- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- I1-288-320/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02047-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas, ir R. K.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 3000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. liepos 31 d. bei nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Pareiškėjas skunde, jo papildyme (b. l. 1-4, 15-17) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK) netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 29 – 31 dienomis ir 2020 m. rugpjūčio 7-10 dienomis, jam atliekant nuobaudas baudos izoliatoriuje tris paras buvo atimta patalynė („matrasas“). Pareiškėjo teigimu, jis yra persekiojamas dėl to, kad atskleidžia korupcines pareigūnų veikas, be pagrindo baudžiamas, talpinamas į kamerą. Jam yra operuotas klubo sąnarys (sutvirtintas metaline plokštele), todėl jis visą dieną negali sėdėti ant kieto lovos paviršiaus be čiužinio. Dėl tokių neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjui pablogėjo sveikata, nes pradėjo skaudėti klubo sąnarį, pablogėjo regėjimas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą (b. l. 33-35) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-AK. Pažymėjo, kad minkštasis inventorius nuteistiesiems kamerų tipo patalpose išduodamas tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, pareiškėjui jis taip pat buvo išduodamas laiku. Teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas skunde pareikštais ir teismo priimtais reikalavimais prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (paimant iš jo čiužinį) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. liepos 31 d. bei nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas teismo posėdyje duotais paaiškinimais patvirtino, kad skunde nurodytais laikotarpiais jis atliko jam paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose, kuriose po nakties iš jo buvo paimamas čiužinys („matrasas“).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimas, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 23 punktas numato, kad nuteistiesiems, atliekantiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, išskyrus Taisyklių 20.2.1–20.2.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenų), tualetinį popierių, sauskelnes, akinius arba kontaktinius lęšius ir jiems skirtas dėtuves bei kontaktinių lęšių priežiūros priemones, pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją. Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė šiame punkte nurodytiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistųjų asmeniniai daiktai, kurių jie negali turėti atlikdami nuobaudą, bus saugiai laikomi visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą, o dėl natūralių sąlygų sugedę saugomi maisto produktai sunaikinami. Sunaikinus maisto produktus surašomas aktas, su kuriuo pasirašytinai supažindinamas nuteistasis, kuriam priklausė sunaikinti produktai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normų 1 priede nurodyta, kad patalynė tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis.
Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, iš nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudas, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sąlygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Nuteistųjų teisė minkštai atsisėsti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, niekur nenumatyta, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti. Teismas tai pat pažymi, kad patalynės paėmimas vertintinas kaip priemonė, skatinanti nuteistuosius būti aktyviems, užsiimti socialine reabilitacija, saviugda, savišvieta. Byloje nėra ginčo, kad čiužinys iš kamerų, kuriose pareiškėjas atliko nuobaudas skunde nurodytu laikotarpiu, buvo paimamas tik dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo teiginį, kad čiužinys turėjo būti paliekamas dėl pareiškėjo sveikatos būklės. Teismo posėdyje duotais paaiškinimais pareiškėjas patvirtino, kad jam neįgalumas nėra nustatytas, taip pat nėra priimtos ir jokios gydytojų rekomendacijos palikti jam čiužinį dienos metu dėl sveikatos būklės. Teismui pareiškėjo pasiteiravus, ar jis kreipėsi į medikus dėl atitinkamų medikų rekomendacijų gavimo, pareiškėjas deklaratyviai nurodė, jog kur nors kreiptis beprasmiška, jo visi raštai dingsta, o su juo pačiu siekiama susidoroti. Taigi, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių objektyvią būtinybę palikti čiužinį dienos metu kameroje dėl pareiškėjo sveikatos būklės.
Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes bei nurodytąjį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK, paimdami iš pareiškėjo kameros patalynę ir ją išduodami tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.