto priemones. BK 68 str. itvirtinta priemone ir siekiama užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidineti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismu praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustacius, kad kaltininkas sistemingai pažeidineja KET, BK 281 str. numatyta nusikaltima padare šiurkšciai, samoningai pažeisdamas KET. Šioje byloje BK 68 str. pritaikytas tinkamai.

Paskirta nuosprendžiu bausme, atsižvelgiant i nusikaltimo pavojinguma, pasekmes, kaltininko asmenybe, kitas aplinkybes nelaikytina per griežta. Nors apeliantas nurodo, jog jo darbas susijes su automobilio vairavimu, visgi prioritetine reikšme kalbant apie sauguma kelyje, turi buti teikiama visuomenes saugumo užtikrinimui, o ne pažeidusio KET ir nuteisto asmens interesams. Pažymetina, kad apeliaciniame skunde nurodyta nuteistojo, kaip studijuojancio asmens, veikla, kolegijos isitikinimu, gali buti tesiama ir neturint teises vairuoti transporto priemones. Apeliantas bet kokiu atveju turi galimybe naudotis visuomeniniu transportu, kitomis susisiekimo galimybemis. Deklaratyviais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad vairavimo teises atemimas žlugdytu apelianto karjera ir griautu ateities planus.

Tokiu budu tenkinti apeliacinio skundo pagrindo nera.

nuteistojo T. G. apeliacini skunda atmesti.