- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-1039-139-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Arunas Kisielius, Jurate Damanskiene
- Nukentėjusysis
- A. Z.
- Nuteistasis
- D. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str.44-51 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. A. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. rugpjucio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisves atemimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirtoji bausme iš dalies prideta prie Kauno apygardos teismo 2006-06-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vieneriu metu ir dvidešimt penkiu dienu laisves atemimo bausmes ir galutine bausme paskirta laisves atemimas dvejiems metams, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
D. A. nuteistas už tai, kad 2007-06-15 apie 20.00 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, „VA CARITAS“ nakvynes namuose šv. Stepono g. 35/4, Vilniuje, viešoje vietoje užejo i kambari Nr. 202 ir, matant mineto kambario gyventojams, peiliu du kartus dure A. Z. i nugara, tuo padarydamas pjautines-durtines žaizdas kairio peties ir kairio žasto srityje, tokiu budu nežymiai sutrikdydamas A. Z. sveikata, taip ižuliais veiksmais, pasireiškusiais žmogaus sužalojimu, viešoje vietoje demonstravo nepagarba aplinkiniams, sutrikde visuomenes rimti ir tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo švelninti jam paskirta bausme. Nurodo, kad jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe turetu buti pripažinta tai, kad jis pats raštiškai praneše apie savo nusikalstama veika. D. A. teigia, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika bei su bendrabucio administratoriaus pagalba apie ši nusikaltima praneše policijos pareigunams. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti i tai, kad nusikaltimo padarymo diena iš apelianto buvo pagrobtas kompiuteris, del šios aplinkybes jis buvo ipykes, o tai itakojo nusikaltimo padaryma asmens, su kuriuo anksciau yra konfliktaves, atžvilgiu. Nuteistasis deklaruoja nora taisytis, integruotis i visuomene, nenora daugiau nusikalsti. Apeliantas mano, kad paskirtoji bausme nepades jam pasitaisyti, o tik izoliuos nuo teigiama poveiki jam darancios visuomenes. D. A. prašo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažinti tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir gailisi, padejo ikiteisminiam tyrimui. Mano, kad jo atžvilgiu gali buti taikomos Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatos.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gyneja praše nuteistojo apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše skunda atmesti. Nukentejusioji del nuteistojo apeliacinio skundo savo nuomones neparreiške.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. A. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimu nepažeide. Taikyti nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatu nera pagrindo. Nors nuteistasis ir pasake V. S. iškviesti policija, nes jis nori i kalejima, taciau toks D. A. elgesys negali buti laikomas savanorišku pranešimu apie nusikalstama veika. Iš bylos aplinkybiu matyti, kad nuteistojo prašymas iškviesti policija buvo itakotas objektyviu aplinkybiu. D. A. nusikalstamus veiksmus mate liudytoja L. D. (b. l. 148). Iš paties nuteistojo parodymu matyti, jog jis žinojo, kad pastaroji liudytoja mate jo nusikalstamus veiksmus (b. l. 147). Be to, iš liudytojo V. S. parodymu matyti, jog iejes i kambari, kuriame buvo ivykdytas nusikaltimas, liudytojas suvoke, kas ivyko. Jis pamate sužalota nukentejusiaja bei nuteistaji, kuris tuo metu stovejo šalia ir laike peili (b. l. 148). Taigi visos nusikaltimo padarymo aplinkybes buvo aiškios, nusikalstami veiksmai akivaizdus, o pranešimas apie nusikaltimo ivykdyma buvo neišvengiamas. Aplinkybe, kad nebuvo savanoriško pranešimo apie nusikaltimo padaryma patvirtina ir tolimesnis apelianto elgesys, kai, nesulaukes policijos pareigunu, jis pasišalino iš ivykio vietos. Be to, iš byloje esancio tarnybinio pranešimo matyti, jog D. A., pamates policijos pareigunus, išmete peili po lova (b. l. 4).
Taigi taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nera visu butinu istatyme numatytu salygu. Kolegija mano, kad ivertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybe, net ir esant visoms BK 62 str. 1 d. numatytoms aplinkybems, šio straipsnio nuostatu taikymas butu negalimas. D. A. be jokios priežasties, budamas neblaivus, nukentejusiajai A. Z. du kartus dure peiliu i nugara, taip nežymiai sutrikde pastarajai sveikata, ši nusikaltima ivykde kitu asmenu akivaizdoje, šios aplinkybes rodo jo visiška nepagarba visuomeneje nusistovejusiai tvarkai, didžiuli ižuluma, nepagarba istatymu saugomoms vertybems. Ivertintina ir tai, kad apeliantas anksciau yra nekarta teistas, nusikaltima padare lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos metu, baustas administracine tvarka, šios aplinkybes rodo, jog jis nelinkes taisytis bei paklusti istatymams. Apeliacinio skundo teiginiai del noro taisytis, integruotis i visuomene yra deklaratyvus ir paneigti paties apelianto elgesiu. Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme. Minetos aplinkybes rodo, kad nukrypti nuo šios taisykles nera pagrindo, todel pirmosios instancijos teismas apeliantui už padaryta nusikaltima teisingai paskyre laisves atemimo bausme. Pažymetina, jog paskirtoji bausme yra mažesne nei baudžiamojo istatymo nustatytas šios bausmes vidurkis, todel ji negali buti laikoma per griežta.
Nuteistojo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažinti tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika bei padejo ikiteisminiam tyrimui ši nusikaltima ištirti, nera pagrindo, kadangi, kaip jau mineta anksciau, nusikaltimo padarymo aplinkybes nuo pat pradžiu buvo aiškios. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nors ir neakcentavo, taciau skirdamas bausme atsižvelge i tai, kad D. A. gailisi del savo ivykdytos nusikalstamos veikos, dave iš esmes nuoseklius parodymus. Byloje nera aplinkybiu, kurios leistu dar labiau švelninti nuteistajam paskirta bausme.
Esant tokioms aplinkybems, keisti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Nuteistojo D. A. apeliacini skunda atmesti.