Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-518/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
1A-286-518/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Kęstutis Jucys
Nuteistasis
M. Ž.
Advokatai
Domantas Skebas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-518/2019
Teismo proceso Nr. 1-01-1-49544-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.10.1.; 1.2.23.2.1.; 2.4.6.1.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Kęstučio Jucio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. Ž. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Taip pat nuosprendžiu J. B. (J. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, A. J. (A. J.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinių skundų šių asmenų atžvilgiu nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. Ž. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropinę medžiagą turėdama tikslą ją parduoti ar kitaip platinti ir pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent:

2017 m. spalio 11 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti psichotropinę medžiagą, iš J. B. įgijo ne mažiau kaip 4,998 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios nenustatytą dalį, padedant A. J., tą pačią dieną, apie 17.00 val., gatvėje, šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovėjusiame taksi automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 24 Eur neteisėtai pardavė A. K., kurią jis iš karto suvartojo, o likusią dalį – 4,998 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, M. Ž. tuo pačiu taksi automobiliu neteisėtai gabeno Vilniaus miesto gatvėmis į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur tą pačią dieną, apie 17.30 val., už 36 Eur, kuriuos A. J. sumokėjo dar automobilyje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai pardavė A. J. 0,375 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o likusią dalį – 4,623 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino neteisėtai, turėdama tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2017 m. spalio 11 d., apie 19.45 val., kai bute atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 4,623 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Nuteistosios M. Ž. gynėjo advokato Domanto Skebo apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl M. Ž. paskirtos bausmės.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors M. Ž. padarytas nusikaltimas yra sunkus, bet tai savaime nereiškia, jog būtų teisinga nuteistajai skirti itin griežtą bausmę. Priešingai nei kiti nuteistieji, M. Ž. nuo tyrimo pradžios davė nuoširdžius ir nuoseklius parodymus, pripažino savo kaltę, nemėgino išsisukinėti, jos parodymai padėjo įrodyti kitų nuteistųjų kaltę, tai laikytina M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir turi būti atitinkamai įvertinta skiriant bausmę. M. Ž. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis – nuteistoji buvo tik vykdytoja, kurios menku išsilavinimu, sunkia socialine padėtimi pasinaudojęs kitas nuteistasis įtraukė į nusikaltimą. Nuteistoji pasielgė lengvabūdiškai, neatsakingai, kritiškai vertina savo veiksmus, nuoširdžiai tikina, jog toks jos elgesys daugiau nepasikartos. Nors nusikalstamos veikos padarymo atveju M. Ž. teistumas formaliai dar nebuvo pasibaigęs, bet nauja nusikalstama veika padaryta praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo ankstesnio nusikaltimo, kai iki teistumo išnykimo buvo likę nedaug laiko. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad M. Ž. yra jauno amžiaus, dirba, teigiamai charakterizuojama, moka vaikų išlaikymą, priima socialinių darbuotojų pagalbą ir siekia grįžti į normalų gyvenimą visuomenėje, be to, M. Ž. laikėsi ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtų apribojimų ir po paskutinio nusikaltimo daugiau naujų nusikaltimų ar nusižengimų nėra padariusi.

2.2. Gynėjo nuomone, įvertinus M. Ž. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, jos realias pastangas taisytis ir integruotis į visuomenę, darytina išvada, kad ji nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuteistajai teisinga būtų paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę tam, kad nebūtų nutraukti jos teigiami socialiniai ryšiai, nebūtų užkirstas kelias toliau integruotis į visuomenę, tęsti darbą ir vaikų išlaikymą. Be to, M. Ž. anksčiau nebuvo bausta laisvės atėmimo bausme, todėl recidyvo atveju nėra tikslinga iš karto paskirti realų laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį, šiuo atveju labiausiai bausmės tikslus atitiktų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant, kartu paskiriant nuteistajai griežtus teismo įpareigojimus ir draudimus, kurie mokytų, motyvuotų nuteistąją ir skatintų neigiamą požiūrį į narkotines medžiagas ir įstatymų nesilaikymą. Gynėjo vertinimu, tai prevencinio požiūriu būtų efektyviau nei paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Atsiliepimas

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mariaus Švano atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma nuteistosios M. Ž. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. Ž., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, savanaudiškus motyvus, nuteistosios vaidmenį nusikalstamoje veikoje, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas motyvuotai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis. Be to, M. Ž. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tuo metu, kai galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje galimybė atidėti už tyčinį sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebuvo numatyta, todėl BK 75 straipsnio nuostatos M. Ž. netaikytinos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama M. Ž. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, taip pat neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Be to, byloje nėra paduota apeliacinių skundų dėl J. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, A. J. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai ir šioje bylos dalyje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajai M. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri vertinama kaip per griežta, bei prašoma paskirti švelnesnę bausmę ir / ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

9. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas M. Ž. bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.

9.1. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

9.2. M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir padėjo išsiaiškini nusikalstamos veikos aplinkybes bei joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, M. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta skiriant jai bausmę. Be to, skirdamas bausmę apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. Ž. nuteista už baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už analogišką nusikalstamą veiką, bausta administracine tvarka.

9.3. M. Ž. nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme pagal BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 54 straipsnio 3 dalį. Nuteistoji neatitinka BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų švelnesnės bausmės skyrimui, nustatyta tik viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat nėra nustatyta nei vienos straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytos aplinkybės. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui kaip išimtis iš bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių taikoma tik įvertinus aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumą ir nustačius išimtines aplinkybes, rodančias, kad konkrečiu atveju bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Paprastai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos bylose, susijusiose su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-489/2018). Nagrinėjamoje byloje įvertinus tiek M. Ž. asmenybės, tiek jos padarytos veikos pavojingumą, nenustatyta aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išimtinėmis bei kurios leistų teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis pats savaime yra pavojingas nusikaltimas, keliantis realią grėsmę visuomenės saugumui ir žmonių sveikatai, juo labiau nusikaltimas pavojingas, kai šios medžiagos yra išplatinamos. Byloje nustatyta, kad M. Ž. įsigijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią tikėjosi parduoti brangiau ir taip užsidirbti, o dalį šios medžiagos ir pardavė. Tokie M. Ž. veiksmai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo nuteistosios vaidmens nusikalstamoje veikoje vertinti kaip antraeilio, o padarytos veikos kaip mažiau pavojingos. Tai, kad M. Ž. neigiamai vertina savo veiksmus, yra pasiryžusi keisti gyvenimo būdą, atsisakyti neigiamų įpročių, susirado darbą, kuriame charakterizuojama teigiamai, rodo teigiamus nuteistosios asmenybės pokyčius, bet kitų aplinkybių kontekste nepatvirtina daug mažesnio nuteistosios asmenybės pavojingumo, sudarančio pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. Ž., nors ir turi du vaikus, bet pati pripažino, jog jie gyvena ne su ja, o su jos motina.

9.4. Taigi, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, M. Ž. asmenybę. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo anksčiau aptartų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti M. Ž. paskirtą bausmę. M. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą bei negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.

10. Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma atidėti M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

10.1. Nuo 2017 m. spalio 6 d. galiojančioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusioje baudžiamojo įstatymo redakcijoje papildomai buvo numatyta galimybė atidėti ir už sunkius tyčinius nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau kadangi M. Ž. nuteista už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą priskiriamą sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kuris buvo padarytas 2017 m. spalio 11 d., t. y. jau galiojant naujai BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijai, todėl M. Ž. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios M. Ž. gynėjo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas BielskisKęstutis JucysLinas Žukauskas