Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-55-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
1-55-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. V.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant kaltinamajam A. V. (A. V.), jo gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,prokurorei Jekaterinai Abbakumovai,civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamų veikų aplinkybės

A. V., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. liepos 15 d. apie 03.36 val. perlipęs tvorą įsibrovė į tvora aptvertą namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kur įėjęs į atvirą (be vartų) garažą ir garaže ant rėmo prie lubų įtaisyto judesio daviklio užmovęs pirštinę, kad daviklis nesureaguotų į judesį, nuo garaže buvusio automobilio „P. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, išpjovė ir pagrobė dešinįjį ir kairįjį priekinius žibintus, vieno žibinto vertė 2 169,03 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį 4 338,06 eurų vertės turtą, vagystės metu išpjaudamas automobilio „P. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, dešinįjį ir kairįjį priekinius žibintus sugadino automobilio priekinius dešinįjį ir kairįjį sparnus- vieno sparno vertė 390,13 eurų, automobilio priekinį bamperį 378,65 eurų vertės, du žibintų tvirtinimo kronšteinus- vieno vieneto vertė 35,15 eurų, du žibintų valdymo blokus- vieno vieneto vertė 144,29 eurų, ir du valdymo modelius- vieno vieneto vertė 125,12 eurų, dešiniojo ir kairiojo žibintų laikiklius- vieno vieneto vertė 69,28 eurų, apdailos detalę 43,00 eurų vertės, dvi pynes laidų- vieno vieneto vertė 221,53 eurų, taip pat sugadino smulkias žibintų tvirtinimo detales (varžtus, klipukus, laikiklius, kniedes), kurių bendra vertė 11,7 eurų, tokiu būdu sugadino svetimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį 2 404,35 eurų vertės turtą.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. V. parodė, kad jam pareikštą kaltinimą jis supranta, kaltu prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2016 m. liepos mėnesį A., kurio pavardės jis nežino, žinodamas, kad jis vagia kurą iš automobilių, pasiūlė uždirbti pinigų.A.us žinojo, kad jis teistas už vagystes, todėl jam pasakė, kad reikia automobilio „Porsche“ žibintų bei pasiūlė žibintus atnešti, kada jis šiuos žibintus turės. Tuo metu jis buvo narkomanas, jam reikėjo pinigų. 2016 m. liepos mėnesį Visorių gatve, Vilniuje, jis ėjo su kanistrais, nes norėjo pavogti kuro. Jis turėjo gumines ir medžiagines pirštines. Eidamas jis pamatė garaže stovintį automobilį „P. C.“, kurio žibintų ir reikėjo. Jis perlipo per tvorą, užėjo į garažą, suveikė judesio daviklis ir užsidegė šviesa. Jis palaukė, kol šviesa užges. Jis vėl pajudėjo, vėl užsidegė šviesa, taigi jis užlipo ant automobilio kapoto, ant judesio daviklio uždėjo medžiaginę pirštinę ir išėmė automobilio žibintus. Išėmus žibintus suveikė automobilio signalizacija. Paėmęs žibintus jis perlipo per tvorą ir pabėgo. Bakus jis paliko prie medžių. Žibintus jis pardavė A. už 300 eurų. Jis turėjo gauti daugiau pinigų, tačiau žibintai buvo sugadinti, todėl jis gavo mažiau. Jis nežino, kur A. žibintus dėjo. Dabar jis išsigydė nuo priklausomybės narkotikams. Jis turi mažą vaiką, yra dėl ko gyventi. Daugiau jokių nusikaltimų jis nepadarė. Jis yra atlikęs arešto bausmę už avariją, kitos bausmės jis dar neatliko. Jis sutinka atlyginti žalą. Narkotikų jis nevartos, dirbs, augins vaiką. Šiuo metu jis nedirba, registruotas darbo biržoje. Jis dirbo statybininku, betonuotoju, tinkuotoju. Kol vartojo narkotikus, jis fiziškai negalėjo dirbti. Savo poelgį jis vertina blogai, gailisi, jis dirbs ir atlygins žalą. Jis atsiprašo A. B..

Teisiamojo posėdžio metu A. V., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad 2016 m. liepos 15 d. ji miegojo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuomet apie 03.46 val. išgirdo garsius dviejų smūgių garsus. Ji atidarė langą pasižiūrėti, kas vyksta lauke. Dėl to, kad atidarė langą, suveikė namo apsaugos signalizacija. Tuomet ji išgirdo, kad suveikė neuždarytame garaže, esančiame namo aptvertoje teritorijoje, stovėjusio automobilio „P. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) garsinė apsaugos signalizacija. Kadangi buvo labai tamsu, ji nieko nespėjo pastebėti. Kol į vietą neatvyko apsaugos UAB „Komanda“ darbuotojai, į lauką ji viena bijojo išeiti. Išėjusi kartu su apsaugos darbuotojais ir priėjusi prie automobilio ji pamatė, kad išlupti ir pavogti du priekiniai automobilio žibintai bei apgadinti abu priekiniai sparnai. Automobilis registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, draustas „Casco“ draudimu. Garaže buvo ir yra tik vienas judesio daviklis, kuris įrengtas garažo centre viršuje ant medinio rėmo tarp dvejų šviestuvų. Kai judesio daviklis įjungtas, jis sureaguoja į judesį ir suveikia signalizacija. Po įvykio ji matė, kad ant šio judesio daviklio buvo uždėta viena pirštinė. Daugiau jokių judesio daviklių nėra (b. l. 48, 50, 56).

2017 m. liepos 15 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo apžiūrėta namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija bei automobilis „P. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis garaže prie gyvenamojo namo. Apžiūros metu nustatyta, kad namo teritorija yra aptverta tvora, tvora nėra sugadinta. Kieme yra atviras (be vartų) garažas, kuriame stovi du automobiliai. Automobilis „P. C.“ yra be abejų priekinių žibintų, apgadinti abu automobilio priekiniai sparnai, prie žibintų tvirtinimo elementų matyti skylės. Garažo viduje yra du šviestuvai, tarp jų prie lubų ant medinio rėmo yra judesio daviklis, ant kurio užmauta pirštinė. Apžiūros metu pirštinė paimta (b. l. 12-21).

Specialistas, ištyręs pirštinę, paimtą 2016 m. liepos 15 d. įvykio vietą apžiūros metu, nustatė, kad ant pirštinės rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė ne didesnė nei 0,00000000000000000005 % (b. l. 43-44).

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. parodė, kad 2016 m. gegužės- birželio mėnesiais jis buvo bendravęs su asmeniu, vardu A., pravarde „V.“. Jis žinojo, kad A. dirbo su apdailos darbais. Tuo laikotarpiu jis buvo priėmęs A. pas save dirbti pabandymui su apdailos darbais plytelių klijavimui. 2015-2016 metais jis užsiiminėjo apdailos darbais, versdamasis šiuo verslu jis sutiko A.. 2016 m. gegužės- birželio mėnesiais A. dirbo kažką su betono ar bloko darbais ir paminėjo, kad kažkada dirbo su plytelių klijavimu. Jam tuo laiku kaip tik buvo reikalingas darbininkas, mokantis klijuoti plyteles. Jis A. pasiūlė dirbti su juo, kad pas jį namuose A. paklijuotų plyteles, kad jis galėtų įvertinti A. darbinius sugebėjimus. Po kelių dienų jis A. nusivežė pas save į namus, kur pradėjo darbus. Pirmą dieną A. plyteles klijavo gana gerai. Antrą dieną jis A. taip pat atsivežė pas save į namus tęsti darbus. Pradėjus dirbti kaip tik prireikė pirštinių, kurių jis nerado. Pirštinių iš viso buvo apie 10-16 porų, jos visos kartu buvo surištos gumyte. Pirštinės buvo baltos spalvos, medžiaginės. Detaliau pirštinių apibūdinti jis negali, nes perka įvairiai atrodančias pirštines. Šios pirštinės buvo perkamos išskirtinai darbuotojams. Jis pirštines buvo lietęs. Jis nemano, kad jis būtų dėvėjęs pirštines ir padėvėtas būtų sukišęs į bendrą nedėvėtų pirštinių krūvą. Neradęs pirštinių jis savo motinos paklausė, ar ji niekur nematė ar nepaėmė pirštinių, motina atsakė pirštinių neėmusi. Tai išgirdęs A. pasakė, kad jis buvo visas poras pirštinių pasiėmęs namo. Kadangi minėtos pirštinės nebuvo brangios, tuo metu dėl jų jokių pretenzijų jis neturėjo, to nesureikšmino. Kitą dieną jam atvykus pas A. vežti pastarąjį klijuoti plyteles jis A. namie nerado ir su A. jis nebendravo iki 2017 m. spalio 10 d. 2017 m. spalio 10 d. jis prisiminė apie A. ir nusprendė pas pastarąjį nuvažiuoti bei paklausti, ar 2016 metais šis nebuvo pavogęs automobilio „Porsche“ žibintų. A. atsakė, kad tai galėjo būti, gal tai ir jo darbas, kažką apie įvykį pamena. Kalbant su A. jautėsi, kad A. bando kažką nuslėpti. Paklaustas, ar 2016 metais A. bent vieną iš paimtų pirštinių galėjo panaudoti uždengti davikliams, A. pasakė, kad tai galėjo būti jo darbas, kad A. pirštine buvo uždengęs daviklį pirštinėmis, kurias A. paėmė iš jo. Kokiomis aplinkybėmis galėjo apvogti automobilį, A. neatsakė (b . l. 76, 80, 89).

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad su G. G. jis yra pažįstamas apie 15 metų, santykiai buvo draugiški. 2016 metais, tikslios datos jis nepamena, jis atsitiktinai susitiko su G. G., kuris jo paklausė, ar jis moka klijuoti plyteles. Jis anksčiau buvo klijavęs plyteles, taigi jis atsakė, kad moka. G. G. pasiūlė jam paklijuoti plyteles, bet pasakė, kad nori iš pradžių pamatyti, kaip jam seksis dirbti. Jis sutiko. Po kažkiek laiko jiedu susitiko ir G. G. pasakė, kad nusiveš jį pas save namo paklijuoti plyteles. Jie užvažiavo į statybinių prekių parduotuvę, kur užsipirko įvairių medžiagų, pirštinių. Pirštinės buvo baltos spalvos, medžiaginės, ant pirštinių delnų buvo guminiai burbuliukai. Pirštinių buvo apie 15 porų, jos nebuvo supakuotos, buvo surištos gumyte. Tada G. G. nusivežė jį pas save namo, kur jis pradėjo klijuoti plyteles. Tą dieną atlikęs darbus jis pasiėmė pirštines, su kuriomis dirbo, su savimi, nes manė, kad pirštinės nupirktos jam. Kitą dieną G. G. vėl atvažiavo ir nusivežė jį pas save, kur jis ir toliau dirbo savo darbus. Tą dieną G. G., pasigedęs savo pirštinių, klausė apie jas savo motinos. Tai išgirdęs jis pasakė, kad pirštines jis pasiėmė sau. Pirštinių jis G. G. negrąžino. Daugiau jis pas G. G. nedirbo, pas pastarąjį nevažiavo, kadangi jo netenkino už darbą jam mokamas uždarbis. Daugiau po to karto su G. G. jis nebendravo. Tuo laikotarpiu buvo gana sunki jo padėtis, jam buvo skirta kardomoji priemonė- vairuotojo pažymėjimo paėmimas, jam sunkiai sekėsi susirasti nuolatinį darbą, jis vartojo narkotines medžiagas, dėl to prasimanydavo pinigų neteisėtais būdais, tame tarpe ir vogdamas kurą. 2016 m. liepos mėnesį, tikslios datos jis nepamena, jis Dzūkų gatvėje, Vilniuje, susitiko su vienu iš matymo pažįstamu asmeniu, vardu A., kuris supirkinėja įvairius daiktus, už kuriuos moka grynaisiais pinigais. Jiems susitikus A. užsiminė, kad reikalingi automobilio „P. C.“ žibintai, kuriuos A. nupirktų už 500-600 eurų atsižvelgiant į žibintų būklę. Jis pasakė A., kad pabandys žibintus gauti. Tiksliai laiko jis nepamena, bet gali būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, jis buvo Visorių gatvėje, kur ieškojo automobilio, iš kurio galėtų pavogti kurą. Su savimi jis turėjo kuro kanistrus, kelias poras pirštinių- porą guminių ir porą medžiaginių, pastarosios buvo iš tų, kurias jis buvo pasiėmęs iš G. G.. Taip pat su savimi jis turėjo sulankstomą nedidelį peiliuką, kurio ašmenys apie 15 cm ilgio, atsuktuvą ir juodos spalvos šiukšlių maišų. Ieškodamas automobilio, iš kurio galėtų pavogti kurą, eidamas pro tvorą jis pamatė namą, kurio garaže pastebėjo automobilį „P. C.“. Jis prisiminė A. pasiūlymą užsidirbti. Palikęs kanistrus jis perlipo per tvorą. Lipdamas per tvorą jis buvo užsimovęs gumines pirštines, medžiaginės pirštinės buvo kišenėje. Perlipęs tvorą jis atsirado už garažo, apėjęs pateko į garažą. Garažas buvo prie namo, atviras be vartų. Garaže tuo metu buvo du automobiliai, vienas iš jų „P. C.“. Garaže ant rėmo prie lubų buvo įtaisytas judesio daviklis, kuris jam įėjus į garažą suveikė ir užsidegė šviesa. Jis kažkiek laiko palaukė, bet vis tiek jam sujudėjus šviesa vis įsijungdavo. Tada jis užlipo ant automobilio kapoto ir ant daviklio užmovė medžiaginę pirštinę, kad šviesa neužsidegtų. Šviesa po to jau nebeužsideginėjo. Jis paėmęs sulankstomą peilį šiuo pradėjo pjauti automobilio „P. C.“ sparną. Kadangi jis nemokėjo taisyklingai išimti automobilio žibintus, dėl to jis automobilį apgadino. Jis pjovė automobilio kairįjį ir dešinįjį sparną, žibintus išėmė atsuktuvu. Išimdamas žibintus jis galėjo padaryti visus pranešime apie įtarimą nurodytus apgadinimus, sugadinti detales. Išiminėjant žibintus suveikė automobilio signalizacija. Išsigandęs, kad gali prabusti šeimininkai, jis greitai paėmė abu žibintus ir nubėgo prie tvoros. Bėgdamas žibintus jis susidėjo į su savimi turėtą maišą. Maišą su žibintais permetė per tvorą, perlipo pats ir taip pasišalino iš teritorijos. Daugiau po namo teritoriją jis nevaikščiojo, nieko nedarė. Tą pačią dieną ryte jis susitiko su A., kuriam pardavė minėtus žibintus. Už abu žibintus A. jam sumokėjo 300 eurų (po 150 eurų už kiekvieną žibintą). Gautus pinigus jis išleido savo reikmėms. Visą laiką būdamas namo teritorijoje jis dėvėjo gumines pirštines. 2017 m. spalio mėnesį pas jį atvyko G. G. ir paklausė, ar 2016 metais jis nebuvo pavogęs iš mašinų detalių. Dar G. G. jo paklausė, ar paimtas pirštines jis negalėjo panaudoti vagystei. Iš pradžių jis neprisipažino, tačiau G. G. parodžius pareikštą pranešimą apie įtarimą, jis prisiminė apie šį įvykį. Dėl šio įvykio jis gailisi (b. l. 100-101).

2016 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitoje- faktūroje nurodyta, kad automobilio „P. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detalių kainos bei atkūrimo kaštai sudaro 9 976, 85 eurų (b. l. 25, 26).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad A. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- A. B., G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, PVM sąskaita- faktūra- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. V., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. liepos 15 d. apie 03.36 val. perlipęs tvorą įsibrovė į tvora aptvertą namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kur įėjęs į atvirą (be vartų) garažą ir garaže ant rėmo prie lubų įtaisyto judesio daviklio užmovęs pirštinę, kad daviklis nesureaguotų į judesį, nuo garaže buvusio automobilio „P. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, išpjovė ir pagrobė dešinįjį ir kairįjį priekinius žibintus, vieno žibinto vertė 2 169,03 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį 4 338,06 eurų vertės turtą, vagystės metu išpjaudamas automobilio „P. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, dešinįjį ir kairįjį priekinius žibintus sugadino automobilio priekinius dešinįjį ir kairįjį sparnus- vieno sparno vertė 390,13 eurų, automobilio priekinį bamperį 378,65 eurų vertės, du žibintų tvirtinimo kronšteinus- vieno vieneto vertė 35,15 eurų, du žibintų valdymo blokus- vieno vieneto vertė 144,29 eurų, ir du valdymo modelius- vieno vieneto vertė 125,12 eurų, dešiniojo ir kairiojo žibintų laikiklius- vieno vieneto vertė 69,28 eurų, apdailos detalę 43,00 eurų vertės, dvi pynes laidų- vieno vieneto vertė 221,53 eurų, taip pat sugadino smulkias žibintų tvirtinimo detales (varžtus, klipukus, laikiklius, kniedes), kurių bendra vertė 11,7 eurų, tokiu būdu sugadino svetimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį 2 404,35 eurų vertės turtą.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

A. V. įsibrovė į tvora aptvertą namo kiemą, kur įėjęs į atvirą (be vartų) garažą nuo garaže buvusio automobilio išpjovė ir pagrobė priekinius žibintus, taigi A. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

A. V. vagystės metu išpjaudamas automobilio priekinius žibintus sugadino minėto automobilio dalis, kurių vertė yra didesnė negu 5 minimalių gyvenimo lygių (toliau- ir MGL) dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis), taigi A. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Bausmių skyrimo motyvai

A. V. padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė. Už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Spręsdamas dėl A. V. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. V. padarė du tyčinius nusikaltimus- vieną apysunkį bei vieną nesunkų, kuriuos siejo vieninga tyčia- pagrobti svetimą turtą įsibrovus į aptvertoje teritorijoje esantį garažą. A. V. padarytomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala, A. V. nedirba. Nors A. V. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, teismas neturi pagrindo manyti, kad A. V. nuoširdžiai gailisi padaręs šias veikas: kaip matyti iš A. V. charakterizuojančios medžiagos, A. V. teistas devynis kartus, iš jų septynis kartus- už vagystes, kas leidžia pagrįstai teigti, kad A. V. nedaro jokių socialiai naudingų ir priimtinų išvadų: periodinis A. V. traukimas teisinėn atsakomybėn, viena vertus, patvirtina jo polinkį nusikalsti, kita vertus, paneigia teisiamojo posėdžio metu A. V. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. A. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad A. V. jau buvo parodytas valstybės pasitikėjimas paleidžiant jį lygtinai neatlikus laisvės atėmimo bausmės dalies, taip pat jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau A. V. nepateisino valstybės jam parodyto pasitikėjimo ir nusikalto vėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad A. V. skyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes nebus pasiekti bausmės tikslai, dėl ko A. V. skirtinos griežčiausios rūšies- laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad sunkios pasekmės dėl A. V. padarytų nusikalstamų veikų nekilo, A. V. skirtinų bausmių terminai nustatytini trumpesni negu BK 178 straipsnio 2 ir 187 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatyti vidurkiai: už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. V. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. V. skirtina septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi šios nusikalstamos veikos siejamos vieningos tyčios- pagrobti svetimą turtą įsibrovus į aptvertoje teritorijoje esantį garažą, t. y. šios veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir A. V. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. V. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir A. V. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. V. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dviem metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikintas A. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Šiuo nuosprendžiu A. V. skirtina aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu A. V. skirta dviejų metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės dviejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu A. V. skirtinos bausmės- šešis mėnesius laisvės atėmimo ir A. V. skirtina galutinė subendrinta dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Civiliniai ieškiniai

Šio baudžiamojo proceso metu ADB „Gjensidige“ pareiškė 7 420,79 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 24-31), A. B.- 824,53 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 54), UAB „(duomenys neskelbtini)“- 824,53 eurų dydžio civilinį ieškinį ( b. l. 170).

Vertindamas ADB „Gjensidige“ civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu: tarp ADB „Gjensidige“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta draudimo sutartis, kuria apdraustas automobilis „P. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ADB „Gjensidige“ išmokėjo 7 420,79 eurus draudimo išmoką už 2016 m. liepos 15 d. A. V. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, dėl ko ADB „Gjensidige“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš A. V. ADB „Gjensidige“ naudai 7 420,79 eurų.

Vertindamas A. B. civilinį ieškinį teismas pripažįsta jį nepagrįstu: A. V. pavogė bei sugadino ne A. B., bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, taigi dėl A. V. padarytų nusikalstamų veikų turtinės žalos patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne A. B., dėl ko A. B. civilinis ieškinys atmestinas.

Vertindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu: A. V. pavogus bei sugadinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytą turtinė žala, kurios dalį- 7 420,79 eurus atlygino ADB „Gjensidige“, o dalis šios žalos- 824,53 eurų liko neatlyginta, taigi nusikalstamais A. V. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 824,53 eurų dydžio turtinė žala, kuri savanoriškai atlyginta nebuvo, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 824,53 eurų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti

Vokas su pirštine, paimta 2016 m. liepos 15 d. įvykio vietos apžiūros metu, ir G. G. lyginamaisiais seilių pavyzdžiais, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 45-46), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir A. V. skirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir A. V. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu A. V. skirta dviejų metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės dviejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu A. V. paskirtos bausmės- šešis mėnesius laisvės atėmimo ir A. V. skirti galutinę subendrintą dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Į bausmę įskaityti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu A. V. paskirtos bausmės atliktą dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

ADB „Gjensidige“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. V. 7 420,79 eurų ADB „Gjensidige“ naudai.

A. B. civilinį ieškinį atmesti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. V. 824,53 eurų UAB „Tadora“ naudai.

Voką su pirštine, paimta 2016 m. liepos 15 d. įvykio vietos apžiūros metu, ir G. G. lyginamaisiais seilių pavyzdžiais, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas