Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. H. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarimo T. H. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. H. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2013-02-05 apie 9 val. 30 min. Alytuje, Jotvingių gatvėje esančioje turgavietėje, būdama įregistravusi T. H. IĮ, ir būdama šios įmonės savininke, neturėdama farmacijos specialisto kvalifikacijos ir leidimo verstis farmacine veikla, neteisėtai prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais) be leidimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 str. 1 d., 35 str. 9 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44¹ str.

Apeliantei nebuvo leista surašyti savo pastabų ir 2013-07-05 protokole, tačiau teismas to netyrė ir nesiaiškino, nors buvo pažeista ATPK 256 str. Apeliantės nuomone, protokolą buvo delsiama surašyti, nes nebuvo įrodymų, ji rašė skundus, nešė juos į policiją, dažnai buvo turguje, todėl ją rasti nebuvo kliūčių. Be to, jei ji buvo padariusi teisės pažeidimą, protokolas turėjo būti surašytas pažeidimo padarymo vietoje, o jai buvo liepta eiti prie automobilio, kad galėtų jį apžiūrėti, o ten nieko neradus, buvo liepta pasiimti asmeninius daiktus ir eiti į komisariatą.

Apeliantė neginčija, kad savo automobilyje turėjo vaistų savoms reikmėms, jie ir buvo rasti jos rankinėje, tačiau tai nesukelia atsakomybės pagal ATPK 44¹ str. dėl šios aplinkybės, apeliantės nuomone, jai kaltinimas pagal ATPK 44¹ str. buvo suformuotas netinkamai, nes administracinio teisės pažeidimo protokole tik formaliai konstatuota objektyvi pažeidimo pusė – neteisėtai prekiavo vaistais, tačiau nenurodyta, kokiais konkrečiai vaistais ir kokiu kiekiu buvo prekiaujama, o tai prieštarauja Vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai.

Tai, kad apeliantė nepadarė jai inkriminuojamos veikos patvirtina ir tai, kad pareigūnai vengė atvykti į teismą. Pareigūnė A. G.-Č. kviečiama liudytoja, atvyko kaip policijos komisariato atstovė, todėl jos procesinė padėtis visiškai pasikeitė.

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai skyrė didesnę, nei minimali sankcijoje numatyta bauda, motyvuojant tuo, kad ji jau yra bausta. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad prieš tai bauda jai buvo skirta už akių, jai nežinant. Tai, kad ji yra bausta, dar neįrodo, kad kalta ir dėl šio pažeidimo, nes ankstesnę baudą sumokėjo ir išvadas padarė. O užsieniečiui labai lengva sufabrikuoti bylą, nes jis nesupranta kalbos, be to, teismas nepagrįstai tiki vertėjos parodymais, nes ji atstovauja policijos interesams.

Apeliantės nuomone, 2013-02-05 buvo atlikta jai priklausančio automobilio, rankinės krata. O jos asmens apžiūra buvo atlikta tik vienos pareigūnės, be kviestinių, tuo pažeidžiant ATPK 268 str. 2 d., 5 d., nes nebuvo surašytas asmens ir daiktų patikrinimo protokolas, nebuvo užtikrinta jos turguje likusių prekių apsauga, nesurašytas administracinio sulaikymo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

T. H. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą T. H. administracinio teisės pažeidimo byloje. Nepagrįstai apeliantė skundžiasi dėl to, kad šioje byloje įrodymai surinkti nepilnai, pažeidžiant ATPK 256 str. nuostatas. Pagrindo abejoti surinktų ir apylinkės teisme įvertintų įrodymų teisingumu nėra, kadangi pažeidėjos kaltė dėl jai inkriminuotų teisės pažeidimų įrodyta ne remiantis vienu kuriuo nors įrodymu, o įrodymų visumos pagrindu.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad T. H., būdama firmos savininke, neturėdama farmacijos specialisto kvalifikacijos ir leidimo verstis farmacine veikla, neteisėtai prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais), tuo pažeisdama LR farmacijos įstatymo 19 str. 1 d. ir 35 str. 9 d. reikalavimus.

Kaip nustatyta byloje, T. H. 2013-02-05 9.30 val. Alytaus miesto turguje už 10 litų tyrėjai T. K. pardavė dėžutę – 20 tablečių, vaistų „Doksiciklin“, o atlikto poėmio metu iš T. H. buvo išimta ir daugiau vaistinių preparatų: „Omeprazol“ - 60 kapsulių, „Doksiciklin“ - 80 kapsulių, „Remantadin“ - 160 tablečių, „Viasil“ – 20 tablečių, „Bromgekcin“ – 200 tablečių, „Tetraciklin“ – 200 tablečių, „Nitrokor“ – 120 tablečių, „Alloxol“ – 100 tablečių, „Validol“ – 36 tabletes, „Naisulid“ – 20 vnt. pakuočių po 2 g miltelių, „Streptocid“ - 1 vnt. pakuotė po 2 g miltelių. Dėl šių vaistinių preparatų poėmio buvo surašytas protokolas.

ATPK 44¹ straipsnis numato atsakomybę už vertimąsi su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu.

Farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos farmacijos 2006 m. birželio 22 d. įstatymas Nr. X-709 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Įvežti iš kitos EEE valstybės neregistruotus vaistinius preparatus ar importuoti iš trečiosios šalies vardinius vaistinius preparatus į Lietuvos Respubliką gali tik juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę didmeninio platinimo licenciją (Farmacijos įstatymo 8 str. 4 p.). Farmacijos įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla, taigi, akivaizdu, kad tokiai veiklai yra reikalinga licencija. Farmacijos įstatymo 35 str. 9 d. numatyta, jog vaistiniai preparatai gyventojams parduodami (išduodami) tik sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus, turi būti suteikiama farmacinė paslauga. Tačiau šiuo atveju T. H. veikla negali būti laikoma atitinkančia teisės normų reikalavimus, nes ji vaistinius preparatus pardavė neturėdama licencijos verstis farmacine veikla.

T. H. neigia pardavusi „Doksiciklin“ tabletes, tačiau ši jos versija paneigta pačios T. H. paaiškinimu, duotu iškarto po sulaikymo, taip pat T. K. parodymais, kuriais ji patvirtino, kad pirko pas T. H. antibiotikų. Kad T. H. pardavė vaistus patvirtino ir kiti liudytojais apklausti policijos pareigūnai T. T., A. A.. Pareigūnų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas, be to, jų parodymus patvirtina pačios T. H. pirminis paaiškinimas.

Tai, kad T. H. vėliau neigė duotus paaiškinimus, motyvuodama, kad nesuprato kaltinimo esmės, nes jai nebuvo užtikrinta vertėjo pagalba, vertintina tik kaip bandymas išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš 2013-02-05 paaiškinimo, jį atsakomybėn patrauktam asmeniui į rusų kalbą išvertė vertėja V. D.. Pati T. H. pasirašė paaiškinimą, nurodydama, kad jis jai išverstas, ir iš jos žodžių surašytas teisingai. 2013-02-05 protokolas taip pat T. H. buvo išverstas į rusų kalbą ir tą patvirtino pati pažeidėja. Administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat buvo išverstas į rusų kalba vertėjos D. V., jį surašant dalyvavo ir advokatė I. M.. Taigi, apeliantės skunde nurodyti motyvai, kad jai nebuvo užtikrinta kvalifikuota vertėjos pagalba yra visiškai nepagrįsti. Teisminio nagrinėjimo metu vertėjo pagalba taip pat buvo užtikrinta. Taigi, teigti, kad buvo pažeistos T. H. teisės, nėra pagrindo.

Apeliantė teigia, kad pažeidimo protokolas jai galėjo būti surašytas ir turguje, jei buvo įsitikinta, kad ji padarė teisės pažeidimą, tačiau būtent dėl to, kad pažeidimo vietoje nebuvo įmanoma užtikrinti vertėjo pagalbos, protokolas nebuvo surašytas iš karto. Be to, Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

Nepagrįstas ir apeliantės teiginys, kad jai buvo užkirsta teisė duoti paaiškinimus dėl inkriminuoto pažeidimo, nes 2013-02-05 paaiškinimas tai paneigia.

Tai, kad 2013-02-05 T. H. parduotas ir dauguma išimtų pagal išėmimo protokolą, preparatų yra vaistiniai, patvirtina 2013-05-17 tarnybinis pranešimas. Tinklalapyje http://www.sam.lt/index nustatyta, kad:

1. "Tetraciklin" tabletės Baltarusijoje registruotas kaip vaistinis preparatas, Lietuvoje neregistruotas.

2. "Streptocid" milteliai, Rusijos Federacijoje registruotas kaip vaistinis preparatas, Lietuvoje neregistruotas.

3. "Viasil" tabletės Baltarusijoje registruotas kaip vaistinis preparatas, Lietuvos Respublikoje registruotas kito gamintojo turintis vaistinis preparatas Sildenafil.

4. "Omeprazol" kapsulės. Rusijos Federacijoje registruotas kaip vaistinis preparatas, Lietuvoje registruoti kitų gamintojų analogiški vaistiniai preparatai.

5. „Doxycycline (doksiciklin)" kapsulės, Rusijos Federacijoje registruotas kaip vaistinis preparatas, Lietuvoje registruoti kitų gamintojų analogiški vaistiniai preparatai.

6. „Remantadin" tabletės, Rusijos Federacijoje registruotas kaip vaistinis preparatas, Lietuvoje registruotas kito gamintojorimantadino turintis vaistinis preparatas Rimantadinum-Olainfarm tabletės.

7. "Naisulid" milteliai, Baltarusijoje registruotas kaip vaistinis preparatas, Lietuvos Respublikoje registruoti kitų gamintojų nimesulido turintys vaistiniai preparatai.

8. „.Allohol" tabletės Rusijos Federacijoje registruotas kaip vaistinis preparatas, 0 Lietuvoje notifikuotas kaip maisto papildas.

9. "Validol" tabletės Rusijos Federacijoje registruotas kaip vaistinis preparatas, 0 Lietuvoje notifikuotas kaip maisto papildas.

„Bromgekcin" tabletės Baltarusijos Respublikoje registruotas kaip vaistinis preparatas Lietuvoje registruoti kitų gamintojų analogiški vaistiniai preparatai. "Nitrokor" Rusijos Federacijoje registruotas kaip vaistinis preparatas, Lietuvoje registruoti kitų gamintojų analogiški vaistiniai preparatai.

Kaip jau minėta, prekiauti vaistiniais preparatais gali tik juridinis asmuo, turintis vaistinės veiklos licenciją, o tokio leidimo prekiauti preparatais, kurį pardavė T. H. neturėjo. Iš T. H. buvo paimti preparatai, kurių nėra LR vaistinių preparatų registre, tokių preparatų patiekimas į LR rinką kvalifikuojamas kaip veikos, kuriai reikalinga licencija, pažeidimas, už ką iškyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 44¹ str. Todėl apylinkės teismo išvada, kad T. H. tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 ¹str., yra teisinga.

Apeliantė be pagrindo teigia, kad iš jos rankinės išimti vaistai buvo paimti neteisėtai, neįforminus dokumentaliai. ATPK 268 str. 4 d. numato, jog daiktai, rankinis bagažas ir kiti daiktai tikrinami paprastai asmens, kurio nuosavybė yra tie daiktai arba jo valdomi, akivaizdoje. Tais atvejais, kai atidėlioti negalima, nurodyti daiktai gali būti patikrinti ir be savininko (valdytojo), dalyvaujant dviem kviestiniams. Taigi T. H. rankinė buvo tikrinama jai dalyvaujant, byloje yra pačios T. H. pasirašytas protokolas, kuriame išvardinti visi paimti vaistiniai preparatai, todėl nėra jokio pagrindo abejoti poėmio protokolo teisingumu. Nepagrįstas yra ir skundo argumentas, jog poėmio metu paimtos prekės nebuvo tinkamai supakuotos ir įformintos, kadangi T. H. neneigia, kad paimti preparatai priklauso jai, darant jų poėmį policijos įstaigoje ir juos aprašant, ji nereiškė jokių pretenzijų, kad protokole įrašyti ne jai priklausantys vaistai, poėmio protokolas jai buvo išverstas į rusų kalbą, T. H. jį pasirašė, ir kaip matyti iš bylos medžiagos, gavo jo kopiją (b. l. 21).

Apeliantė teigia, kad paimti vaistai buvo skirti jos asmeniniam vartojimui, ji jų nepardavinėjo. Tačiau surastų vaistų įvairovė ir gausa patvirtina, kad vaistai akivaizdžiai buvo laikomi ne savo ar artimųjų reikmėms, bet pardavimui. Tokią išvadą galima daryti ir iš to, kad apeliantė tokį didelį kiekį įvairių rūšių vaistų vežiojasi su savimi, rankinėje, į turgų, kuriame prekiauja, nes akivaizdu, kad net turint sveikatos problemų, toks kiekis vaistų nevartotinas. Tai, jog T. H. atsiveždavo vaistų tik sau ir pažįstamų prašymu, paneigia liudytojos T. K. parodymai, iš kurių matyti, jog ji, prieš nusipirkdama iš apeliantės vaistų, jos net nepažinojo.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

ATPK 44¹ str. juridinių asmenų vadovams numato baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Teismas teisingai įvertinęs ir kvalifikavęs T. H. veiką, pagrįstai paskyrė didesnio dydžio nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 5000 litų baudą su vaistinių preparatų konfiskavimu. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgiamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, įvertinęs tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad T. H. ne kartą yra bausta už analogiškus administracinius teisės pažeidimus, kas leidžia manyti, kad išvadų iš jai taikytų poveikio priemonių nedaro. Tai, kad T. H. praleido vienos jai anksčiau paskirtos nuobaudos apskundimo terminą, nepaneigia jos galiojimo.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad apylinkės teismas išsamiai, objektyviai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pažeidimų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui nepadarė, todėl naikinti nutarimą T. H. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. H. apeliacinio skundo netenkinti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.