- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-18
- Bylos Nr.
- eI2-6444-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00288-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. (A. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 24S21588, kuriuo buvo panaikintas Tadžikistano Respublikos piliečiui A. N. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760277617, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. (toliau – Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), atsakovui 2023 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Atsakovas, patikrinęs duomenis apie užsienietį, nustatė, kad pareiškėjas UAB „Ravainė“ (toliau – ir Bendrovė) buvo įdarbintas nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. nei vieną mėnesį pareiškėjas negavo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio – 1 386,00 Eur. O 2023 m. spalio, lapkričio mėn. jam mėnesinis darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas.
2.2. Pareiškėjas paaiškina, kad UAB „Logviltra“, kuri užsiima tarptautiniu krovinių pervežimu, nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. neturėjo pakankamai darbo jos aptarnaujamoje rinkoje Vidurinėje Azijoje. Dėl šios priežasties pareiškėjas nedirbo visą darbo dieną. Be to, jis buvo pakaitiniu vairuotoju, o nesant pakankamai darbo, reikalingas darbo normas atliko pagrindiniai transporto priemonių vairuotojai.
Pažymi, kad pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio mėn. išmokėtas darbo užmokestis 600,00 Eur, už lapkričio mėn. 660,00 Eur. Už rugsėjo ir spalio mėnesius jam darbo užmokestis nebuvo mokėtas.
2.3. Tuo pačiu pareiškėjas teigia, kad jis atvyko į Lietuvos Respubliką dirbti UAB „Ravainė“ vairuotoju ir 2022 m. liepos 28 d. sudarė darbo sutartį su UAB „Ravainė“. Jo darbo sutartyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja, kai darbuotojas gauna vizą arba leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas gavo vizą (D) ir atvyko į Lietuvos Respubliką. Be to, pareiškėjas turi Tadžikistano Respublikoje ir Rusijos Federacijoje išduotus vairuotojo pažymėjimus, taip pat Europos Sąjungos vairuotojo liudijimą, išduotą krovinių vežimui keliais už atlygį pagal bendrijos licenciją Nr. E25517. Bendrovė suteikė transporto priemonę ir jis pradėjo dirbti nuo 2023 m. liepos 12 d. ir dirbo iki 2023 m. rugpjūčio 9 d., nes sugedo automobilis.
Šiuo metu pareiškėjas vykdo individualią veiklą – dirba kurjeriu bendrovėje Bolt ir gauna pajamas, todėl pragyvenimo šaltinį turi.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėjo teigimu, įsidarbinęs bendrovėje tarptautinio krovinių pervežimo vairuotoju, jis pradėjo dirbti taip, kaip buvo numatyta prašyme dėl leidimo laikinai gyventi. Bendrovėje nebuvo tinkamų transporto priemonių pareiškėjui dirbti, todėl tai nėra jo kaltė, kad jis negalėjo vykdyti sąlygų nurodytų tarpininkavimo rašte ir kituose atsakovui pateiktuose dokumentuose, jam prašant išduoti leidimą laikinai gyventi.
Nei pareiškėjas, nei jo darbdavys prašymo ir tarpininkavimo rašto pateikimo metu nežinojo, kad UAB „Ravainė“ turės problemų su transporto priemonėmis, atitinkamai pareiškėjas neturės darbo arba dirbs ne visą darbo dieną. Būtent dėl to, kad nebuvo pakankamai darbo bendrovėje, pareiškėjas ir pradėjo vykdyti individualią veiklą – dirbti kurjeriu, nes to įstatymai nedraudžia. Kadangi gauna papildomą atlyginimą, pareiškėjo pajamos per mėnesį yra apie 1 500,00 Eur, todėl jis turi pakankamai lėšų pragyventi ir nepažeidžia šių įstatymo nuostatų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – SODRA) esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., tačiau nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas 1 386,00 Eur darbo užmokesčio negavo, o 2023 m. spalio, lapkričio mėnesiais pareiškėjui mėnesinis darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Departamentas negavo duomenų, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas tarpininkavimo rašte (nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1 386,00 Eur darbo užmokestis), tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad nuo leidimo laikinai gyventi įteikimo pareiškėjui nei vieną mėnesį pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo mokėtas. Sprendime konstatuota, kad esant tokiai situacijai, pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Sprendime konstatuota, kad tokiu atveju pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, todėl Departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
3.2. Pasak atsakovo, pareiškėjas savo skunde neneigia, kad nei 1 386,00 Eur mėnesinis atlyginimas Bendrovėje (vienintelės Departamentui nurodytos pareiškėjo pragyvenimo lėšos), nei minimali mėnesinė alga (840,00 Eur) nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui Bendrovėje nebuvo mokama, todėl yra imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareiškėjas vykdo individualią veiklą (dirba kurjeriu bendrovėje Bolt) ir gauna pajamas, todėl turi pragyvenimo šaltinį, tik patvirtina, kad pareiškėjo prašyme nurodyta informacija, kad pareiškėjo pragyvenimo lėšos 1 386,00 Eur mėnesinis darbo užmokestis Bendrovėje, neatitinka tikrovės.
3.4. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis nežinojo, jog Bendrovė turės problemų su transporto
priemonėmis, kad pareiškėjas neturės darbo ar dirbs ne visą darbo dieną neturi įtakos Sprendimo teisėtumui. Aplinkybės neatleidžia pareiškėjo, siekiančio išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi, nuo pareigos atitikti Įstatymo reikalavimus. Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Sprendimas nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principų. Pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai. Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, jis neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Ravainė“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), 2023 m. balandžio 28 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
4.2. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., priėmė 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760277617, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 18 d.
4.3. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas vykdo individualią veiklą ir nuo leidimo laikinai gyventi įteikimo datos pareiškėjo mėnesinis darbo užmokestis nebuvo mokamas, taigi atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes faktiškai Bendrovėje nedirbo, bei neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
4.4. Departamentas, įvertinęs Sodros duomenis, kad pareiškėjas nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2023 m. spalio 1 d. iki dabar buvo įdarbintas Bendrovėje, tačiau vertinant laikotarpį, kurį užsienietis dirbo atsiėmęs turimą leidimą laikinai gyventi, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 6 d., pareiškėjas Bendrovėje iš viso nedirbo, ir vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760277617, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 18 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
5. Ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Įstatymo 40 str. 1 d. numato leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus.
Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu ketina dirbti pagal Įstatymo 44 str. nuostatas.
Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis)
(toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo 44 str. 2 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 d. 3 p. c p. nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.
7. Į bylą pateiktame Tarpininkavimo rašte Nr. 20230406-062071 nurodoma, jog Bendrovė įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209); ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – paslaugos (krovininis kelių transportas (4941), numatant mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 1 386,00 Eur. Tarpininkavime rašte taip pat įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį bei tai, kad už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Į bylą pateiktais „Sodros“ duomenimis, pareiškėjui laikotarpiais nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. nebuvo mokamos draudėjo išmokos, o nuo 2023 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą.
8. Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
Kaip matyti iš šio nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
9. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 3 p. imperatyvius reikalavimus, Įstatymo 26 str. 1 d. 1–6 p. nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 str. 1 d. nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 840,00 Eur (840 Eur MMA nustatytas nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi ginčo laikotarpiu (nuo 2023 m. sausio 1 d.) aktualus darbo užmokestis, kuris atitinka nurodytą prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte, turėjo būti 840,00 Eur, o iki tol galiojo 740,00 Eur dydis.
10. Departamentas, „Sodros“ informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą, nustatė, kad Bendrovėje jis buvo įdarbintas nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2023 m. spalio 1 d., tačiau nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. (nuo tada, kai jam įteiktas leidimas laikinai gyventi) nei vieną mėnesį pareiškėjas negavo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio – 1 386,00 Eur. Taip pat nustatyta, kad jam 2023 m. spalio, lapkričio mėn. užsieniečiui mėnesinis darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Pareiškėjas skunde įrodinėja, kad pakako įmonės teikiamų lėšų pragyvenimui Lietuvoje, nes jis įsidarbino kurjeriu bendrovėje „Bolt“ ir gauna pajamas, taip pat tvirtina, kad negalėjo prieš tai tinkamai dirbti Bendrovėje vairuotoju, nes sugedo automobilis, tačiau šios aplinkybės niekaip nepaneigia Sprendimu nustatytų faktų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas iš Bendrovės negavo darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei 840,00 Eur. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje („Sodroje“) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir Bendrovės teikiama informacija. Dėl to nagrinėjamu atveju pritartina Departamento išvadoms, kad „Sodros“ duomenys patvirtina apie pareiškėjui realiai nemokėtą atlyginimą. Darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui nuo įteikto leidimo laikinai išdavimo – nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. nei vieną mėnesį užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo mokėtas darbo Bendrovėje laikotarpį, o tai savaime patvirtina, kad pareiškėjas Bendrovėje iš viso nedirbo (nors ir pateikia į bylą 2022 m. liepos 28 d. sudarytą darbo sutartį su Bendrove), todėl yra teisėtas pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Ši aplinkybė taipogi patvirtina skundžiamame Sprendime padarytą išvadą dėl pragyvenimui Lietuvoje reguliarių lėšų neturėjimo ir prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytas neteisingas aplinkybes dėl tikrųjų migracijos į Lietuvą tikslų.
11. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėju, kad jis nežinojo (negalėjo žinoti), jog Bendrovėje nebuvo tinkamų transporto priemonių pareiškėjui dirbti, kad tai nėra jo kaltė, dėl to ir negalėjo vykdyti sąlygų, nurodytų tarpininkavimo rašte. Įstatymas aiškiai numato (apibrėžia) pagrindus, kurių privalu laikytis pareiškėjui, siekiant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, todėl pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Be kita ko, pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.
12. Apibendrinus, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo Sprendimą naikinti, pareiškėjo skundas netenkintinas.
13. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. N. (A. N.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.