Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. T-860-1130/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-11
Bylos Nr.
T-860-1130/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Nuteistasis
A. Š.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Teikimas Nr. T-860-1130/2024Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00127-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. RV-25-1394 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. Š.“, gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą, bei

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. RV-25-1394 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. Š. (A. Š.).

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. (toliau – ir nuteistasis) nuteistas 2014 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį (dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje), 25 straipsnio 4 dalį (bendrininkavimo formos), 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), vadovaujantis BK 63 straipnsio 1, 4 dalimis, jam skirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismo ir 2009 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiais, jam skirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė bei 118 MGL (4 443 Eur) dydžio bauda.

2017 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2014 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio atskiros dalys panaikintos ir pakeistos: A. Š. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų), skiriant 11 m. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies ją sudedant su paskirta bausme pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, skiriant 12 m. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2009 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, skiriant 12 m. laisvės atėmimo bausmę ir 118 MGL (4 443 Eur) dydžio baudą.

2018 m. sausio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi 2017 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 12 m. laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki 11 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2009 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir skirta 11 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė bei 118 MGL dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 20 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. RV-25-1394 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. Š.“ (toliau – ir Nutarimas). Nutarime nurodyta, kad nuteistojo paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia: 2017 m. gegužės 22 d. Bausmės pabaiga: 2024 m. lapkričio 27 d. (užskaitant 3 m. 11 mėn. 25 d.). Neatliktos bausmės dalis 2024 m. gegužės 14 dienai: 6 mėnesiai 13 dienų. Nuteistasis Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai teikiamas šeštą kartą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2021 m. sausio 27 d. Jei būtų taikytas lygtinis paleidimas, planuoja gyventi (duomenys neskelbtini).

Nutarime nurodoma, kad A. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Jo kriminalinę patirtį sudaro 3 teistumai. Dabartiniame teismo nuosprendyje savo kaltės dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, dalyvavimo ginkluoto susivienijimo veikloje nepripažino. Interviu metu savo kaltę pripažįsta dalinai. Jo įvykdytiems nusikaltimams yra būdinga panaši motyvacija - finansinės ar materialinės naudos siekimas neteisėtais būdais, taigi, jo nusikalstamam elgesiui yra nustatomas turtinių nusikaltimų bei neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis modelis. Nusikaltimai sunkėja.

Toliau nutarime išdėstyta, kad nuteistasis savo kriminalinę patirtį pradėjo formuoti jau būdamas suaugusio amžiaus, o tai leidžia kelti prielaidas apie jo sąmoningą savo veiksmų bei galimų pasekmių įvertinimą bei pasirinkimą veikti tikslingai. Nuteistojo nusikalstamame elgesyje nepasireiškia spontaniškas, neapgalvotas veikimas, bet priešiningai - apgalvoti tikslingi veiksmai (pvz., disponavimas narkotinėmis medžiagomis, priklausymas nusikalstamam susivienijimui ir pan.). Nors nuteistasis savo gyvenimo eigoje nevengė socialiai priimtinais būdais realizuoti save, pvz., mokėsi, dirbo, kūrė santykius, tačiau tai neapsaugojo jo nuo galimybių atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos bei pakartotinai nenusikalsti.

Taip pat nutarime nurodoma, jog socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. Š. darbinė patirtis nebuvo nuosekli, kadangi jis, ieškodamas geriau apmokamo darbo, keisdavo darbo vietas. Nuteistasis, atvykęs į bausmės atlikimo vietą, kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį administracijos siūlomą darbą, ko pasėkoje, 2017 m. birželio 14 d. jam buvo skirta nuobauda. Tačiau po metų jo pozicija pakito ir nuteistasis dirbo skalbyklos darbuotoju, medienos ir baldų gamybos cecho darbininku, siuvėju. 2021 m. balandžio 26 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu A. Š. 2021 m. balandžio 28 d. buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) darbininko pareigas, tačiau darbo vietos išlaikyti nepavyko, kadangi jis dėl įvykdyto drausmės pažeidimo nuo 2021 m. birželio 3 d. buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, o nuo 2021 m. liepos 13 d. perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. 2022 m. rugpjūčio 11 d. grąžintas atgal į paprastąją grupę prašėsi įdarbinamas pakartotinai, tačiau dėl darbo vietų stygiaus įdarbintas nebuvo. Nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybės. Nuteistasis patvirtino galimybę būti įdarbintu po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Toliau nutarime nurodoma, kad įstaigos psichologo pateiktais duomenimis, nuteistasis geba identifikuoti pagrindines jo nusikalstamą elgesį nulėmusias problemas, atpažįsta dabartinius savo pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksnius bei gali įvardinti jų valdymo būdus. Nuteistasis pasižymi pakankamais savianalizės įgūdžiais, adekvačiu savęs vertinimu - geba įvardinti savo turimas stiprybes ir įgūdžius, o taip pat ir identifikuoti trūkumus bei norimas koreguoti silpnybes. Priemonės vykdymo metu pastebėta, kad padidėjo nuteistojo vidinė motyvacija, ką pats A. Š. sieja su savo sprendimu galutinai atsiriboti nuo kriminalinio gyvenimo būdo bei įrodyti sau, kad gali gyventi ir be nusikaltimų. Taip pat padidėjo nuteistojo pasitikėjimas savo gebėjimais išlaikyti jau įgyvendintus pasikeitimus bei siekti tolimesnių teigiamų pokyčių. Kalbėdamas apie ateitį, nuteistasis išsikelia socialiai priimtinus tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius ateities planus - stabilus darbas, santykių su šeima palaikymas, prosocialus laisvalaikis, tolimesnis asmeninis tobulėjimas. Pokalbių metu kriminalinės nuostatos nefiksuotos, stebėta socialiai priimtina vertybinė sistema. Dalyvavimas priemonėje vertinamas kaip sėkmingas.

Nutarime nurodoma, jog 2023 m. lapkričio 15 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-25-3810 nutarta taikyti A. Š. lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Tačiau 2023 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutartį bei 2024 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi atmetė nuteistojo skundą. 2024 m. vasario 26 d. komisija nutarimu „Dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo nuteistajam A. Š.“ Nr. RV-25-637 rekomendavo nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Turimais duomenimis, A. Š. nuo 2024 m. sausio mėnesio dalyvauja individualiuose motyvaciniuose pokalbiuose su jį kuruojančiu Resocializacijos skyriaus specialistu. Specialistas pokalbiu metu pastebėjo, jog nuteistasis geba save analizuoti įvairiais aspektais, geba valdyti emocijas, resocializacijos priemonių pagalba keičiasi nuteistojo mąstymas bei nuostatos. Šiuo metu nuteistasis tęsia mokslus (duomenys neskelbtini), siekia įgyti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę. Savarankiškai mokosi kelių eismo taisyklių, nes ateityje planuoja dirbti vairuotoju.

Nutarime paminėta, kad A. Š. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyti teigiami pokyčiai problemų sprendimo įgūdžių lavinimo, problemų atpažinimo bei savo elgesio pasekmių suvokimo srityse bei teigiamos nuostatų priežiūros atžvilgiu prielaidos: (paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2021 m. gruodžio 30 d., atlygino turimus įsiskolinimus, dalyvauja motyvaciniuose pokalbiuose su jį kuruojančiu Resocializacijos skyriaus specialistu, tikslinėse į kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotose priemonėse, su įstaigos personalu ar kitais nuteistaisiais konfliktinėse situacijose nepastebėtas). Turimais duomenimis, A. Š. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pastaraisiais metais stebėtas jo didesnis įsitraukimas į tikslinių priemonių vykdymą (dalyvavimas psichologinėse konsultacijose, bendravimo, socialinius įgūdžius lavinančiuose užsiėmimuose). Nuteistasis formaliai patvirtino galimos bedarbystės ir gyvenamosios vietos pasirinkimo problemų sprendimą - gautos pažymos apie jo įdarbinimą bei gyvenamąją vietą po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Vykdė Komisijos rekomendacijas.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija, kurios posėdyje dalyvavo 5 nariai, konstatavo, kad nuteistasis padarė pažangą ir tolimesnis bausmės atlikimas nestruktūruotoje aplinkoje būtų tikslingesnis ir naudingesnis nuteistojo integracijai į visuomenę po ilgo bausmės atlikimo laiko, ir balsų dauguma (2 balsai prieš, 3 balsai už) nutarė taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Taip pat nutarime nurodytos atskirosios 2 Komisijos narių motyvuotosios nuomonės: 1) siūloma netaikyti lygtinio paleidimo, nes asmuo nuteistas už sunkų nusikaltimą organizuotoje grupėje, kaltės nepripažįsta, nusikaltimai turi sunkėjimo dinamiką, bausmės atlikimo metu yra kategoriškai atsisakęs dirbti įstaigos siūlomą darbą bei nemokamus darbus, būdinga aukšta savivertė, elgesys nenuoseklus; 2) nors iki bausmės pabaigos liko tik 6 mėnesiai, tačiau vertinant tai, kad asmuo priklausė arba buvo siejamas su organizuotu nusikalstamumu, bausmės atlikimo metu daugiau baustas nei skatintas, vykdo tik tam tikras resocializacijos priemones, atsisakė dirbti nemokamus darbus, manytina, jog asmuo nėra motyvuotas pokyčiams ir tiesiog laukia bausmės pabaigos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras A. Vainauskas pateikė skundą, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. RV-25-1394 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. Š.. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarime pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. Š. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus - įstatyme nustatytą būtinąją bausmės dalį atliko 2021 m. sausio 27 d., pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau formalių kriterijų buvimas tai tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne pagrindas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teigtina, kad Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau jame nebuvo tinkamai įvertinti visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniai. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, be to ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Skundo teikiančio prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį A. Š. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama A. Š. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistajam A. Š. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas - kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, prokuroras daro išvadą, kad nuteistasis A. Š. neatinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų ir galima pilnai sutikti su dviejų Komisijos narių atskirąja nuomone ir argumentais dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Komisijos Nutarimas tvirtinamas, prokuroro skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta.

Taigi, nurodytose BVK nuostatuose aiškiai suformuluoti formalieji kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Teismas, susipažinęs su Komisijos pateikta medžiaga, nustatė, kad A. Š. atliko du trečdalius jam paskirtos bausmės 2021 m. sausio 27 d., taigi, yra BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Neatliktos bausmės dalis šiuo metu – mažiau nei 6 mėnesiai.

Kartu teismas primena, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas materialus pagrindas – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

2024 m. balandžio 24 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. Š. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

Minėta aplinkybė – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi, t. y. tokia, jog net ir esant šiai rizikai vidutinei, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens daromos pastangos pasitaisyti yra tokios ženklios, kad jas vertinant nekiltų pagrįstų abejonių, jog baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti nuteistajam būnant laisvėje, o ne toliau atlikinėjant bausmę. O ir teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, kitos reikšmingos aplinkybės, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nenustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.

Vertinant A. Š. asmens byloje esančius duomenis pirmiausiai pažymėtina, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu atlieka, buvo teistas 2 kartus. Taigi, A. Š. kriminalinio elgesio nuostatos taip pat nusikalstamo gyvenimo būdo įpročiai buvo pakankamai tvirtai susiformavę. A. Š. paskutinė įvykdyta nusikalstama veika – labai sunkus nusikaltimas. Teismo vertinimu, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nagrinėjamu atveju, vis tik didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei.

Prokuroras iš esmės su Komisijos nutarimu nesutinka, nes, jo manymu, A. Š. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, be kita ko, jis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Prokuroro nuomone, nors nuteistasis geba laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei reikalavimų, lygtinai paleidus A. Š. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis.

Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, bausmės atlikimo metu nuteistasis 8 kartus buvo skatintas (paskutinį kartą 2023 m. liepos 24 d., už nepriekaištingą elgesį, tame tarpe ir už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką), 14 kartų buvo baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2021 m. gruodžio 30 d.), 1 nuobauda - panaikinta, kas rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus.

2024 m. balandžio 24 d. socialinio tyrimo išvadoje be kita ko, nurodoma, kad nuteistasis patvirtino galimybę būti įdarbintu po paleidimo iš pataisos įstaigos; nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje, paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, gali gyventi šiuo metu, t. y. problemų dėl gyvenamosios vietos nėra; nenustatyta, kad nuteistasis turėtų finansinių sunkumų, susijusių su kompulsyviu elgesiu; vykdomųjų bylų vykdymas nuteistojo atžvilgiu yra užbaigtas, t. y. nuteistasis atlygino turimus įsiskolinimus; palaiko socialinius ryšius su mama, tėvu, broliu bei žmona, skambindamas telefonu, laiškais ir yra lankomas pasimatymų metu; nenustatyta piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemų; nuteistasis socialinėje aplinkoje pasižymi pakankamu adaptyvumu, lengvai užmezga bei išlaiko kontaktą, nėra linkęs socialiai atsiriboti, jo aplinkoje yra pakankamas žmonių ratas, su kuriais jis palaiko socialines sąveikas ne tik pataisos įstaigoje, bet ir už jos ribų; stebimos teigiamos prielaidos nuteistojo iniciatyvos problemų sprendimo įgūdžių lavinimo srityje; dalyvauja tikslinėse į kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotose priemonėse, su pataisos įstaigos personalu ar kitais nuteistaisiais konfliktinėse situacijose nepastebėtas

2024 m. balandžio 24 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. Š. vykdė individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas rekomendacijas: baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje buvo stebėti nuteistojo nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu teigiami pokyčiai: nuo 2018 m. birželio 14 d. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) skalbyklos darbininku, nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo perkeltas dirbti į (duomenys neskelbtini) Medienos ir baldų gamybos cecho darbininko pareigas, nuo 2019 m. birželio 10 d. buvo perkeltas dirbti į (duomenys neskelbtini) Medienos ir baldų gamybos cecho siuvėjo pareigas, 2020 m. liepos 10 d. ir 2020 m. liepos 14 d. atsisakė dirbti valgykloje, 2021 m. balandžio 26 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu A. Š. buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) padalinio darbininko pareigas nuo 2021 m. balandžio 28 d. Darbo nuteistajam išlaikyti nepavyko, nes jis dėl įvykdyto drausmės pažeidimo nuo 2021 m. birželio 3 d. buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, o nuo 2021 m. liepos 13 d. perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. 2021 m. lapkričio 25 d. ir 2021 m. gruodžio 30 d. atsisakė dirbti nemokamus darbus. Taigi, šiuo metu minėta priemonė nėra vykdoma; 2019 m. birželio 27 d. baigė Relaksacijos terapijos kursą; 2020 m. vasario 13 d. baigė Socialinių įgūdžių lavinimo programą; 2021 m. birželio 7 d. dalyvavo psichologinėje konsultacijoje; esant poreikiui dalyvauja psichologinėse konsultacijose; 2022 m. gegužės 11 d. nuteistasis savanoriškai sutiko dalyvauti jam pasiūlytoje intervencinėje priemonėje „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo“ grupiniuose užsiėmimuose; 2022 m. rugsėjo 29 d. dalyvavo individualiuose užsiėmimuose bendravimo stilių, emocijų atpažinimo ir valdymo bei konfliktų sprendimo temomis. Nuteistasis nepraleisdavo užsiėmimų, visuomet atlikdavo pateiktas namų darbų užduotis, aktyviai dalyvaudavo diskusijose; 2022 m. spalio 27 d. diskutavo su 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistu apie subkultūros žalingą įtaką asmenybės vystymuisi; 2022 m. rugsėjo 21 d. dalyvavo užsiėmime „Pasaulinė savižudybių prevencijos diena: džiaugsmo žemėlapiai“. Užsiėmimo metu kalbėta apie turimus vidinius bei išorinius resursus, jų reikšmę žmogaus gyvenime. Taip pat ieškota turimų resursų, jie vaizduoti meninėmis priemonėmis. Nuteistojo dalyvavimas užsiėmime vertinamas teigiamai; 2023 m. vasario mėn. nuteistasis kreipėsi į psichologę pakartotinai dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės. Pokalbio metu išsakė norintis pratęsti individualų darbą, toliau dirbti su savo probleminėmis sritimis. Įteikta savirefleksijos užduotis, kurią nuteistasis atliko iš dalies sėkmingai - gebėjo įvardinti tam tikrus savo trūkumus ir koreguotinas savybes. Žymėtina, kad nuteistasis identifikuoja ir geba priimti savo kriminogeninius poreikius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Stebima motyvacija daugiau formali, todėl pasiūlyta individualų darbą pradėti nuo motyvacinio proceso. Nuteistasis sutiko, priemonės vykdymas numatomas balandžio mėn.; 2023 m. balandžio mėn. nuteistasis pradėjo dalyvauti pas psichologę individualiuose motyvaciniuose pokalbiuose, orientuotuose į motyvacijos, spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, stiprinimą; laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. dalyvavo 10,5 akad. val. trukmės socialinių įgūdžių „Karjeros portretai“ užsiėmimuose, ugdant laisvės atėmimo bausme nuteistųjų socialinius įgūdžius, sudarant palankesnes sąlygas įsilieti į darbo rinką ar grįžti į formalią švietimo sistemą atlikus bausmę; 2023 m. balandžio 21 d. dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos Carito Nuteistųjų konsultavimo centro organizuotose 7 užsiėmimuose tema „Skolos, antstoliai, išieškojimas, vykdymas“; 2023 m. liepos 13 d. individualaus pokalbio metu su jį kuruojančiu Resocializacijos skyriaus specialistu diskutavo apie subkultūros žalingą įtaką asmenybės vystymuisi; 2023 m. balandžio - birželio mėn. dalyvavo įstaigos psichologės vedamuose individualiuose motyvaciniuose pokalbiuose, orientuotuose į motyvacijos, spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, stiprinimą. Pokalbiu metu dėmesys taip pat buvo skiriamas savo elgesio pasekmių numatymo ir įvertinimo įgūdžių lavinimui bei nuostatų korekcijai. Nuteistojo motyvacija visų užsiėmimų metu išliko nuosekli - nuteistasis laiku ateidavo į visus užsiėmimus, jų nepraleisdavo, atlikdavo visas jam pateiktas namų darbų užduotis, pasižymėjo iniciatyvumu pokalbių metu. Pokalbių metu nuteistasis pasižymėjo pakankamu atvirumu tiek su specialistu, tiek ir su pačiu savimi, nevengė kritiškai analizuoti savo nusikalstamo elgesio istorijos, aktyviai įsitraukti į diskusijas. Priemonės vykdymo metu pastebėta, kad padidėjo nuteistojo vidinė motyvacija, ką pats A. Š. sieja su savo sprendimu galutinai atsiriboti nuo kriminalinio gyvenimo būdo bei įrodyti sau, kad gali gyventi ir be nusikaltimų. Taip pat, padidėjo nuteistojo pasitikėjimas savo gebėjimais išlaikyti jau įgyvendintus pasikeitimus bei siekti tolimesnių teigiamų pokyčių. Kalbėdamas apie ateitį nuteistasis išsikelia socialiai priimtinus tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius ateities planus - stabilus darbas, santykių su šeima palaikymas, prosocialus laisvalaikis, tolimesnis asmenines tobulėjimas. Pokalbių metu kriminalinės nuostatos nefiksuotos, stebėta socialiai priimtina vertybinė sistema. Dalyvavimas priemonėje vertinamas kaip sėkmingas. Rekomenduojama ir toliau siekti palaikyti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į savo rizikos valdymo procesą, nukreipti į prevencines bei pozityvaus užimtumo priemones, orientuotas į tolimesnį reikšmingų įgūdžių lavinimą bei pritaikymą; nuo 2024 m. sausio mėnesio dalyvauja individualiuose motyvaciniuose pokalbiuose su jį kuruojančiu Resocializacijos skyriaus specialistu; laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse: stalo teniso, tinklinio turnyruose, 2019 m. dalyvavo projekto „Išgirsti. Suprasti. Keisti“ visuomenės nepakantumo korupcijai bei pilietiškumo ugdymo 4 val. mokymuose, viktorinose, protmūšiuose, savarankiškai mokosi kelių eismo taisyklių. Apibendrinant, akivaizdu, kad nuteistasis vykdo Komisijos rekomendacijas, t. y. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos priemonėse.

Taigi, iš nurodytų aplinkybių visumos matyti, kad nuteistojo elgesys nuosekliai gerėjo, siekis keisti savo elgesį teigiama linkme nebuvo deklaratyvus ir rodo jo teigiamą motyvaciją. A. Š. pastangos keisti savo elgesį, dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse vertintini kaip sėkminga integravimosi visuomenėje pradžia. Be to, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai, pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.

Teismo vertinimu, visos prieš tai aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistasis deda realias pastangas pakeisti savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl tikslinga patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. RV-25-1394 ir nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, balansas tarp bausmei keliamų tikslų ir visuomenės intereso, kad nusikaltęs asmuo atliktų jo padarytai veikai adekvačią bausmę, nagrinėjamų atveju taikant A. Š. lygtinį paleidimą pažeistas nebus.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. RV-25-1394 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. Š.“.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis