- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- 2S-223-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04209-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- G. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei G. A., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Patikslintu ieškiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė teismą priteisti iš atsakovės G. A. 24 053 Eur skolą, bylinėjimosi išlaidas ir ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančių piniginių lėšų, esančių atsiskaitomosiose sąskaitose areštą, o jeigu sąskaitose nebus pakankamai lėšų ir areštą atsakovės vardu esančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 1 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Sprendė, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė konkrečių objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Darė išvadą, kad aplinkybės, jog atsakovė nevykdo ieškovės įrodinėjamos prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl vien tai, kad atsakovei galimai kyla sutartinė civilinė atsakomybė, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovės nesąžiningumui. Konstatavo, kad nurodytos aplinkybės, jog ieškinio suma yra didelė bei tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta nemokumo byla, taip pat nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Nurodo, kad pateikė teismui pakankamai įrodymų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumu, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, nors turėjo vertinti sprendžiant, ar yra nustatyta viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t.y. ar tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas.
6. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta nemokumo byla, todėl akivaizdu, kad ši įmonė nepajėgi atsiskaityti su ieškove ir nuo šio momento atsakomybė dėl bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų pagal garantijos sutartis perėjo garantui - atsakovei G. A., kuri yra/buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir akcininkė. Nurodo, kad atsakovė byloje yra fizinis asmuo, todėl jai pareikšta 24 053 Eur ieškinio suma laikytina didele. Be to, bendrovei nėra žinoma atsakovės finansinė padėtis ir ši aplinkybė objektyviai kelia realią grėsmę, jog ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba sprendimas būtų neįvykdomas.
7. Nurodo, kad pagrįstą abejonę dėl atsakovės sąžiningumo kelia tai, kad ji ieškinio nepripažįsta, jį ginčija motyvuodama tuo, kad jokių garanto sutarčių nepasirašė, o sutartyse esantys jos parašai yra suklastoti. Mano, kad būtent dėl atsakovės, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės ir akcininkės netinkamo ir neatsakingo vadovavimo įmonei, buvo pažeisti tiek įmonės, tiek kitų kreditorių turtiniai interesai, ko pasėkoje įmonė tapo nemokia ir iškelta nemokumo (bankroto) byla.
8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byloje absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.
12. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys, nutartyje išdėstyti argumentai atskleidžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Nors spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas atskirai nepasisakė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje ieškinio preliminarus nepagrįstumas nebuvo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindas, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nelaikė, kad neegzistuoja pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Apeliantė nesutinka su teismo išvada dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo ir nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta nemokumo (bankroto) byla, atsakovė G. A. yra buvusi šios įmonės direktorė ir akcininkė, ieškinio suma yra didelė, atsakovės finansinė būklė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinoma, todėl yra pagrindas atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką finansinis negalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenoras jį įvykdyti yra skirtingos situacijos ir tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-25-464/2018; Nr. e2-105-196/2019; Nr. e2-438-241/2021).
16. Aptarta teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad visų pirma turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma ar fizinio asmens finansinė padėtis, o buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) nesąžiningas atsakovo elgesys, kuris įvertinamas pagal tokių priemonių taikymo prašančio asmens nurodytus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas.
17. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, t. y. jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomos aplinkybės apie atsakovės skolos nepripažinimą, galimai blogą finansinę būklę nesuponuoja išvados, jog atsakovė G. A. gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo šioje byloje, nes paminėtos aplinkybės nėra susijusios su konkrečiais atsakovės veiksmais, siekiant paslėpti turimą turtą ar jį apsunkinti.
18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinęs bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog atsakovė nesąžiningai gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Nenustačius duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, kaip jis yra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.