Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, jo atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. sausio 27 d. nuosprendį.

Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas – 1 diena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams;

- automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1470 Eur išieškojimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. kovo 8 d. apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo V. M. automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,50 promilės etilo alkoholio koncentracija;

1.2. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su B. V., 2024 m. kovo 26 d. apie 9 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, per nerakintas lauko duris įsibrovė į patalpą – A. O. L. gyvenamąjį namą, kur išlaužę kambario durų spynos užraktą, įsibrovė į patalpą – T. M. gyvenamąjį kambarį, ir iš jo pagrobė įvairių nukentėjusiojo T. M. daiktų už 205 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, nurodydamas, kad ji yra per griežta. Todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu ir pasisako.

5. Už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už abi šias veikas R. M. buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatyti artimi minimaliems. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus aptariamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su nuteistuoju, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė neteisingą – aiškiai per griežtą bausmę. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam R. M. bausmę, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir nurodė tinkamus bausmės skyrimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino R. M. nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą bei padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimus pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį jam paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai atitinkamai nustatyti 9 ir 4 mėnesiams. Šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra aiškūs, konkretūs bei pakankamai išsamūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Su šiais motyvais teisėjų kolegija sutinka.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. M. bausmę, atsižvelgė į jo nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą – kad jis padarė 2 baigtus tyčinius vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus. Teismas nustatė ir įvertino vieną R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis pripažino kaltę dėl nusikaltimų ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau, greta to yra ir dvi jo atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 3 dalį sunkinančios aplinkybės – kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas girtas, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išvardino bei įvertino ir nuteistąjį kaip asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis. Iš jų matyti, kad R. M. ir iki šių nusikaltimų buvo teistas už vagystę, nors jo teistumas išnykęs, tačiau tai neigiamai jį apibūdinanti aplinkybė. Šiuo metu R. M. turi teistumą už taip pat savanaudiško pobūdžio 2023 m. padarytas nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. sausio 27 d. nuosprendžiu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat R. M. daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, paskirtų baudų nesumokėjęs. Įvertintina ir tai, kad R. M. niekur nedirba, nors yra darbingo amžiaus, iš esmės visas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas girtas. Tokie bylos duomenys apie sistemingą apelianto neteisėtą elgesį rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad R. M. nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinės, o susiformavusio, priešingo teisei, jo elgesio tąsa bei rezultatas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas R. M. tinkamai paskyrė BK 178 straipsnio 3 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatydamas artimus šių bausmių minimumui. Paskirdamas nuteistajam tokias bausmes, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į jo nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo apeliantui už atskirus nusikaltimus paskirtomis bausmėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

7. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas už atskirus nusikaltimus nuteistajam R. M. paskirtas bausmes, tinkamai vadovavosi bausmių bendrinimo taisyklėmis ir BK 63 straipsnio nepažeidė, jas subendrino teisingai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrino jam palankesniu bausmių bendrinimo būdu – iš dalies bausmes sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis), bei po to sumažino vienu trečdaliu taikydamas BK 64¹ straipsnį. Tas pats pasakytina ir dėl nuteistajam R. M. paskirtų bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir galutinės subendrintos jam paskirtos bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas R. M. prie griežtesnės laisvės atėmimo 1 metams bausmės, paskirtos Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 5 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo didesnę dalį, t. y. 5 mėnesius iš paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Teismas nurodė, kad tai nulemia R. M. polinkis nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei kiti R. M. ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinantys prieš tai nurodyti šios bylos duomenys. Esant tokioms aplinkybėms, šią bausmę švelninti dar labiau teisėjų kolegija nemato pagrindo.

8. Spręsdamas klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam R. M. ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aptartos nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančios bylos aplinkybės, tai, kad šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kad ikiteisminio tyrimo metu nesilaikė paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo išvykdamas į Vokietiją. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad BK 75 straipsnio taikymas nuteistajam nedarytų teigiamo jam poveikio. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismu, kad R. M. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmei keliami tikslai nebūtų pasiekti.

9. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams) savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, ją švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.

10. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 22 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad R. M. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 220,83 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese buvo būtinas. Bylos duomenimis, nuteistasis nedirba. Byloje nėra duomenų apie jo sukauptas pajamas ar turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. M. apeliacinį skundą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo iš nuteistojo išieškoti 220,83 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.