Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Stanislav Barsul pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2021 m. birželio 25 d., apie 11.23 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, šalia parduotuvės „Vynoteka“, tiesiogiai susitarė duoti ir davė įdėjusi į laikraštį „Vakaro žinios“ - 3 kupiūras po 50 eurų grynųjų pinigų, t. y. 150 eurų vertės kyšį valstybės tarnautojai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) K. P. už pageidaujamą K. P. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – sprendimų pritarti statybos projektams „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas“ ir „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas“ ir tenkinti prašymus išduoti statybos leidimus šiems projektams, priėmimą, ir K. P. palankumą kituose statybos projektuose, kuriais suinteresuota V. K..

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.

V. K. 2021 m. rugpjūčio 24 d., 10.00 val., VMSA patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte tiesiogiai susitarė duoti ir davė 100 eurų kyšį valstybės tarnautojai – VMSA (duomenys neskelbtini) K. P. už jos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – pažymos apie naują nekilnojamojo turto formavimo schemos išrašymą butui, adresu (duomenys neskelbtini).

Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, ji, V. K., 2021 m. rugsėjo 2 d., 14.00 val., VMSA patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo metu tiesiogiai davė 50 eurų vertės kyšį valstybės tarnautojai – VMSA (duomenys neskelbtini) K. P. už jos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – pažymos apie naują nekilnojamojo turto formavimo schemos išrašymą butui, adresu (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji V. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Ji yra (duomenys neskelbtini) ir dirba pagal individualią veiklą nuo (duomenys neskelbtini) metų. Ji pagal asmenų užsakymus rengia statybų projektus. Toks asmuo kaip K. P. jai yra žinoma, kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau - VMSA) darbuotoja, kuri yra atsakinga už (duomenys neskelbtini). Kokias ji tiksliai pareigas ėjo, tai ji nežino, tačiau iš pranešimo apie įtarimą matė, kad K. P. pareigos buvo VMSA (duomenys neskelbtini). Susipažino su ja prieš kokius 5 metus. Jos ir K. P. santykiai buvo dalykiniai, kaip (duomenys neskelbtini) su VMSA darbuotoja atsakinga už (duomenys neskelbtini), tačiau draugiški, nes K. P. V. K. visada maloniai ir profesionaliai konsultuodavo (duomenys neskelbtini) klausimais. Tad su K. P. tekdavo bendrauti dalykiniais klausimais tiek telefonu, tiek susitikus VMSA patalpose ar kitose vietose. Mato, kad pranešime apie įtarimą yra nurodyta, kad ji 2021 m. birželio 25 d., apie 11.23 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo susitikusi su K. P.. Galėjo taip būti, kad ji buvo susitikusi su K. P.. Kaip ir minėjo, tai K. P. V. K. visada maloniai ir profesionaliai pakonsultuodavo dalykiniais klausimai, tad ji, kartais jai atsidėkodama padovanodavo saldainių dėžutę ar šokoladą, tačiau tai būdavo jos iniciatyva. K. P. iš jos to nereikalaudavo. To susitikimo metu galėjo taip būti, kad ji nespėjo K. P. nupirkti saldainių dėžutės ar kokios kitos smulkmenos, K. P. perdavė 20 ar 30 eurų. Tačiau, kaip ir minėjo, K. P. pinigų iš jos nereikalavo, ji pati, savo iniciatyva, jai davė 20 ar 30 eurų. K. P. davė 20 ar 30 eurų už K. P. dalykines konsultacijas, o ne už pritarimą statybos projektams „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas“ ir „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas“. K. P. V. K. tuo metu konsultavo dėl dvibučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, projektų. Pamena, kad K. P. jai aiškino dėl minėtų projektų viešinimo ir pan. Jai yra žinoma, kad K. P., kaip VMSA (duomenys neskelbtini) vedėja, pritarė projektams „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas“ ir „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas“ ir tenkino prašymus išduoti statybos leidimus, tačiau, kaip ir minėjo, K. P. davė 20 ar 30 eurų ne už tai, o už konsultavimą minėtuose projektuose (dvibučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje).

Papildomos apklausos metu V. K. apklausos metu parodė, kad prisipažįsta iš dalies. <...> Dėl antrojo nusikaltimo<...> ji, kaip (duomenys neskelbtini), rengė projektą buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontui. Projekto esmė buvo butą (adresu (duomenys neskelbtini)), kuris buvo virš 100 kvadratinių metrų, padalinti į du ar tris mažesnius butus. Šį projektą ji rengė pagal sutartį tarp jos ir minėto užsakovo. 2021 metų vasarą ir rudenį buvo susitikusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vedėja K. P. (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Tad gali būti, kad buvo susitikusi ir su K. P. pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 2 d. Nepamena, ar minėtų susitikimų metu ji kalbėjosi su K. P. apie buto, adresu (duomenys neskelbtini), remonto projektą. Nepamena, ką ji kalbėjo susitikimų metu su K. P. ir kokiu tikslu jos buvo susitikusios. Susitikimų metu ji nesusitarė ir neperdavė K. P. 100 eurų ar kitos sumos kyšio už tai, kad K. P. pritartų minėtam projektui. V. K. parašė savo ranka pastaba, kad jokių susitarimų ir iš jos reikalavimų duoti pinigų K. P. nereikalavo.

2025 m. vasario 21 d. V. K. apklausų metu parodė, kad 2021 m. birželio 25 d., apie 11.23 val., ji atvyko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir paskambino K. P.. Paskambinusi pasakė, kad yra prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro. K. P. po kelių minučių išėjo iš (duomenys neskelbtini) ir judvi susitiko. Susitikimo metu, kadangi K. P. V. K. konsultuodavo projektų rengimo klausimais „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas“ ir „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas“ ji, šalia parduotuvės „Vynoteka“, tiesiogiai davė įdėjusi į laikraštį „Vakaro žinios“ - 3 kupiūras po 50 eurų grynųjų pinigų, viso 150 eurų. Minėtą laikraštį nupirko prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. K. P. jos (V. K.) pinigų neprašė, tačiau, kaip ir minėjo norėdama padėkoti už suteiktas konsultacijas davė K. P. 150 eurų. K. P. paėmusi iš jos laikraštį, kuriame buvo įdėti pinigai, ar V. K. ką nors pasakė, šiuo metu nepamena. K. P. būdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vedėja nagrinėjo minėtus projektus ir jiems pritarė. Pastabos minėtiems projektams pateiktos nebuvo. Dėl antrojo epizodo gali pasakyti, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d., 10.00 val., būdama Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte tiesiogiai davė 100 eurų (duomenys neskelbtini) vedėjai K. P. už jos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – pažymos naujos nekilnojamojo turto formavimo schemos buto, adresu (duomenys neskelbtini), išrašymą. K. jos pinigų neprašė, tačiau pinigus iš jos (V. K.) priėmė, o ar pasakė ačiū, šiuo metu nepamena. K. P. tikrindama minėtą projektą pareiškė pastabas, kad WC turi būti 4 kvadratai ir bent vienas gyvenamas kambarys bute, turi būti 16 kvadratų. Ji (V. K.) pastabas ištaisė. 2021 m. rugsėjo 2 d., 14.00 val., Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo metu tiesiogiai davė, tiksliai nepamena bet mano, kad 50 eurų K. P. už jos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus už konsultaciją ir už pažymos naujo nekilnojamojo turto formavimo schemos buto, adresu (duomenys neskelbtini), išrašymą. K. P. jos pinigų neprašė. Kaip ir minėjo pinigus davė norėdama atsidėkoti ir už suteiktas konsultacijas. Dėl padaryto labai gailisi. Prašo ikiteisminio tyrimo procesą baigti baudžiamuoju įsakymu.

2025 m. vasario 25 d. V. K. įteiktus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų padarymo, parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Liko prie anksčiau duotų savo parodymų, prašė jais vadovautis. Apklausos metu buvo pateiktas peržiūrėti 2021 m. rugpjūčio 24 d., 09.58 val. – 10.04 val., vaizdo įrašas, kuris yra priedas prie slapto sekimo protokolo. Apklausos metu leista susipažinti su slapto sekimo protokolu. V. K. paaiškino, kad atpažįsta vaizdo įraše esančius asmenis, tai yra ji ir K. P.. Ji tuo metu buvo Vilniaus miesto savivaldybės patalpose ir sėdėjo prie staliuko. Tarp jos ir K. P. buvo pokalbis ir susitikimo metu ji K. padavė prašymą, kad būtų išrašyta pažyma - apie naują nekilnojamojo turto formavimo schemą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėto susitikimo metu ji buvo atsinešusi 100 eurų, kuriuos minėto susitikimo metu perdavė K. P.. Pinigus buvo įdėjusi į baltos spalvos popieriaus lapą A4 ir sulanksčiusi. Pinigus perdavė įdėjusi tarp projekto dokumentų. K. matė, kad yra pinigai, nes pokalbio metu pasakė „siaubas“, bet pinigus paėmė, kaip ir minėjo apklausos metu ji, K. P. davė 150 eurų už konsultacijas ir už pažymos naujo nekilnojamojo turto formavimo schemos buto, adresu J(duomenys neskelbtini), išrašymą. Apklausos metu pateiktas susipažinti 2021 m. rugpjūčio 31 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame užfiksuotas 2021 m. rugpjūčio 20 d., 17.16 val., telefoninis pokalbis. Taip pat leista perklausyti šio pokalbio garso įrašą. Ar atpažįsta tarp ko vyksta pokalbis? Jeigu taip, su kokiu asmeniu ir apie ką vyksta pokalbis? Kaltinamoji parodė, kad garso įraše atpažįsta savo ir K. P. balsus. Pokalbio metu ji sako, kad klientas (duomenys neskelbtini), nori, kad būtų papildomos bendro naudojimo patalpos. Pokalbio metu K. P. V. K. pasakė parašyti naują prašymą. Pokalbio metu V. K. sako, kad atneš prašymą.

2021 m. rugpjūčio 31 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole nurodyta, kad užfiksuoto įvykio vieta: K. P. darbo kabinetas, esantis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Užfiksuoto įvykio data: 2021 m. rugpjūčio 25 d., 08.32 val.<...> Įrašo 00:00:03 K. P. atidaro stalčių bloką esantį jos dešinėje ir iš jame esančio melsvos spalvos rankinuko išima perlenktą baltos spalvos popieriaus lapą. Įrašo 00:00:10 K. P. atlanksčiusi baltos spalvos popieriaus lapą jame randa 2 kupiūras po 50 Eur, iš viso 100 Eur. K. P. minėtą baltos spalvos lapą suglamžo ir išmeta j šiukšlių dėžę. Įrašo 00:00:25 K. P. iš savo melsvos spalvos rankinuko išima raudonos spalvos piniginę, kurią atidaro ir j kurią įdeda minėtas 2 kupiūras po 50 Eur. Įrašo 00:00:38 K. P. įdeda raudonos spalvos piniginę į melsvos spalvos rankinuką, esantį minėtame stalčių bloke. K. P. uždaro stalčių bloką.

2021 m. rugsėjo 6 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole nurodyta, kad atlikus veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, užfiksuota įvykio vieta - K. P. darbo kabinetas, esantis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Užfiksuoto įvykio data: 2021 m. rugsėjo 2 d., 13.53 val. Detaliai aprašytas vaizdo įrašas ir K. P. veiksmai. <...>.

BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką, be kita ko, davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo veikos padarymo momento. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia ne tik įvertinti tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016).

Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pirminių apklausų metu savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau papildomai apklausta savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. birželio 25 d., apie 11.23 val., ji atvyko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir paskambino K. P.. Paskambinusi pasakė, kad yra prie (duomenys neskelbtini). K. P. po kelių minučių išėjo iš (duomenys neskelbtini) ir judvi susitiko. Susitikimo metu <...> ji, šalia parduotuvės „Vynoteka“, tiesiogiai davė įdėjusi į laikraštį „Vakaro žinios“ - 3 kupiūras po 50 eurų grynųjų pinigų, viso 150 eurų. Minėtą laikraštį nupirko prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. K. P. jos (V. K.) pinigų neprašė, tačiau, kaip ir minėjo norėdama padėkoti už suteiktas konsultacijas davė K. P. 150 eurų. K. P. būdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vedėja nagrinėjo minėtus projektus ir jiems pritarė. Pastabos minėtiems projektams pateiktos nebuvo. Dėl antrojo epizodo - 2021 m. rugpjūčio 24 d., 10.00 val., būdama (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte tiesiogiai davė 100 eurų (duomenys neskelbtini) vedėjai K. P. už jos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – pažymos naujos nekilnojamojo turto formavimo schemos buto, adresu (duomenys neskelbtini), išrašymą. K. jos pinigų neprašė, tačiau pinigus iš jos (V. K.) priėmė <...> K. P. tikrindama minėtą projektą pareiškė pastabas, kad WC turi būti 4 kvadratai ir bent vienas gyvenamas kambarys bute, turi būti 16 kvadratų. Ji (V. K.) pastabas ištaisė. 2021 m. rugsėjo 2 d., 14.00 val., Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo metu tiesiogiai davė, tiksliai nepamena bet manė, kad 50 eurų K. P. už jos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus už konsultaciją ir už pažymos naujo nekilnojamojo turto formavimo schemos buto, adresu (duomenys neskelbtini), išrašymą. <...> Tokie kaltinamosios parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti aukščiau išvardinti ištirti byloje esantys įrodymai. Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios V. K. neteisėtuose veiksmuose nustatyti visi BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad:

V. K. 2021 m. birželio 25 d., apie 11.23 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, šalia parduotuvės „Vynoteka“, tiesiogiai susitarė duoti ir davė įdėjusi į laikraštį „Vakaro žinios“ - 3 kupiūras po 50 eurų grynųjų pinigų, t. y. 150 eurų vertės kyšį valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai K. P. už pageidaujamą K. P. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – sprendimų pritarti statybos projektams „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas“ ir „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas“ ir tenkinti prašymus išduoti statybos leidimus šiems projektams, priėmimą, ir K. P. palankumą kituose statybos projektuose, kuriais suinteresuota V. K..

Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji V. K. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, o būtent – tiesiogiai susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi, tik prašė leisti baudą sumokėti per 24 mėnesius.

BK 227 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. K. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešajam interesui, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

V. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. anksčiau neteista, paskutinių 3 metų laikotarpiu bausta administracine tvarka už KET nesilaikymą, paskirtos baudos sumokėtos, Sodros duomenimis kaltinamoji vykdo individualią veiklą, byloje nėra duomenų apie V. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už padarytus nusikaltimus paskyrus vieną iš švelniausių bausmių – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio.

Teismas, įvertinęs visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą ((duomenys neskelbtini)) paskyrus iš esmės minimalaus dydžio – 105 MGL dydžio baudą, o už apysunkio nusikaltimo padarymą ((duomenys neskelbtini)) paskyrus didesnę nei minimalaus dydžio – 110 MGL baudą, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, t. y. 110 MGL dydžio baudos, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, įvertinus nuosprendyje aptartas kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, pridėtina 100 MGL švelnesnės bausmės ir kaltinamajai skirtina subendrinta bausmė – 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 140 MGL (7 000 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 2 metų (24 mėnesių) – baudos sumokėjimo terminą. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini)), ir jai paskirti bausmę – 105 MGL (5 250 Eur) baudą.

V. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini)), ir jai paskirti bausmę – 110 MGL (5 550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, t. y. 110 MGL dydžio baudos, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir V. K. paskirti subendrintą bausmę – 210 MGL (10 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti V. K. 2 (dvejų) metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 2 (dvejų) metų laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-2234-1217/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.