Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys J. G., VĮ ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. T. D. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina V. D. priėmė palikimą po savo sutuoktinio R. D. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjų tėvų santuoka buvo sudaryta 1978 m. liepos 22 d. ir jie santuokoje gyveno iki 2011 m. rugpjūčio 20 d., iki R. D. mirties. V. D. ir R. D. turėjo du vaikus, kurie gimė santuokos metu: dukrą J. G. (D.), gim. (duomenys neskelbtini), sūnų T. D., gim. (duomenys neskelbtini). V. D. ir R. D., gyvendami santuokoje, 1995 m. liepos 20 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. DŽM-13236 pagrindu, už bendras lėšas įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį, tvorą, stoginę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) sav. Taip pat 1996 m. rugpjūčio 9 d. iš valstybės, valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. NV39/96-K224 pagrindu, už bendras lėšas įsigijo ir 0,1239 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį po pastatais ir aplink juos, adresu (duomenys neskelbtini). Nors nurodytas turtas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik motinos vardu, tačiau jis įgytas santuokoje, todėl preziumuojama, kad santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, todėl sutuoktiniams priklauso po ½ dalis santuokoje įgyto turto. R. D. mirties dieną (2011-08-20) minėtame name gyveno jis bei jo žmona V. D., kuri po vyro mirties name gyveno viena iki 2014 m., nes tada iš Jungtinės Karalystės grįžo pareiškėjas gyventi kartu su motina. Po to, kai mirė R. D., įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėjas bei jo sesuo į notarą dėl palikimo nesikreipė, kadangi dar buvo likusi gyva motina, todėl manė, kad mirusio tėvo turto dalis atitenka pergyvenusiam sutuoktiniui (motinai) ir dėl palikimo priėmimo į notarą nereikia kreiptis. Be to, tuo buvo įsitikinusi ir motina V. D., kuri taip pat dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą. Tai patvirtina 2021 m. spalio 20 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro R. K. išduotas liudijimas, kuriame nurodoma, kad dėl R. D., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. 2021-09-12 mirus motinai, pareiškėjas, kaip įstatyminis įpėdinis, per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą (2021-10-20) su pareiškimu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tik nuvykęs pas notarą sužinojo, kad ir po tėvo mirties buvo būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius. Todėl dabar reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po tėvo mirties motina faktiniu valdymu priėmė palikimą. M. R. D. gyvenamajame name liko gyventi motina V. D., kuri visu palikėjo turtu po jo mirties rūpinosi, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. V. D. po sutuoktinio R. D. mirties palikimą priėmė per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo. Juridinio fakto nustatymas būtinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisei įregistruoti.

Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, todėl teismas daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad V. D. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9); R. D. mirė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 8) Santuokos liudijimu nustatyta, kad R. D. ir V. D. buvo sutuoktiniai (e. b. l. 7). Iš VĮ ,,Registrų centras“ išrašų nustatyta, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)., ir po jais esantis kitos paskirties žemės sklypas, įregistruotas nuosavybės teise V. D. vardu (e. b. l. 13-14, 15 ). Šiais rašytiniais įrodymais patikimai nustatyta, kad pareiškėjo motina V. D., mirusi (duomenys neskelbtini)palikimą atsiradusį po savo sutuoktinio R. D., mirusio (duomenys neskelbtini). priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Iš 2021 m. spalio 20 d. notaro liudijimo nustatyta, kad R. D. palikimo niekas nepriėmė (e. b. l. 11). Iš 2021 m. spalio 20 d. notaro liudijimo nustatyta, kad V. D. palikimą priėmė jos sūnus T. D. (e. b. l. 10).

Po savo sutuoktinio mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu mirusiojo R. D. sutuoktinė V. D. turėjo teisę paveldėti jo turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po R. D. mirties 2011-08-20 V. D. liko gyventi jiems su sutuoktiniu priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) iki pat savo mirties dienos. Ji rūpinosi visu palikėjo turtu po jo mirties, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Nors pareiškėjas prie pareiškimo nėra pridėjęs rašytinių įrodymų apie mirusiųjų deklaruotą paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau teismas sprendžia, kad 2021 m. spalio 20 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro R. K. išduoti liudijimai patvirtina, kad tiek R. D., tiek ir jo sutuoktinės V. D. paskutinė gyvenamoji vieta buvo būtent (duomenys neskelbtini) Šie visi duomenys rodo, kad ji sutuoktinio palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjo motina V. D. šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjo motina V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2021 m. rugsėjo 12 d. po savo sutuoktinio R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2011 m. rugpjūčio 20 d. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai.

Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str.), todėl pareiškėjo motina faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos sumoje neviršija minimalią 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nauja redakcija nuo 2020-01-13).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą po savo sutuoktinio R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.