- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-1906-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13484-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros Viešojo, Kauno apygardos prokuratūros
- Suinteresuotas asmuo
- E. P., I. V., A. M.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-22891-375/2018 pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, panaikinimo ir fizinio asmens pripažinimo veiksniu, suinteresuoti asmenys: E. P., I. V., A. M., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą, kuriuo prašė: panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. P. pripažinta ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); pripažinti E. P. veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, panaikinimo ir fizinio asmens pripažinimo veiksniu, suinteresuoti asmenys: E. P., I. V., A. M., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui; pareiškėjai išaiškino, kad pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, panaikinimo ir fizinio asmens pripažinimo veiksniu, turi paduoti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams.
3. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog įstatymų leidėjas įsakmiai numatė, kad jeigu neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, teismo sprendimą peržiūrėti ir panaikinti gali tik bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėja turėtų kreiptis į teismą, kuris E. P. pripažino ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje: sveikatos priežiūros srityje. Teismas konstatavo, kad pareiškimas laikytinas neteismingu Kauno apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. 1993-05-12 Kauno apylinkės teismo sprendimu E. P. buvo pripažinta neveiksnia. 2013-03-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi jai nustatytas globėjas - (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, kur E. P. gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Procesinis dokumentas dėl sprendimo peržiūrėjimo pateiktas ne Kauno apylinkės teismui (bylą išnagrinėjusiam teismui), o Pakruojo rajono apylinkės teismui, kuris 2017-05-18 sprendimu 1993-05-12 Kauno apylinkės teismo sprendimą pakeitė ir vienoje srityje - Sveikatos priežiūros - E. P. veiksnumą apribojo.
4.2. Teismas neįvertino, kad prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyti faktai, patvirtinantys ne tik E. P. sveikatos būklės pagerėjimą, bet ir jos gyvenamosios vietos bei gyvenimo būdo pasikeitimus. E. P. nuo 2018 m. pradžios gyvena Kauno mieste, pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimui prisirašiusi UAB (duomenys neskelbtini) Kaune. Byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu E. P. sesuo taip pat gyvena Kaune. Išvada teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyrius. Visetas šių aplinkybių pagrindė prokurorės sprendimą, ginant viešąjį interesą, vadovautis bendrąją įstatymo norma (CPK 30 str.) ir teismingumą pasirinkti pagal ieškovo pasirinkimą, t. y. pagal visų suinteresuotų asmenų gyvenamąją vietą. Bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose neapsunkintų teismo proceso, nesudarytų nepatogumų visiems proceso dalyviams ir ypatingai neįgaliam suinteresuotam asmeniui E. P. (vykti į teismo psichiatrijos ekspertizę, į teismo posėdžius). Tokiu būdu būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
Atsiliepimas
5. Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo bylos teismingumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos argumentus:
5.1. Sveikatos apsaugos skyriaus darbuotojai bendraujant su E. P. pastebėta, kad ji orientuojasi laike ir vietoje, geba nuvykti jai rūpimu adresu, pateikti prašomą dokumentą, bendrauja noriai, paprašyta, pateikia realias aplinkybes atitinkančią informaciją, apsirengusi švariai ir tvarkingai, nurodo, kad pati savo noru ir iniciatyva reguliariai lankosi pas medikus, įvardija kokių sričių specialistų pagalba ir dėl kokių sveikatos sutrikimų jai reikalinga. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad yra pagrindo spręsti klausimą dėl E. P. pripažinimo veiksnia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria pareiškimą atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, vadovaudamasi CPK 49 straipsniu, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo panaikinimo ir E. P. pripažinimo veiksnia. Civilinės bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjamos CPK XXVIII skyriuje nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 462 straipsnio 1 dalimi pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
11. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 1993 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) E. P. pripažinta neveiksnia, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) globėju paskirti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Kauno apylinkės teismo 1993 m. gegužės 12 d. sprendimą ir pripažino E. P. ribotai veiksnia sveikatos priežiūros srityje; nustatė E. P. rūpybą (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atleido (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus nuo E. P. rūpintojo pareigų ir paskyrė E. P. rūpintoja I. V. (dukrą).
12. CPK 469 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. CPK 474 straipsnio 1 dalis numato, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu.
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sistemiškai aiškinat CPK 469 straipsnio 1 dalies ir CPK 474 straipsnio 1 dalies nuostatas, išdėstytas šios nutarties 12 pastraipoje, leidžia daryti išvadą, jog procesas dėl asmens pripažinimo veiksniu laikytinas pradinio proceso, kuriame buvo sprendžiamas pripažinimo neveiksniu klausimas, tęsiniu. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog asmens pripažinimo veiksniu tvarka reglamentuojama CPK 469 straipsnyje „Teismo sprendimo panaikinimas“ (kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu), bei 474 straipsnyje „Teismo sprendimo panaikinimas“ (kuriuo asmens veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas), taip pat šių straipsnių vieta kodekso struktūroje - CPK XXVIII skyriaus antrajame skirsnyje „Bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu“ bei trečiame skirsnyje „Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje“.
14. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo 1993 m. gegužės 12 d. sprendimu E. P. pripažinta neveiksnia; atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai dėl sprendimo, kuriuo jų globotinė E. P. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, kuris 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pakeitė Kauno apylinkės teismo 1993 m. gegužės 12 d. sprendimą ir pripažino E. P. ribotai veiksnia sveikatos priežiūros srityje. Iš apeliantės atskirojo skundo bei byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad E. P. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose negyvena nuo 2017 m. rudens, nuo 2018 m. pradžios ji gyvena Kauno mieste, nuomojamame būste adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2018 m. vasario 23 d. ji įtraukta į Kauno miesto savivaldybės asmenų nedeklaravusių gyvenamosios vietos apskaitą. E. P. nuo 2018 m. vasario 17 d. prisirašiusi IĮ (duomenys neskelbtini) Kaune, o pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimui prisirašiusi UAB (duomenys neskelbtini) Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius inicijavo pagal E. P. gyvenamąją vietą Kaune jos gebėjimų vertinimą, Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro socialiniai darbuotojai bendravo ir bendrauja iki šiol su E. P.. Byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu – E. P. sesuo A. M. gyvena Kaune. Išvada teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyrius. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kad visi šios bylos proceso dalyviai yra Kauno mieste, taip pat tai, jog sprendimą dėl E. P. pripažinimo neveiksnia priėmė Kauno apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.
15. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės pareiškimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.