Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje A. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. liepos 14 d. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais (toliau – SEAKĮ) 25 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – CAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad mirus draudimo brokeriui, transporto priemonė nutarime nurodytą dieną iš tiesų neturėjo galiojančio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Sesuo buvo patekusi į eismo įvykį ir buvo padaryta žala, žalos suma buvo išmokėta jo vardu, bet pinigus jai atidavė, nes jis tuo automobiliu nedisponuoja, jo netvarko.

Liudytoja G. J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pasitikėjimo pagrindu brolis A. A. jai leidžia naudotis automobiliu „Toyota Corolla“, juo naudojasi mažiausiai penkerius metus. Juo važinėja jos šeimos nariai. Raštu susitarimo dėl transporto priemonės naudojimo nepasirašė. Už transporto priemonės draudimą moka jos vyras M. R., ji savo lėšomis taiso šį automobilį, pila kurą. Pareiškėjas šiuo automobiliu nesinaudoja, niekada juo nevažinėja. Galimai labai seniai yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus šiuo automobiliu. Galimai šiuo atveju automobilio neapdraudė, nes nepaskambino draudimo brokeris.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu A. A. buvo pripažintas padaręs ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už jo padarymą jam buvo skirta administracinė nuobauda – 90 eurų bauda.

ANK 415 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.

SEAKĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. CAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu.

Šiuo atveju, ginčo dėl to, kad transporto priemonė „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui A. A., byloje nėra. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina tai, kad 2023 m. liepos 14 d. 10.07 val. minėtas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kaip nurodė pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių draudimui pasibaigus, ši transporto priemonė minėtą dieną nebuvo apdrausta. Iš pareiškėjo pateiktų įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių kopijų matyti, kad draudėju šiuose sandoriuose nurodomas taip pat A. A..

CAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Ir tik jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra laikomas atsakingu šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

Kaip matyti iš liudytojos G. J. R. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, ji transporto priemone, priklausančia jos broliui, naudojosi nesudarius jokios rašytinės sutarties, kuri galėtų būti prilyginama minėtoms sutarčių rūšims, o šis automobilis buvo naudojamas, jai pačiai ir jos šeimos nariams dalyvaujant viešajame eisme. Transporto priemonė jai perduota naudotis pagal žodinį susitarimą, taigi jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ši liudytoja turėjo teisinę pareigą apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kadangi transporto priemonių vairuotojai administracinėn atsakomybėn traukiami tik už privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą. Kaip matyti iš aptartų įstatymo nuostatų, pareiga apdrausti transporto priemonę, dalyvaujančią eisme, tenka pirmiausiai jos savininkui, o šis, žodiniu susitarimu perdavęs šią pareigą vykdyti trečiajam asmeniui – automobilio vairuotojui veikia savo rizika ir dėl šios priežasties turi prisiimti įstatymais dėl tokios pareigos neįvykdymo ar netinkamo vykdymo kylančias pasekmes. CAPDĮ 43 straipsnyje reglamentuojama, kad atsakingi už draudimo sutarties sudarymą fiziniai ir juridiniai asmenys (tai yra transporto priemonių savininkai), nesudarę šio įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties, <...>, atsako pagal ANK. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodoma Institucijos atsiliepime, ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tai yra: 1) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) 2) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas. Taigi atsakomybė pagal šį straipsnį galima tiek už privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, tiek ir už pareigos jas apdrausti nevykdymą. Tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas ir ją vairuojantis asmuo nesutampa, šie asmenys administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami už jų individualiai padarytus administracinius nusižengimus, tai yra vienu atveju, už neapdraustos privalomuoju draudimu transporto priemonės vairavimą, o kitu atveju, – už pareigos ją apdrausti nevykdymą. Taigi vien administracinės atsakomybės transporto priemonės vairuotojui pritaikymas, nesuponuoja išvados, kad jos savininkui administracinė atsakomybė už pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymą nekyla.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais ir panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą nėra. Pareiškėjui administracinė nuobauda, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, lygi minimalaus ir maksimalaus baudos dydžio vidurkiui, todėl pagrindo manyti, kad pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga, per griežta ir neatitinkanti ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų taip pat nėra. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas atmetamas, o Institucijos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimas, kuris yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. skundą atmesti ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.