Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. gynėjo advokato Arūno Koskaus skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo R. A. prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistojo R. A. gynėjas advokatas A. Koskus pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą jo ginamojo R. A. atžvilgiu pritaikyti nuo BK 75 straipsnio 1 dalies pataisas ir R. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą teismo nuožiūra skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Nuteistojo R. A. gynėjas advokatas A. Koskus skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį ir prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo R. A. tenkinti.

Gynėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Slikas“ yra iškelta bankroto byla, R. A. neturi objektyvios galimybės daryti analogiškas nusikalstamas veikas, todėl teismo argumentas dėl analogiškų nusikalstamų veikų darymo nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi duomenimis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kadangi R. A. laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta BPK nustatyta tvarka ir nepripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. gynėjo advokato A. Koskaus skundas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad apygardos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi duomenimis apie R. A. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas minėtą klausimą sprendė įvertinęs bylos duomenis, charakterizuojančius R. A. asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį, jomis padarytos žalos dydį, o duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo paminėti įvertinus kitas aplinkybes, sudarančias pagrindą netenkinti prašymo atidėti bausmės vykdymą.

Nagrinėjamu atveju R. A. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs vieną apysunkį ir tris sunkius nusikaltimus, už kuriuos subendrinus paskirtas bausmes ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę R. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Nors šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatavo ir apygardos teismas, egzistuoja formalus pagrindas R. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnį šiuo atveju nėra. Bausmės tikslai nuteistajam R. A. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos duomenų matyti, kad R. A. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinius nusikaltimus, kuriais padaryta didelė turtinė žala, teisminio nagrinėjimo metu R. A. savo kaltės nepripažino, iki bausmės atlikimo pradžios dirbdamas ir turėdamas galimybę sumokėti skolą BASL „Slikas“ pagal išrašytus neprotestuotinus vekselius, prievolės pagal šiuos vekselius nevykdė, be to, R. A. 2009 metais buvo nuteistas už aplaidų apskaitos tvarkymą (BK 223 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, susijusias su R. A. padarytomis nusikalstamomis veikomis, įvertinus nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam R. A. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skunde nurodoma aplinkybė, kad UAB „Slikas“ yra iškelta bankroto byla, todėl R. A. neturi objektyvios galimybės daryti analogiškas nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo R. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir nepaneigia išvadų, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam R. A. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, pažymėtina, kad analogiškų nusikalstamų veikų darymas neturi būti suprantamas kaip tos pačios nusikalstamos veikos to paties juridinio asmens atžvilgiu darymu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo R. A. gynėjo A. Koskaus prašymas, yra teisėta ir pagrįsta. Ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Arūno Koskaus skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.