Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-27 · Civilinė byla Nr. 2A-237/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
2A-237/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00841-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė
Atsakovas
B. P.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“
Trečiasis asmuo
J. P., Vilniaus rajono 3-iojo notarų biuro
Kategorijos
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-237/2014Proceso Nr. 2-55-3-00841-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8.; 36.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“ ieškinį atsakovui B. P. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, netesybų ir skolos priteisimo, tretieji asmenys J. P., Vilniaus rajono 3-iojo notarų biuro notaras Tomas P. V. ir M. S..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovo 2008 m. gruodžio 18 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją, grąžinti ieškovui nuosavybės teises į butą Nr. 1 ir butą Nr. 2, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovui turto kainą – 730 000 Lt, priteisti ieškovui iš atsakovo 865 000 Lt netesybas ir 10 255,38 Lt skolą. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 18 d. ieškovas ir atsakovas sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas nuosavybės teise iš ieškovo įsigijo du butus (Nr. 62 ir 63), esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties pasirašymo dieną abu butai buvo nebaigti statyti/rekonstruoti, butų baigtumas – 76 procentai. Atsakovas savo lėšomis ir jėgomis įsipareigojo pabaigti statyti/rekonstruoti butus, juos pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti 100 procentų butų baigtumą nekilnojamojo turto registre iki 2009 m. kovo 16 d. (sutarties 4.3.3 ir 4.3.4 p.). Sutartyje šalys numatė, kad statybos/rekonstrukcijos darbų pabaiga yra laikomas toks butų statybos/rekonstrukcijos darbų atlikimas bei butų vidaus apdailos įrengimas, kurio pakaktų butų pripažinimui tinkamais naudoti ir 100 procentų butų baigtumo įregistravimui nekilnojamojo turto registre (sutarties 4.3.3 p.). Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, neįregistravo butų baigtumo Nekilnojamojo turto registre, o tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, kas pardavėjo ir pirkėjo buvo sulygta sutarties 5.6. punkte, todėl ieškovas turi teisę nutraukti sutartį. Ieškovas nustatė papildomus terminus atsakovo sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, tačiau savo įsipareigojimų atsakovas neįvykdė. Kadangi atsakovas neįvykdė sutarties 4.3.3. punkte numatytų įsipareigojimų, ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo sutarties 6.5. punkte numatytas netesybas, 410 000 Lt baudą bei sutarties 4.3.4. punkte numatytas netesybas. Bendra netesybų suma už pusės metų laikotarpį sudaro 455 000 Lt. Iš viso prašo priteisti 865 000 Lt netesybų. Atsakovo skola ieškovui už butuose sunaudotą elektros energiją, šilumos energiją, šaltą ir karštą vandenį, pastato bendrojo naudojimo patalpų šilumos ir elektros energiją, įskaitant, bet neapsiribojant ir už pastate esančio šiluminio mazgo išlaikymą, iš viso sudaro 10 255,38 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 65 700 Lt netesybų, 1971 Lt žyminio mokesčio, 73 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Grąžino ieškovui 3 949,93 Lt permokėto žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad atsakovui iš ieškovo priteistinos 5 300 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovas iki ieškinio padavimo dienos neįvykdė sutarties 4.3.3. punkte prisiimtų įsipareigojimų, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovas nevykdė sutarties 4.3.3. punkte nustatytų įsipareigojimų tokią išvadą daro iš to, jog nekilnojamojo turto registre nuo 2008 m. gegužės 27 d. nėra pakitę kadastro duomenys dėl butų baigtumo. Atsakovas pateikė įrodymus iš kurių galima daryti išvadą, kad atsakovas atliko statybos/rekonstrukcijos darbus ir butų rekonstrukcija baigta 2009 metais. Tokiu būdu atsakovas paneigė ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas neatliko statybos/rekonstrukcijos darbų, kuriuos įsipareigojo atlikti pagal sutarties 4.3.3. punktą. Aiškindamas sutarties 4.3.3 punktą lingvistine, logine ir sistemine prasme, teismas sprendė, kad šiame punkte nenumatyta atsakovo pareiga registruoti butų 100 procentų baigtumą nekilnojamojo turto registre. Kadangi nei 4.3.3. punkte nei 5.6. punkte nėra numatyta atsakovo pareiga registruoti nekilnojamojo turto kadastre butų baigtumo, teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalys sutarusios šių veiksmų neatlikimą laikyti esminiu sutarties pažeidimu. Kadangi ieškovas neįrodė, kad atsakovas iki sutartyje numatyto termino neatliko darbų, numatytų sutarties 4.3.3. punkte, teismas reikalavimą nutraukti sutartį ir taikyti restituciją atmetė. Teismas, konstatavęs, jog ieškovas neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį, nenustatęs sutarties 4.3.3. punkto įsipareigojimų nevykdymo, reikalavimą priteisti 410 000 Lt netesybas pagal sutarties 6.5 punktą atmetė. Teismas nustatė, kad sutarties 4.3.4 punktu atsakovas įsipareigojo įregistruoti 100 procentų butų baigtumą nekilnojamojo turto registre, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl šią ieškovo reikalavimo dalį tenkino, ieškovui priteisė dalį prašomų netesybų. Teismas sprendė, kad 2 500 Lt netesybos per dieną yra akivaizdžiai per didelės ir jų dydį sumažino iki 0,05 procentų už kiekvieną uždelstą dieną nuo sandorio sumos, o bendra netesybų suma už pradelstas 180 dienų yra 65 700 Lt. Teismas ieškovo reikalavimą dėl 10 255,38 Lt skolos priteisimo už butuose sunaudotą elektros energiją, šilumos energiją, šaltą ir karštą vandenį, pastato bendrojo naudojimo patalpų šilumos ir elektros energiją, ir už pastate esančio šiluminio mazgo išlaikymą atmetė, kadangi ieškovas šio reikalavimo neįrodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prijungti prie bylos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. gruodžio 21d. nutarimą, kurio negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi jis priimtas po teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad prašymas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sutarties įvertinimo buvo pateiktas 2012 m. rugsėjį, tačiau jo nagrinėjimas užtruko. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra fizinis asmuo, turtą įsigijęs verslui. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Atsakovas, fizinis asmuo, su atsakovu, juridiniu asmeniu ir profesionaliu statytoju, sudarė sutartį savo asmeniniams ir šeimos interesams tenkinti. Tai, kad ateityje atsakovas būtų galėjęs butus nuomoti, nekeičia atsakovo teisinio statuso, kadangi atsakovas niekuomet nesivertė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ar nuomos veikla. Atsižvelgiant į tai, atsakovas laikytinas vartotoju.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįvykdė pareigos įregistruoti 100 procentų butų baigtumą nekilnojamojo turto registre ir, kad sutarties 4.3.4 punkte aiškiai įtvirtinta tokia atsakovo pareiga. Teismas sutarties 4.3.4 punkto neaiškino sistemiškai ir neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį. Sutarties 4.3.4. punkto lingvistinė ir sintaksinė konstrukcija patvirtina, kad atsakovas turėjo tik pirmiau nurodytas pareigas – išplėstinis dalyvinis pažyminys, einantis po žodžių junginio „neatliks visų turto statybos/rekonstrukcijos darbų“, sujungtas jungtuku ir susideda iš dviejų dalių, paaiškina, kokia apimtimi butų statybos (rekonstrukcijos) darbai turi būti baigti. Taigi Butų pripažinimas tinkamais naudoti ir 100 procentų jų baigtumas neįeina į statybos (rekonstrukcijos) darbų sąvoką. Sakinyje žodis „neįregistruos“ yra pavartotas klaidingai, kadangi turėjo būti vartojamas bendratimi „įregistruoti“. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad sutarties 4.3.4. punkte nurodytos sankcijos taikytinos tik tuo atveju, jei numatytu laiku nebūtų buvę atlikti statybos/rekonstrukcijos darbai.

3. Teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas turi teisę įregistruoti 100 procentų butų baigtumą ir tokia jo teisė numatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, tačiau nesutinka, kad atsakovas turėjo tokią pareigą. Teismo argumentas, kad būtent įstatymo nuostata leidžia išimtinai atsakovui atlikti su 100 procentų butų baigtumo registracija susijusius veiksmus, nesuponuoja išvados, kad sutartyje šalys būtent dėl to ir susitarė.

4. Ieškovas savo aktyviais veiksmais, atliktais po sutarties sudarymo, patvirtino, jog atsakovas pareigos įregistruoti 100 procentų butų baigtumą neturėjo. Ieškovas, nepateikęs jokių įspėjimų atsakovui dėl sutarties pažeidimo, pats organizavo butų pripažinimo tinkamais naudoti procedūrą, tačiau minėta procedūra dėl nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių – atsakovo B. P. kreipimosi į teismą dėl minėtų aktų panaikinimo – buvo pripažinta neteisėta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-632-580/2010.

5. Teismas klaidingai vertino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-632-580/2010: Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota, kad atsakovas „Sutarties 4.3.3 ir 5.7 punktuose yra pasižadėjęs iki 2009 m. kovo 16 d. baigti būtinus statybos (rekonstrukcijos) darbus tokioje apimtyje, kad statybos (rekonstrukcijos) darbų bei vidaus apdailos įrengimas būtų pakankamas statinio pripažinimui tinkamu naudoti. Taigi teismas aiškiai konstatavo, jog sutarties nuostatomis atsakovas prisiėmė tik įsipareigojimus atlikti statybos (rekonstrukcijos) bei vidaus apdailos darbus, o ieškovas turėjo teisę tik pabaigti atsakovo atliktinus darbus, jei jis jų neatliks (Sutarties 5.7 punktas).

6. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo pagrindinio įrodinėjimo tikslo – nustatyti tiesą byloje, kuris pasiekiamas ištiriant visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimant teisingą sprendimą, tokiu būdu buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos civilinėse bylose Nr. 3K-3-691/2006, Nr. 3K-3-359/2008.

7. Nei ieškovas, nei atsakovas nebūtų galėję įregistruoti 100 procentų butų baigtumo iki 2009 m. kovo 16 d., kadangi ieškovas nebuvo atlikęs pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrųjų patalpų statybos (rekonstrukcijos) darbų ir nebuvo sudaręs galimybių atsakovui įregistruoti 100 procentų butų baigtumą. Tik užbaigus bendrųjų patalpų statybos (rekonstrukcijos) darbus, galima įregistruoti 100 procentų butų baigtumą.

8. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. balandžio 14 d. rašto Nr. (7,9)-2D-4377 kopija, 2011 m. gegužės 16 d. statybos patikrinimo akto kopija, 2010 m. vasario 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 35-10-05 priedai (fotonuotraukos) patvirtina, kad iki 2011 m. gegužės 16 d. pastato, kuriame yra butai, bendrųjų patalpų statybos (rekonstrukcijos) darbai nebuvo užbaigti. 2011 m. gegužės 16 d. statybos patikrinimo akte nurodyta, kad statinio (duomenys neskelbtini), palėpės rekonstrukcijos, įrengiant butus, statytojas (užsakovas) yra UAB „Sermeta“ (1.3 punktas). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. raštas patvirtina, jog palėpės, kurioje yra butai, rekonstrukcijos darbų statybos užbaigimo aktas iki 2012 m. rugsėjo 4 d. nepatvirtintas.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto pateikta naują įrodymą, vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, teismas turėtu atsisakyti priimti. Jeigu teismas nuspręstu prijungti atsakovo pateiktą papildomą rašytinį įrodymą, prašo teismo prijungti šiuos rašytinius įrodymus: 1) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. gruodžio 12 d. raštą; ieškovo 2013 m. sausio 7 d. atsakymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai; 3) ieškovo 2013 m. sausio 18 d. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai adresuotą prašymą dėl informacijos pateikimo; Valstybinės vartotojų teisiu apsaugos tarnybos 2013 m. vasario 7 d. raštą. Šiuos rašytinius įrodymus pateikti teismui ieškovui būtinybė iškilo tik gavus apelianto apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas sutartį vertinti taikant vartotojų teisių apsaugai taikomas specialias taisykles yra nepagrįstas. Atsakovas nėra pateikęs teismui rašytinių įrodymų ar kitų faktinių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog tarp šalių kilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas vartojimo teisinių santykių kontekste, tačiau atsakovas nei viename procesiniame dokumente nėra išdėstęs ir pasirėmęs aplinkybe, jog jis yra laikytinas vartotoju. Atsakovo 2010 m. kovo 15 d. ieškovui pateiktame ieškinyje dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti daikto trūkumus, atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog: butus pirko komerciniais tikslais; jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Tauragėje, kur jis turi kito turto, kuriame ir gyvena; ketina butus išnuomoti ir tokiu būdu gauti pajamų. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netaikė vartojimo sutartims taikytinų teisės normų, tokiu būdu nepažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimų.

2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas netinkamai konstatavo, jog atsakovas neįvykdė pareigos įregistruoti 100 procentų butų baigtumą Nekilnojamojo turto registre. Teismas tinkamai įvertino ir išanalizavo bei sistemiškai išaiškino visas sutarties sąlygas, atsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, vadovavosi byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių atstovų proceso metu nurodytais argumentais ir aplinkybėmis.

3. Nepagrįstas apelianto argumentas dėl netinkamos sutarties 4.3.4. punkto lingvistinės sintaksinės konstrukcijos bei dėl klaidingai sutarties 4.3.4. punkte pavartoto žodžio „neįregistruos“. Nuo pat sutarties sudarymo dienos iki pat ieškinio pateikimo dienos apeliantas nėra išreiškęs ieškovui abejonių dėl minėto sutarties punkto neaiškumo, priešingai, ieškovo nuolat siųsti raginimai ir reikalavimai dėl sutarties vykdymo patvirtina, kad apeliantas žinojo ir tinkamai suprato savo sutartimi prisiimtų prievolių turinį.

4. Kadangi atsakovas įgijo rekonstruojamo statinio nuosavybės teises į dalį palėpės, t. y. į du butus, tai jam perėjo statytojo (užsakovo) teisės į šią pastato dalį. Vadinasi, tik jis pats turėjo teisę pateikti prašymą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Pirkėjas įsigijęs nuosavybės teise du butus su jiems priskirtomis bendrojo naudojimo patalpomis, prisiėmė ne tik sutartyje nurodytas teises ir pareigas, tačiau ir teises ir pareigas, kurios yra įsakmiai nustatytos tuo metu taikytinuose teisės aktuose, įskaitant pareigą tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje, o taip pat laikytis CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

5. Apeliantas iki pat šios dienos nėra kreipęsis su atitinkamu prašymu į statinių pripažinimą tinkamais naudoti atliekančias institucijas. Ieškovas nuo 2011 m. nebeturi pastate nekilnojamojo turto, o visos teisės ir pareigos tęsti ieškovo kaip buvusio statytojo darbus pastato rekonstruojamoje dalyje, t. y. palėpėje, buvo perleistos tretiesiems asmenis, tarp jų ir atsakovui.

6. Teismas pagrįstai konstatavęs atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, priteisė ieškovui iš atsakovo netesybas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas prašo prie bylos prijungti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. gruodžio 21d. nutarimą, kurio negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi jis priimtas po teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad prašymas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sutarties įvertinimo buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo mėn., tačiau jo nagrinėjimas užtruko. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Įrodymų sąsajumą su nagrinėjamam byla nustato teismas. Apelianto pateiktame įrodyme (nutarime) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vertino ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas CK 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punkto aspektu, t. y., ar sutartyje nustatytos sąlygos yra sąžiningos vartotojo atžvilgiu. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 10-906 be kitų išvadų, konstatavo, kad sutarties 4.3.4. punktas nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (5 t., 69-74 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 4.3.4. punkte nustatytų netesybų, jas sumažino, kadangi teismui nustatyta pareiga kontroliuoti netesybų dydį. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašomas priimti įrodymas neturi esminės reikšmės tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui, kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties sąlygos turinio aiškinimo. Byloje yra duomenys, kad atsakovas buvo pateikęs ieškinį dėl 2008 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo (4 t., 68-77 b. l.), t. y. kai kurių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų panaikinimo. Šis įrodymas galėtų turėti reikšmę nagrinėjant tokį atsakovo reikalavimą byloje dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau šiai bylos baigčiai įtakos neturi. Todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl aptarto įrodymo prijungimo.

Ieškovas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą dėl naujo įrodymo prijungimo, prašė tuo atveju, jei atsakovo prašymas bus tenkintas, prijungti ir ieškovo teikiamus naujus įrodymus. Kadangi atsakovo prašymas dėl naujo įrodymo prijungimo netenkintas, o ieškovo prašomi naujai prijungti įrodymai yra susijęs su atsakovo pateiktais įrodymais, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo prašymo dėl jo naujai pateiktų įrodymų prijungimo.

Dėl atsakovo pripažinimo vartotoju

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra fizinis asmuo, turtą įsigijęs verslui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog butus pirko verslo tikslais, atsakovas patvirtino pats Vilniaus apygardos teismui teiktame ieškinyje dėl nuostolių atlyginimo nurodęs, jog butus įsigijo komerciniais tikslais, o jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Tauragėje, kur turi kito nekilnojamojo turto, kuriame gyvena (4 t., 102 b. l.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad butas įsigytas šeimos poreikių tenkinimui, kad bute šeima gyvena ar ketina apsigyventi, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nesirėmė aplinkybe, kad sutartis atitinka vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, todėl šiomis aplinkybėmis negali remtis apeliacinės instancijos teisme.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 18 d. ieškovas ir atsakovas sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas už 730 000 Lt iš ieškovo nupirko du butus, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., 24-27 b. l.). Sutarties 4.3.3. punktu atsakovas patvirtino, jog jam yra žinoma, kad sutarties pasirašymo dieną abu butai yra nebaigti statyti/rekonstruoti, nekilnojamojo turto registre butų baigtumas – 76 procentai, ir atsakovas įsipareigojo savo lėšomis ir rizika atlikti visus būtinus butų statybos/rekonstrukcijos darbus ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 16 d. (imtinai). Šalys sutarė, kad butų statybos/rekonstrukcijos darbų atlikimu bus laikoma toks butų statybos/ rekonstrukcijos darbų atlikimas bei butų vidaus apdailos įrengimas, kurio pakaktų butų pripažinimui tinkamais naudoti ir 100 procentų butų baigtumo įregistravimui nekilnojamojo turto registre. Sutarties 4.3.4. punkte numatyta, kad tuo atveju, jei pirkėjas laiku neįvykdys sutarties 4.3.3. punkte numatytos pareigos, t. y. numatytu terminu neatliks visų turto statybos/rekonstrukcijos darbų, būtinų turto pripažinimui tinkamu naudoti ir/ar neįregistruos 100 procentų turto baigtumo nekilnojamojo turto registre, įsipareigoja už uždelsimą atlikti turto statybos/rekonstrukcijos darbus mokėti pardavėjui 2 500 Lt netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną atlikti minėtuosius darbus.

Dėl sutarties sąlygų aiškinimo

Tarp šalių kilo ginčas dėl 2008 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4.3.4. punkte numatytų atsakovo įsipareigojimų apimties aiškinimo ir civilinės atsakomybės už šių įsipareigojimų neįvykdymą taikymo. Konstatavęs sutarties 4.3.4. punkte įtvirtintų įsipareigojimų pažeidimą, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 65 000 Lt netesybų. Teisės doktrinoje nurodo, kad netesybos atlieka dvejopą funkciją – yra kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas bei civilinės atsakomybės forma. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi tam, kad būtų pagrindas netesybų priteisimai, pirmiausia turi būti nustatytas sutartyje numatytos prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai aiškino sutarties 4.3.4. punktą, pažeidė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos įregistruoti 100 procentų turto baigtumą nekilnojamojo turto registre. Ieškovas nurodo, kad teismas tinkamai nustatė sutarties sąlygos esmę ir prasmę bei pagrįstai pripažino atsakovą pažeidusių sutartinį įsipareigojimą.

Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, o šių nuostatų aiškinimas plėtojamas Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; kt.).

Šiuo atveju iškilo pirkimo-pardavimo sutarties 4.3.4. punkto aiškinimo klausimas. Aiškindamas šią sutarties nuostatą teismas vadovavosi vien pažodiniu sutarties tekstu, todėl konstatavo, jog atsakovas turėjo pareigą įregistruotų butų 100 procentų baigtumą Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant minėtą sutarties nuostatą svarbu pasitekti sisteminį sutarties nuostatų aiškinimą ir šį sutarties punktą aiškinti kartu su kitomis sutarties sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas 4.3.4. punkto aiškino pažodžiui, neatsižvelgė į kitas sutarties sąlygas ir sutarties sąlygos sistemiškai neaiškino. Teisingam sutarties 4.3.4 punkto apimties nustatymui svarbu įvertinti sutarties sąlygų konstrukciją. Sutarties 4.3.3. punkte įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas, o 4.3.4. punkte – atsakomybė už šio įsipareigojimą nevykdymą. Sutarties 4.3.3. punkto atsakovas įsipareigojo savo lėšomis ir savo rizika atlikti visus turto statybos/rekonstrukcijos darbus ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 16 d. Statybos/rekonstrukcijos darbų pabaiga laikomas toks turto statybos/rekonstrukcijos darbų atlikimas bei turto vidaus apdailos įrengimas, kurio pakaktų turto pripažinimui tinkamu naudoti ir 100 procentų turto baigtumo įregistravimui nekilnojamojo turto registre. Šioje sutarties sąlygoje numatytas vienintelis atsakovo įsipareigojimas – savo lėšomis ir savo rizika atlikti visus turto statybos/rekonstrukcijos darbus ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 16 d. Tame pačiame sutarties punkte yra aptrata, kas yra laikoma statybos/rekonstrukcijos darbų pabaiga – toks turto statybos/rekonstrukcijos darbų atlikimas bei turto vidaus apdailos įrengimas, kurio pakaktų turto pripažinimui tinkamu naudoti ir 100 procentų turto baigtumo įregistravimui nekilnojamojo turto registre. Svarbu įvertinti ir 4.3.4. punkto konstrukciją. Sutarties 4.3.4. punktu susitarta, kad tuo atveju, jei pirkėjas laiku neįvykdys sutarties 4.3.3. punkte numatytos pareigos, t. y. numatytu terminu neatliks visų turto statybos/rekonstrukcijos darbų, būtinų turto pripažinimui tinkamu naudoti ir/ar neįregistruos 100 procentų turto baigtumo nekilnojamojo turto registre, įsipareigoja už uždelsimą atlikti turto statybos/rekonstrukcijos darbus mokėti pardavėjui 2 500 Lt netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną atlikti minėtuosius darbus. Sintaksinė sakinio konstrukcija patvirtina, kad 2 500 Lt netesybos atsakovui nustatytos už tai, jei jis laiku neįvykdys sutarties 4.3.3. punkte numatytos pareigos. Jei iš 4.3.4. punkto išmestume, paaiškinamuosius žodžius, kas yra 4.3.3. punkte numatyta pareiga, šis punktas skambėtų taip – „tuo atveju, jei pirkėjas laiku neįvykdys sutarties 4.3.3. punkte numatytos pareigos, įsipareigoja už uždelsimą atlikti turto statybos/rekonstrukcijos darbus mokėti pardavėjui 2 500 Lt netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną atlikti minėtuosius darbus“. Vadovaujantis loginiu sutarties sąlygų aiškinimu, darytina išvada, kad šiame punkte atsakovui nustatyta atsakomybė už sutarties 4.3.3. punkte numatytų pareigų nevykdymą. Kaip jau buvo minėta, sutarties 4.3.3. punkte nėra numatyta atsakovo pareiga įregistruoti turto baigtumą, o tik pareiga pilnai atlikti statybos/rekonstrukcijos darbus, todėl netesybos negali būti numatytos už veiksmų neatlikimą, kurie nėra numatyti sutarties 4.3.3. punkte. Aptariamame sutarties punkte aiškia numatyta, už ką bus mokamos netesybos – „įsipareigoja už uždelsimą atlikti turto statybos/rekonstrukcijos darbus mokėti pardavėjui 2 500 Lt netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną atlikti minėtuosius darbus“. Nors sutarties 4.3.4. punkte detalizuojant, kas yra 4.3.3. punkte numatytų pareigų vykdymas, nurodyta „numatytu terminu neatliks visų turto statybos/rekonstrukcijos darbų, būtinų turto pripažinimui tinkamu naudoti ir/ar neįregistruos 100 procentų turto baigtumo nekilnojamojo turto registre“, vien pažodžiui aiškinti tokį sakinį ir daryti išvadą, kad čia numatyta atsakovo pareigą įregistruoti 100 procentų turto baigtumą, nebūtų teisinga, kadangi jau aptartame sutarties 4.3.3. punkte tokia pareiga atsakovui nenumatyta. Sutarties 4.3.4. punktas, nustatydamas atsakovo atsakomybę už pareigos nevykdymą, nukreipia į sutarties 4.3.3 punktą, tačiau tuo pat metu ir detalizuoja, kokie yra 4.3.3. punkte numatyti atsakovo įsipareigojimai. Šių įsipareigojimų apimtis iš esmės skirias, kadangi 4.3.3. punkte nenumatyta atsakovo pareiga registruoti turto baigtumą, o 4.3.4. punkte numatytas atsakovo įsipareigojimas įregistruoti 100 procentų turto baigtumą. Esant tokiam prieštaravimui, atsižvelgiant į aptartų sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, teisėjų kolegija sprendžia, kad 4.3.4. punkte vietoje žodžio „neįregistruos“ turėtų būti pavartotas žodis „įregistruoti“. Toks aiškinimas būtų teisingas atsižvelgiant ir į kitus sutarties punktus. Sutartis 5.6. punkte šalys susitarė, kas bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu ir čia nurodomas tik vienintelis atsakovo įsipareigojimo pažeidimas – neatliks turto pripažinimui tinkamu naudoti būtinų statybos/rekonstrukcijos darbų. Sutarties 5.7. punkte numatyta, kad pardavėjas turi teisę kontroliuoti pirkėjo atliekamų darbų vykdymą ir savo jėgomis pirkėjo lėšomis atlikti šiuos darbus, jei pardavėjas matytų, kad pirkėjas darbų laiku neatliks. Sutarties 6.1. punkte numatyta pardavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį, jei per papildomą terminą atsakovas neatliks statybos /rekonstrukcijos darbų. Taigi šios sutarties nuostatos patvirtina, kad 4.3.3. punkte dėl jokių kitų pareigų išskyrus rekonstrukcijos statybos darbų atlikimą nėra kalbama, taigi atsakomybė netesybų forma negali būti taikoma už tai, kas nėra aptarta 4.3.3. punkte. Teisėjų kolegijos nuomone 4.3.4. punkto gramatinė konstrukcija yra ydinga, kadangi aiškinant 4.3.3. punkte numatytus įsipareigojimus jie yra išplečiami, tai yra numatyta atsakomybė už tai, dėl ko nebuvo susitarta.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties 4.3.4. punkto turinį, neatsižvelgė į kitas sutarties nuostatas turinčias reikšmės sprendžiant apie atsakovo 4.3.4. punkte numatytos atsakomybės apimtį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas turėjo pareigą įregistruoti nekilnojamojo turto registre 100 procentų turo baigtumą. Konstatavus, kad 4.3.4. punkte nebuvo atsakovo pareigos registruoti 100 procentų turto baigtumą, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas tokią pareigą pažeidė ir iš jo priteisti netesybas.

Dėl atsakovo galimybės įregistruoti 100 procentų turto baigtumą

Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, ar atsakovas turėjo galimybę įregistruoti savo turto 100 procentų baigtumą.

Statybos techninio reglamento Nr. STR1.11.01:2002 (redakcija įsigaliojusi nuo 2009 m. sausio 18 d.) V skyriuje nustatyta daugiabučio namo pripažinimo tinkamu naudoti tvarka. Reglamento 17.6.1. – 17.6.9. punktuose nustatytos daugiabučio namo pripažinimo tinkamu naudoti sąlygos. 17.6.6. punkte numatyta, kad tam, jog daugiabutis namas būtų pripažintas tinkamu naudoti, turi būti užbaigta bendrojo naudojimo patalpų ir kitų bendrojo naudojimo objektų apdaila; 17.6.8. punkte numatyta, kad turi būti užbaigta butų apdaila. 2009 m. spalio 29 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 2.6 punktas patvirtina (1 t., 30 b. l.), kad ieškovas su trečiuoju asmeniu M. S. buvo susitaręs, kad pastarasis atliks pastato bendrųjų patalpų statybos (rekonstrukcijos) darbus. Atsakovas nurodė, kad iki sutarties 4.3.3. punkte nustatyto termino bendrojo naudojimo patalpų statybos-remonto darbai nebuvo užbaigti. Šias aplinkybes patvirtina 2010 m. gegužės 21 d. ir 2010 m. birželio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (2 t., 1-17 b. l.). Teisėjų kolegija įvertina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2012 m. spalio 17 d. raštą, kuriame nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo statybai išduodamas leidimas statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, o ne atskirus butus, kurie yra daugiabučio gyvenamojo namo dalis (4 t., 118-119 b. l.). Atskiri statybos užbaigimo aktai butams nerašomi. Tiek nebaigti, tiek užbaigti butai Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruoti tik po daugiabučio gyvenamojo namo įregistravimo, todėl norint įregistruoti užbaigtus butus pirmiausiai reikia užbaigti visus statybos darbus, numatytus daugiabučio gyvenamojo namo statybos projekte, gauti namo statybos užbaigimo aktą ir tik po to pagal atskirus butų savininkų prašymus, gali būti įregistruotas 100 procentų butų baigtumas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašte nurodyta, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas (2 t., 18-20 b. l.). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2011 m. balandžio 14 d. rašte nurodė, kad objekto statybos darbai nėra užbaigti (2 t., 18-20 b. l.). Statybos leidimas „Palėpės rekonstrukcija įrengiant butus“ buvo išduotas UAB „Sermeta“ (3 t., 82-83 b. l.). 2011 m. gegužės 16 d. statybos patikrinimo aktas patvirtina, kad UAB „Sermeta“ yra palėpės patalpų statytoja (užsakovas) ir būtent jai turi būti išduotas statybos užbaigimo aktas. Nors ieškovas pateikė 2011 m. gegužės 16 d. statybos patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad bendrojo naudojimo patalpos baigtos 100 procentų, tačiau statybos užbaigimo akto byloje nėra (1 t., 63-70 b. l.). Daugiabučio gyvenamojo namo statybos užbaigimo aktas (pagal STR1.11.01:2002 buvo naudojamam sąvoka „pripažinimo tinkamu naudoti aktas) yra pagrindas įregistruoti statinį (100 procentų baigtumą) Nekilnojamojo turto registre. Galimybė įregistruoti butus (100 procentų baigtumą) Nekilnojamojo turto registre atsiranda po to, kai namas, kuriame yra butai, yra įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas net ir tuo atveju, jei būtų turėjęs pareigą įregistruoti 100 procentų butų baigtumą, to nebūtų galėjęs padaryti dėl ieškovo veiksmų, kadangi palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstrukcijos) darbų užbaigimo aktas ieškovui nebuvo išduotas ir statinio 100 procentų baigtumas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl šių priežasčių yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl 65 700 Lt netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – nurodytą sprendimo dalį panaikinti ir ieškinio dalį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, todėl naikintina sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas 1 971 Lt žyminis mokestis ir 73 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinį atmetus, atsakovui priteistinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 5 500 Lt, todėl šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str.) (4 t., 60-61, 62, 63, 64, 65, 66 b. l.).

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad iš ieškovo atsakovui priteisiamos 5 300 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, yra pagrindas atsakovui iš ieškovo priteisti visas jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 5 500 Lt (4 t., 62, 63, 64, 65, 66 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad dalis išlaidų jam priteista sprendimu, yra pagrindas priteisti likusią dalį bylinėjimosi išlaidų dalį – 200 Lt (CPK 93 str.).

Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus, atsakovui iš ieškovo priteistinas 1 971 Lt už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (5 t., 66 b. l.) (CPK 93 str.). Bendra atsakovui iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2171 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“ ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Sermeta“ iš atsakovo B. P. priteistos 65 700 Lt netesybos, 1 971 Lt žyminis mokestis ir 73 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir šią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“, į. k. 224831610, 2171 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDanguolė MartinavičienėDanutė Milašienė