Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2016-09-09 · Byla Nr. A2.6.-488-457/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-09
Bylos Nr.
A2.6.-488-457/2016
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00442-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Gestautas
Pažeidėjas
A. R.
Kategorijos
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-488-457/2016 m.Proceso Nr. 4-18-3-00442-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4; 2.7.4.3; 2.7.4.5; 2.14.3
ROIK: 16059965869(S)JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 9 d.Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R.,

išnagrinėjęs A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, pagrindinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) staklių operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini),

administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2016 m. liepos 26 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), Joniškio m., prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, atbuline eiga vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į gale stovintį kitą automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino, padarydamas J. M. 250,00 Eur turtinę žalą, nesulaukęs nukentėjusiojo J. M. ir nepranešęs policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos, bei po eismo įvykio vartojo alkoholį ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 221 ir 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. paaiškino, kad sutinka, jog padarė jam inkriminuojamus teisės pažeidimus. Įvykio dieną po darbo važiavo į namus ir užsuko į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) apsipirkti. Apsipirkęs sėdo į mašiną ir stūmėsi atbuline eiga, kai prisiminė, kad žmona liepė nupirkti arbatos, todėl vėl pavažiavo su mašina į priekį, norėjo eiti į parduotuvę, bet nebuvo pasiėmęs piniginės, todėl išvažiavo į namus. Atsitrenkimas buvo labai nežymus, atsitrenkė truputį su kabliu į numerį. Mašinoje grojo muzika, todėl jis nepastebėjo ir nejuto, kad atsitrenkė į nukentėjusiojo mašiną. Nebuvo priėjęs prie apgadinto automobilio, jis tik buvo išlipęs iš savo automobilio ir norėjo eiti į parduotuvę, bet prisiminęs, kad neturi piniginės, sėdo atgal į savo mašiną ir išvažiavo į namus. Sutinka, kad atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, sutinka, kad pasišalino iš įvykio vietos, sutinka, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį, tačiau jis nejuto, kad atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį. Dėl šių teisės pažeidimų gailisi. Prašo jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Nukentėjusysis J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną atvažiavo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) automobiliu „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasistatė aikštelėje ir nuėjo į parduotuvę. Dar nebuvo sumokėjęs už pirkinius, kai išgirdo jo automobilio signalizaciją. Išėjęs iš parduotuvės pamatė įlenktą automobilio valstybinį numerį, nubrozdintą bamperį. Prie jo priėjo vyriškis, kuris pasakė, kad matė eismo įvykį, pasakė automobilio valstybinį numerį ir automobilio markę. Vyriškis jam sakė, kad eismo įvykio kaltininkas išlipo iš mašinos, apžiūrėjo ir išvažiavo. Jokių turtinių pretenzijų A. R. neturi, tik moralinių.

Liudytojas G. S. paaiškino, kad įvykio dieną dirbo kartu su kolega J. M., iš Šiaulių VPK gavo pranešimą, kad įvyko eismo įvykis aikštelėje, automobilis, kuris atsitrenkė į kitą automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į eismo įvykio vietą, joje buvo nukentėjusysis ir liudytojas, kuris nurodė pasišalinusio automobilio valstybinį numerį. Eismo įvykio liudytojas dar pasakė, kad pasišalinęs iš eismo įvykio vietos automobilis atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, tada vairuotojas išlipo į lauką, pasižiūrėjo, sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Grįžus į policijos komisariatą ir forminant dokumentus atvažiavo pasišalinusio automobilio vairuotojas, kuris paaiškino, kad vairavo automobilį, tačiau atsitrenkimo į kitą automobilį nejuto. Minėtam asmeniui nustatė girtumą, pastarasis paaiškino, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio, grįžęs į namus. Nebuvo didelių apgadinimų nukentėjusiojo automobiliui, buvo padaryti įlenkimai.

Liudytojas J. M. paaiškino, kad gavo pranešimą, kad prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Joniškyje, aikštelėje yra įvykęs eismo įvykis ir apgadintas automobilis, iš įvykio vietos pasišalino kaltininko automobilis. Atvykus į įvykio vietą, joje buvo nukentėjusysis ir liudytojas, kuris papasakojo, kad matė eismo įvykį, jog pasišalinęs iš eismo įvykio vietos automobilis atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, tada vairuotojas išlipo į lauką, apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, sėdo atgal į savo automobilį ir išvažiavo. Budėtojas surado eismo įvykio kaltininką. A. R. aiškino, kad buvo parduotuvėje, grįžo į automobilį ir pavažiavęs automobiliu atgal prisiminė, kad kažko nenupirko, tada išlipo iš automobilio ir prisiminė, kad piniginėje neturi pinigų, todėl vėl sėdo į automobilį ir išvažiavo, o grįžęs į namus išgėrė 1 litrą alaus. A. R. aiškino, kad nejuto, kaip atsitrenkė į kitą automobilį. A. R. nustatė girtumą. Nukentėjusiojo automobilio bamperis ties valstybiniu ženklu buvo apgadintas. Liudytojas matė, kaip A. R. išlipęs apžiūrinėjo nukentėjusiojo automobilį. A. R. matė, kad jį liudytojas stebėjo.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad sėdėjo automobilyje, ruošėsi išvažiuoti iš aikštelės, kai pamatė, kad automobilis „VW Sharan“ atlieka manevrą – stūmiasi automobilį atbuline eiga ir atsiremia į už jo stovėjusio kito automobilio „Audi A3“ priekinę dalį, tada grįžo į pradinę stovėjimo vietą, vairuotojas išlipo iš automobilio ir priėjo prie „Audi A3“, apžiūrėjo šio automobilio priekį. „VW Sharan“ automobilio vairuotojas, stovėdamas prie savo automobilio galo, apžiūrinėjo apgadinto automobilio priekį. Atstumas buvo nedidelis, todėl jis viską gerai matė. Po smūgio įsijungė nukentėjusiojo automobilio signalizacija. Matė, kaip kaltininko automobilis išvažiavo iš įvykio vietos. Jis užsirašė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius ir laukė grįžtančio apgadinto automobilio savininko. Sulaukęs nukentėjusio automobilio savininko, iškvietė policijos pareigūnus, jų sulaukė ir jiems papasakojo viską, ką matė.

A. R. kaltę, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, be jo pačio prisipažinimo, posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų parodymų, patvirtina ir rašytiniai įrodymai – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų G. S. ir J. M. tarnybiniai pranešimai, A. R. paaiškinimas bei asmens blaivumo testo rezultatų šaknelė, kurioje nurodyta, kad 2016 m. liepos 26 d., 17.37 val., A. R. nustatytas 1,39 prom. girtumas.

Motyvuojamoji dalis

A. R. padaryta veika atitinka ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius, nes jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Administracinė atsakomybė už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą atsiranda tais atvejais, kai asmuo, suvokdamas sukėlęs eismo įvykį, įvykio vietoje nepasilieka tikslingai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėjo, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT 2012-06-19 nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012; 2013-02-12 nutartis byloje Nr. 2AT-8-2013).

A. R. kaltę, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, patvirtina tiesiogiai įvykį stebėjusio liudytojo V. V. nuoseklūs parodymai, kad jis matė, kaip A. R. automobiliu atliko manevrą, t. y. stūmėsi automobilį atbuline eiga ir atsitrenkė į gale stovėjusį nukentėjusiojo J. M. automobilį, po to automobiliu pavažiavo į priekį, išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo apgadintą nukentėjusiojo automobilį, tada sėdo atgal į savo automobilį ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, nesulaukęs nukentėjusiojo. Nors A. R. ir neigia savo kaltę, teigdamas, kad smūgis buvo labai nestiprus, jis tik kabliu atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilio valstybinį numerį, todėl smūgio nepajuto, be to, mašinoje grojo muzika ir jis smūgio neišgirdo, tačiau tokius jo parodymus paneigia pačio A. R. veiksmai po eismo įvykio, kuriuos matė liudytojas V. V., t. y. A. R. po smūgio išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, tada sėdo atgal į savo automobilį ir išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Nepamatyti nukentėjusiojo J. M. automobilio apgadinimų buvo neįmanoma, nes net fotonuotraukose (15-16 b. l.), esančiose byloje, aiškiai matyti apgadintas valstybinis numeris ir bamperio nubrozdinimai. Po smūgio įsijungė nukentėjusiojo J. M. automobilio signalizacija, todėl A. R. smūgį tikrai turėjo pajusti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokęs, jog įvyko eismo įvykis, ir lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės, nes nepranešė policijos pareigūnams apie eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje.

Nei liudytojas V. V., nei policijos pareigūnai su A. R. nėra saistomi artimais giminystės, darbo ir kitokiais ryšiais, todėl šie asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai bei paaiškinimai sudaro nuoseklią įrodymų visumą, kuria teismas laiko patikima ir pakankama konstatuoti A. R. kaltę.

A. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal ATPK 20 str., administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir LAT praktikoje, kur šis teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868,00 Eur iki 1158,00 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo 579,00 Eur iki 868,00 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

Iš byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltininko A. R. padaryti teisės pažeidimai, numatyti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), 126 straipsnio 4 dalyje (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo) savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius – apgadintas automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis valstybinis numeris ir bamperis, iš esmės yra mažareikšmis, eismo įvykis padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje važiuojant automobiliu atbuline eiga, o ne kaip nors automobiliu pavojingai manevruojant, viršijant leistiną greitį ar automobilį staigiai stabdant ir pan., jokios grėsmės žmonių sveikatai ar gyvybei sukelta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis aukščiau nurodytomis ATPK nuostatomis, reglamentuojančiomis nuobaudų paskyrimą už teisės pažeidimų padarymą ir atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, į tai, kad nukentėjusysis jokių pretenzijų A. R. nereiškia, tai pat, atsižvelgiant į kaltininko A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę – anksčiau nebaustas už KET pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (18 b. l.), dirba UAB (duomenys neskelbtini), išlaiko du nepilnamečius vaikus, teismas laiko, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas ir alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, asmuo turėtų būti baudžiamas numatytų nuobaudų sankcijos ribose, nes tokios nuobaudos būtų per griežtos ir neproporcingos A. R. padarytų pažeidimų pavojingumui, o tuo pačiu ir neteisingos.

Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti A. R. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant baudas, mažesnes nei numatyta sankcijose minimali, bei atimant teisę vairuoti transporto priemones mažesniam nei sankcijose numatytam minimaliam terminui (ATPK 30¹ straipsnis). Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles, taikant nuobaudų apėmimo principą.

A. R. prašo jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, į paskirtos baudos dydį, pažeidėjo turtinę padėtį, piniginė bauda išdėstytina per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 9 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 31 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286-288 straipsniais, teismas

nutaria:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, A. R. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

A. R. paskirtos 500,00 Eur dydžio baudos mokėjimą išdėstyti per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2016-09-09 iki 2017-09-09, įpareigojant pirmą mėnesį sumokėti 41,74 Eur (keturiasdešimt vieno euro 74 ct) įmoką, o likusius vienuolika mėnesių po 41,66 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 66 ct).

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300; kiekvienu atveju nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, unikalų mokėjimo kodą: ROIK 16059965869 ir mokėjimo paskirties kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas apygardos teismui per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Vidmantas Gestautas