- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- 1-2004-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60674-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- B. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nebaigto vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomens neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J., būdamas įpareigotas nepilnamečiui vaikui A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-17 nutartimi mokėti laikiną išlaikymą po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-15 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-25 sprendimu mokėti išlaikymą po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos teisme dienos (2013-08-27) iki vaiko pilnametystės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-05 sprendimu mokėti išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2015-09-07) iki dukros pilnametystės, šią pareigą vengė vykdyti ir nepilnametei dukrai A. J., gyvenančiai su motina B. J., išlaikymo išmokų laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-09-01, nuo 2015-06-01 iki 2018-05-14 nemokėjo, dėl ko 2018-05-14 susidarė 3724,40 eurų įsiskolinimas, taip pat jis neteikė jokios kitos būtinos materialios paramos.
Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
Kaltinamasis A. J. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad teismo priteistų dukrai išmokų nemokėjo, nes neturėjo pinigų. Buvo laikotarpiai kai nedirbo, o jeigu ir dirbdavo, tai darbdaviai nemokėjo algos, buvo finansiškai sunku. Per agentūrą buvo išvykęs dirbti į užsienį. Pripažįsta įsiskolinimo sumą ir, kad dukrai materialiai nepadėjo. Supranta, kad blogai darė, pateisinamos priežasties kodėl nesirūpino dukra neturi, buvo neatsakingas. Sveikatos problemų ar neįgalumo jis neturi, fizinį darbą gali dirbti. Planuoja vėl važiuoti į užsienį dirbti, tačiau šiuo metu negali išvykti, nes taikoma kardomoji priemonė - pasižadėjimas neišvykti. Pragyventi jam padeda tėvai. Priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas. Jau padarė išvadas dėl savo elgesio ir labai gailsisi. Sutinka atlikti viešuosius darbus, nors nelabai to nori.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas įtariamuoju A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie savo, kaip tėvo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią su motina B. J., ir mokėti išlaikymui kas mėnesį periodines išmokas žinojo. Supranta, kad turi rūpintis dukra, jos auklėjimu ir išlaikymu, mokėti jai išmokas. Niekada šios pareigos nevengė ir savo įpareigojimų neišsižada. Apie teismo sprendimus, kuriais buvo įpareigotas mokėti dukrai A. išlaikymą žinojo, pats sutiko vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti po 150 Eur. Kai dirbo, iš atlyginimo buvo išskaičiuojami alimentai. Kada tai buvo ir kiek buvo išskaičiuota pinigų, nežino. Šios sumos ir datos turi atsispindėti buhalterinėje apskaitoje. Kodėl išlaikymo išmokos nebuvo išskaičiuojamos iš jo atlyginimo, kai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), nežino. Su antstoliu, vykdančiu vykdomąją bylą dėl alimentų išieškojimo, bendravo labai seniai. Su B. J. nebendrauja ir jokių santykių nepalaiko. Su dukra A. bendrauja labai retai, nes B. nustatinėja dukrą prieš jį ir jo šeimą. Paskutinį kartą dukrą matė seniai, tikslios datos nepamena. Iš savo motinos sužinojo, kad A. B. naują vyrą vadina tėčiu ir tai jį skaudina. Dukros auklėjimu nesidomi. Jo žiniomis, A. gyvena su B. mama Ignalinos r. savivaldybėje ir ten lanko darželį. Dukrai jokių dovanų nepirko ir neperka. B. nepadeda jokiais būdais išlaikyti dukrą. Jo mama L. J. kartais, B. leidimu, pasimato su anūke, išeina su ja papramogauti, tačiau tai būna retai. Nuo 2016 metų vidurio jis niekur nedirba, jokių pajamų neturi. 2017-09-14 grįžo iš užsienio, kur buvo gerą pusmetį, ten pastovaus darbo ir pajamų neturėjo, todėl grįžo į Lietuvą ir apsigyveno pas tėvus Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Turi draugę, kuri jį išlaiko. Be to, pats turėjo santaupų iš užsienio. Kilnojamojo ar nekilnojamojo turto savo vardu ir pastovių pajamų neturi. Kartais dirba atsitiktinius darbus, tačiau šių pinigų jam nepakanka save išlaikyti. Darbo ieškosi internetu, bet nesiseka. Darbo biržoje nėra registruotas. Turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą, vairuotojo pažymėjimo neturi. Dukros išlaikymui išmokų nemokėjo, nes buvo sunkus gyvenimo periodas, turėjo finansinių sunkumų. Mano, kad jam pavyks susitarti su B. dėl susidariusios skolos padengimo, tačiau kol kas apie tai su B. nekalbėjo. Įvairiais būdais bandė surasti darbą, užsidirbti pinigų ir susitikimo metu paduoti juos A. ir jos motinai, tačiau jam nepavyko, o susitikti tuščiai nenorėjo. Šiuo metu negali sumokėti įsiskolinimo ir periodiškai kas mėnesį mokėti išlaikymo išmokų, tačiau įsipareigoja pagal savo finansines galimybes pradėti mokėti šias išmokas dukros išlaikymui. Vasarą planuoja išvykti į užsienį ir galės dukros išlaikymui mokėti po 150 Eur kas mėnesį. Šiai dienai tokių pinigų neturi, susidariusio įsiskolinimo padengti nei pilnai, nei dalimis negali. Savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ar psichotropinių medžiagų neturi, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, psichinėmis ligomis nesirgo (b. l. 86, 89).
Nukentėjusioji B. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. J. yra buvęs jos sutuoktinis. Santuoka nutraukta 2015-08-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Santuokoje 2012-03-10 jiems gimė dukra A. J.. 2013 metais, tikslios datos neprisimena, gyvenant santuokoje su A. J., ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutuoktiniui ir teismas priėmė nutartį, kad A. J. turi išlaikyti dukrą ir jos išlaikymui mokėti po 400 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, vaiko išlaikymą mokant jai (motinai). 2015-08-05 teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtino jos ir A. J. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią A. J. įsipareigojo išlaikyti nepilnametę dukrą ir mokėti jos išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės. Jis įsipareigojo išlaikymą pervesti į jos sąskaitą, esančią AB "Swedbank" iki einamojo mėnesio 27 dienos. Ji įsipareigojo šias lėšas skirti išimtinai dukros poreikiams tenkinti. Nuo 2013 metų, tikslios datos neprisimena, o būtent nuo teismo sprendimo, pagal kurį A. J. privalėjo išlaikyti dukrą iki 2015-08-05, jis dukros neišlaikė ir išlaikymo po 400 litų visai nemokėjo. Nuo santuokos su A. dienos iki maždaug 2014 metų su dukra A. gyveno pas A. tėvus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau jų santykiai su A. buvo įtempti, jis dažnai negrįždavo į namus. Po to A. tėvai ją ir dukrą A. išprašė iš savo namų, todėl ji turėjo grįžti pas savo motiną. Nuo 2015-08-05 iki 2017-11-20 A. J. dukros A. išlaikymui yra sumokėjęs tik kelis kartus, ne daugiau penkių kartų. Kada buvo padaryti mokėjimai, neprisimena. Jis tuo metu dirbo, todėl per antstolį išlaikymas iš jo atlyginimo buvo išskaičiuotas. 2014-07-04 ji kreipėsi į antstolio M. D. kontorą dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo ir iki šios dienos antstolis vykdo vykdomąją bylą. 2017-11-20 antstolis M. D. atsiuntė jai elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog A. J. išlaikymo įsiskolinimas 2017-11-20 yra 3024,80 Eur atskaičius išmokas, kurias dukra A. gauna iš Vaikų išlaikymo fondo. Į Vaikų išlaikymo fondą ji kreipėsi 2015-07-09. Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus 2015-07-27 sprendimu Nr. V2-8574 buvo nuspręsta A. J. nuo 2015-06-01 iki 2030-02-28 kiekvieną mėnesį mokėti 57,00 Eur/ 196,81 Lt dydžio išmoką. Iki šiol fondas moka A. išmokas. Su A. J. jokio ryšio ji nepalaiko ir su juo nebendrauja. Kiek žino, jis gyvena pas tėvus. Ar A. šiuo metu dirba ir kokias pajamas turi, nežino. A. J. su dukra A. visai nebendrauja, ja nesidomi, jos auklėjime nedalyvauja. Dukra tėvą paskutinį kartą matė 2014 metų vasarą. Šiuo metu A. yra penki metukai, tėvo jau neprisimena. Ji (B. J.) reiškia pretenzijas A. J. už visą laikotarpį, o būtent nuo įsiteisėjusio 2013 metų teismo sprendimo iki 2017-11-20, kai jis vengė pareigos išlaikyti dukrą A. ir jos išlaikymui nemokėjo išlaikymo išmokų. Dėl kokių priežasčių jis vengia šios pareigos, nežino. Mano, kad tyčia vengia pareigos išlaikyti dukrą, kadangi dar 2013 metais jis sakė, kad nemokės išlaikymo dukrai, koks jis bebūtų. Antstolis išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja pagal teismo sprendimą, kuomet A. J. buvo priteista mokėti po 400 litų. Apie 2015-08-05 teismo sprendimą antstolis nieko nežino, nes ji nėra pateikusi šio teismo sprendimo. Minėto teismo sprendimo ir vykdomojo rašto antstoliui nepateikė, nes neturi pinigų sumokėti mokestį už naujai pateiktus dokumentus. A. J. tėvai taip pat jokiu būdu neprisideda prie anūkės A. išlaikymo, jie neduoda jai pinigų, nesveikina su gimtadieniu, neteikia jokios kitos materialinės paramos. Ji viena augina dukrą, rūpinasi jos buitimi ir viena auklėja. A. J. su ja dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo nesitarė, jokio kontakto neieškojo. Su jų dukra jis nebendravo, jokios materialinės paramos jai neskyrė, prie dukros išlaikymo visiškai neprisideda. Nuo 2017-11-20 jis ne tik nepadengė susidariusio įsiskolinimo, bet ir nemokėjo išmokų už einamuosius mėnesius. Turi jam pretenzijų dėl vengimo išlaikyti dukrą iki 2018-05-01 (b. l. 9, 10-14, 17).
Liudytoja L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. J. yra jos sūnus. Anūkę A. J. ji labai myli ir norėtų su ja matytis dažniau, tačiau, jos manymu, B. J. blokuoja jų bendravimą. Ji pati per daug nerodo iniciatyvos ir neskambina B. prašydama jos leisti pasimatyti su A., tačiau ji puikiai žino, kad anūkę jie myli ir ji visada yra laukiama. Po ištuokos B. su A. kurį laiką gyveno jos bute. Iš buto B. buvo iškraustyta po to, kai ją būdama neblaivi, sumušė. Dėl to rašė pareiškimą į policiją. B. pastoviai ją žemino ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. B. su A. iš buto išsikraustė, kai mergaitei buvo virš dviejų metų. Po išsikraustymo ji su anūke pirmą kartą pasimatė maždaug po dviejų metų. Mergaitė ir ji labai apsidžiaugė pamačiusios vieną kitą, mergaitė prisiminė kiekvieną kampelį jos bute. Nuo to laiko ji stengiasi palaikyti glaudų ryšį su A.. Kreipėsi su prašymu dėl darželio A.. Kiek žino, B. nuomojasi butą Vilniuje ir dirba, o jos dukra A. gyvena su jos motina Ignalinos r. sav. , (duomenys neskelbtini), kur A. lanko darželį. Apie tai, kad A. turi galimybę lankyti darželį Vilniuje, šalia jų namo, B. žino, tačiau jokių pastangų nededa, į tai visai nereaguoja. Ji su sūnumi A. sakė, kad A., lankydama šalia jų esantį darželį, galėtų lankytis pas juos, jie padėtų išlaikyti, tačiau B. į tai nereaguoja. Sūnus A. myli dukrą A., bet dėl sunkios finansinės padėties neišgali mokėti dukros išlaikymui išmokų. Jis supranta, kad privalo vykdyti tėvo pareigą ir išlaikyti savo nepilnametę dukrą, mokant periodines išmokas, tačiau ne visada šią pareigą vykdo. Kiek žino, iš jo darboviečių buvo atskaičiuojami alimentai, tačiau kada tai buvo ir kokio dydžio išlaikymas buvo išskaičiuojamas, nežino. Sūnus A. kitos šeimos ir vaikų neturi, gyvena su ja jos bute. Jis nedirba, pastovių pajamų neturi, iš dalies ji išlaiko sūnų, nes jis nemoka už buto nuomą ir administravimo paslaugas. Kurį laiką A. buvo išvykęs į užsienį užsidirbti pinigų, tačiau grįžo į Lietuvą. Kada paskutinį kartą A. matė savo dukrą, nežino, tai galėjo būti maždaug prieš du metus. Ji pati su anūke susitinka tik tada, kai jai paskambina B. ir pasako, kad gali pasimatyti su A.. Jų susitikimai nėra reguliarūs. Susitikimų metu nuperka jai žaislų, drabužių, sveikina A. švenčių proga ir dovanoja jai dovanas. Vidutiniškai per susitikimus ji išleidžia A. prekėms apie 50 Eur. Už sūnų A. niekada nemokėjo B. išmokų vaikui išlaikyti. Ji siūlo pagalbą anūkei, jeigu ji gyvens Vilniuje, kadangi yra pensininkė ir galėtų aktyviai prisidėti prie anūkės auklėjimo, užimtumo ir laisvalaikio (b. l. 16).
Šalies argumentai
B. J. 2017-11-03 pareiškime prokuratūrai nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis A. J. vengia išlaikyti dukrą A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ja nesirūpina, neprisideda prie išlaikymo, nuo 2014-07-04 iki skundo pateikimo dienos nemoka alimentų, todėl susidarė 4666 eurų išlaikymo įsiskolinimas. Prašo patraukti A. J. atsakomybėn (b. l. 7).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-3932-131/2014 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo A. J. nepilnamečiui vaikui A. J. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-15 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai B. J.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-25 sprendimu toje pačioje civilinėje byloje buvo priteista iš atsakovo A. J. išlaikymas nepilnametei dukrai A. J. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2013-08-27) iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat teismas nustatė, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko motina B. J. (b. l. 20, 24-27).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31056-726/2015 matyti, jog teismas tenkino pareiškėjų B. J. ir A. J. prašymą, nutraukė jų santuoką bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios sąlygas nepilnamečio vaiko A. J. nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta kartu su motina B. J.. A. J. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnametės A. J. išlaikymui 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-09-07 (b. l. 10-12).
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015-07-27 sprendimas Nr. V2-8574 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ patvirtina, kad nuspręsta A. J. nuo 2015-06-01 iki 2030-02-28 kiekvieną mėnesį mokėti 57,00 Eur dydžio išmoką. Šios išmokos mokamos tol, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti ar nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b. l. 14).
Antstolio M. D. 2018-05-14 pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. S-18-28-7890 nurodyta, kad A. J. išlaikymo įsiskolinimas 2018-05-14 dienai yra 3724,40 Eur. Vykdymo metu iš skolininko išieškota: už laikotarpį nuo 2014-10-14 iki 2014-12-28 iš skolininko darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) ir išieškotojai pervesta 1600,70 Lt (463,59 Eur) suma. Už laikotarpį nuo 2015-02-13 iki 2015-05-10 iš skolininko darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) išieškota ir ieškovei pervesta 548,93 Eur suma. Vaikų išlaikymo fondas sumokėjo išieškotojai už laikotarpį nuo 2014-09-23 iki 2017-10-23 – 1781,84 Eur. Duomenys nuo 2017-10-23 iki šios dienos yra nežinomi. 2015-07-09 buvo išsiųstas patvarkymas į UAB (duomenys neskelbtini), išskaitos nebuvo daromos. 2015-10-06 išsiųstas patvarkymas į UAB (duomenys neskelbtini), išskaitos nebuvo daromos. 2015-11-09 išsiųstas patvarkymas į UAB (duomenys neskelbtini), išskaitos nebuvo daromos. 2016-01-20 išsiųstas patvarkymas į UAB (duomenys neskelbtini), išskaitos nebuvo daromos. Vadovaujantis VSDFV išrašu A. J. šiuo metu niekur nedirba (b. l. 55-56).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018-04-12 pažymos apie A. J. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-04-11 matyti, kad jis nuo 2014-09-02 iki 2014-12-31 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2014-04-01 iki 2014-07-01 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2014-01-21 iki 2014-02-21 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2015-01-01 iki 2015-05-08 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2015-09-24 iki 2015-10-05 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2015-05-11 iki 2015-05-28 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015-11-03 iki 2015-11-19 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2015-06-02 iki 2015-07-16 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2015-02-10 iki 2015-02-20 gavo ligos išmoką, nuo 2016-01-14 iki 2016-05-06 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2016-02-10 iki 2016-02-15 gavo ligos pašalpą (b. l. 61-62).
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis informacijos apie A. J. deklaracijas laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-04-13 nėra (b. l. 63-68).
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais, nukentėjusios B. J. ir liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat paties kaltinamojo A. J. duotais parodymais.
A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį, nes jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į išlaikymo įsiskolinimo dydį (3724,40 Eur), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, yra neteistas, baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias nuobaudas, ne visos baudos sumokėtos, pagal bylos duomenis yra sveikas ir darbingas), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių terminą nustato mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 46 str. 2 d.).
Kaltinamasis A. J. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298, 302-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 30 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 30 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 120 valandų viešųjų darbų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti A. J., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.