Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka už akių išna­gri­nėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Miško servisas“ ieškinį atsakovams A. F. ir L. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­mą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovei MB „Miško servisas“ nuosavybės teise priklauso 687/1375 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Žemė sklypas yra žemės ūkio paskirties, bendras žemės sklypo plotas 13,75 ha, iš jo miško žemės plotas 8,98 ha. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, likusios šio žemės sklypo 688/1375 dalies savininke įrašyta A. S.. A. S. mirė (duomenys neskelbtini), o nuosavybės teisė į žemę jos vardu buvo atkurta 2008-11-19, t. y. jai jau mirus, todėl valstybės įmonės Registrų centro išraše nurodyta, kad daiktinės teisės neįregistruotos. Po A. S. mirties palikimą priėmė jos vaikai – A. F. ir L. R., tačiau jie neįformino paveldėjimo teisių ir neįregistravo nuosavybės Nekilnojamojo turto registre. Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl atsakovai laikytini 688/1375 dalies žemės sklypo savininkais ir kartu su ieškove yra šio žemės sklypo bendraturčiai. Ieškovės pagrindinė veikla yra miškų tvarkymas, kirtimas, apvaliosios medienos ruoša ir prekyba. Tam, kad žemės sklype ieškovė galėtų veikti ir taikyti Miškų įstatyme ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose numatytas ūkines priemones, ieškovė turi paruošti Vidinės miškotvarkos projektą, nes Miškų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406, 12.1 punktas numato, kad privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto tituliniame lape, kuris yra projekto sudedamoji dalis, turi būti miško savininko (-ų) vardas ir pavardė arba juridinio asmens pavadinimas ir įmonės kodas, žemės sklypo adresas ir kadastro numeris, miškų inventorizacijos metai, vidinės miškotvarkos projekto derinimo žymos, vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo žyma, vidinės miškotvarkos projekto registracijos numeris, vidinės miškotvarkos projekto galiojimo laikotarpis, Užsakovo vardas ir pavardė, data, parašas ties žyma „susipažinau“. Tačiau atsakovai neregistruoja Nekilnojamojo turto registre savo nuosavybės teisių, neatsako į pasiūlymus paruošti ir suderinti Vidinės miškotvarkos projektą, kadangi miškotvarkos projektas ruošiamas ne savininkui ar jo valdomai daliai, o visai valdai (žemės sklypui). Atsakovai visiškai nesirūpina paveldėtu turtu nevykdo Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose numatytų miško savininko pareigų, todėl vienintelė galimybė išspręsti bendraturčių ginčą – yra žemės sklypo atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad esant nesutarimams tarp bendraturčių, pagal vieno iš bendraturčių ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be proporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais, vienas ar keli bendraturčiai iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Žemės sklypas yra specifinis – žemės ūkio paskirties, bet su jame esančiu mišku, kuris užima beveik 84 procentus šio žemės sklypo. Miškų įstatyme ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose privačių miškų savininkams numatyta nemažai pareigų, tačiau atsakovai visiškai nesirūpina mišku, žemės sklypu, neregistruoja nuosavybės teisių, galimai tam, kad išvengtų teisės aktuose numatytų pareigų. Todėl ieškovė teikia ieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei 688/1375 dalis žemės sklypo, priklausančio atsakovams, kaip A. S. įpėdiniams, o atsakovams iš ieškovės priteisiant lygiomis dalimis kompensaciją – 9 932,20 eurų (vidutinė rinkos vertė – 19 850 eurų, apskaičiuota atsakovų dalies vertė 19 850 eurų ÷1375 × 688), t. y. po 4 966,10 eurų kiekvienam atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkin­­­tinas.

Bendraturčių teisė reikalauti atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta CK 4.80 straipsnyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o toks atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu. Įstatyme yra nustatyti du atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdai – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; arba vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), todėl įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; 3K-3-260/2009).

Ieškovė prašo taikyti įstatyme numatytą atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą – sumokant atsakovams kompensaciją už jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas atitinka įstatymo reikalavimus (CK 4.80 straipsnio 2 dalis), jo neginčija atsakovai, ir šiuo atveju toks atidalijimo būdas yra racionalus bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus (CK 1.5 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovai ilgą laiką neįregistruoja savo nuosavybės teisių į šio ginčo žemės sklypo dalį, nors jie yra priėmę savo motinos A. S. palikimą pagal notarui pateiktą pareiškimą ir jiems buvo įteiktas Apskrities viršininko 2008-11-19 sprendimas Nr. 59-23086, kuriuo A. S. po mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo. Miškų įstatymas numato įvairias miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigas (9 straipsnis), tačiau, ieškovės teigimu, atsakovai šių pareigų nevykdo. Pažymėtina, kad net neįregistruodami paveldėjimo būdu įgytų savo nuosavybės teisių į šio žemės sklypo dalį atsakovai išvengia ir bet kokios atsakomybės už savo, kaip miško žemės savininkų, pareigų nevykdymą, o ieškovė susiduria su sunkumais vykdant įstatyme numatytas miško savininkų pareigas, nes net negali parengti jokių miškotvarkos dokumentų, kol atsakovai neįregistruoja savo nuosavybės teises.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies priteisimas ieškovei, kuri nori tinkamai vykdyti miško savininkų pareigas, o atsakovams kompensuojant už ieškovei priteistą jų dalį pinigais, atitiks tiek bendraturčių interesus, tiek ir viešąjį interesą, reikalaujantį tinkamai rūpintis miškais, nes atsakovai gaus kompensaciją už žemės sklypą, kuriuo tinkamai ir nesirūpina, o ieškovė galės tinkamai pasirūpinti visu žemės sklypu ir netrukdomai vykdyti įstatyme numatytas miško savininko pareigas.

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 13,75 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 19 850 Eur. Atitinkamai atsakovams priklausančios šio sklypo dalies (6,88 ha) rinkos vertės yra 9 932,20 Eur (19 850 Eur ÷1375 × 688). Todėl atsižvelgiant į tai, atsakovams iš ieškovės priteistina 9 932,20 Eur kompensacija už ieškovei priteisiamą 688/1375 dalį žemės sklypo. Kompensacija atsakovams priteistina lygiomis dalimis – kiekvienam po 4 966,10 Eur (9 932,20 Eur ÷ 2), nes įpėdiniai pagal įstatymą paveldi lygiomis dalimis (CK 5.11 straipsnio 1 dalis), o byloje nėra duomenų, kad atsakovai palikimą būtų priėmę pagal testamentą nelygiomis dalimis.

Tenkinant ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 75 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur už advokato pagalbą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteisti­nos, nes jos nevir­šija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti ieškovės MB „Miško servisas“, įmonės kodas 304029415, 687/1375 dalį ir atsakovams A. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančią 688/1375 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios naudotoja įregistruota A. S., iš bendros dalinės nuosavybės.

Priteisti ieškovei MB „Miško servisas“, įmonės kodas 304029415, nuosavybės teise 688/1375 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios naudotoja įregistruota A. S..

Priteisti atsakovams A. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės MB „Miško servisas“, įmonės kodas 304029415, kompensaciją – po 4 966,10 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 10 ct) kiekvienam.

Priteisti iš atsakovų A. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 337,50 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei MB „Miško servisas“, įmonės kodas 304029415.

Atsakovai sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apy­­linkės teis­mo Lazdijų rūmams.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apy­­linkės teis­mo Lazdijų rūmus.