- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-19
- Bylos Nr.
- AS-525-397-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- K. D.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. D. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 12 d. išduotą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-919(15.4) (toliau – ir Aktas); taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Akto galiojimą.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad, nepritaikius tokių priemonių ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 ir 5 dalimis, jau šiuo metu gali būti patvirtintas ir ginčo teritorijos (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas, todėl teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų negalimas ir beprasmis. Galiojant naujam atsakovo priimtam administraciniam aktui dėl detaliojo plano patvirtinimo, Akto panaikinimas jokių realių pasekmių nesukeltų, negalėtų būti įvykdytas teismo sprendimas ir atkurta iki ginčijamo akto priėmimo buvusi teisinė padėtis. Be to, kiltų naujų teisinių ginčų ir skundo pakartotinio patikslinimo nauju reikalavimu būtinybė, nes pareiškėjas turėtų ginčyti ir patį detalųjį planą patvirtinantį administracinį aktą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi prašymą atmetė
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, jog įstatymas įgalina teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tada, kai yra reali grėsmė, be to, prašymas dėl tokių priemonių taikymo turi būti motyvuotas. Nurodė, jog tiek iš Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. D1-200), tiek iš Akto turinio matyti, kad toks Aktas yra tik siūlymas, viena iš sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijos detalųjį planą. Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsniu ir pažymėjo, jog savivaldybės taryba ar savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados, sprendžia tvirtinti detalųjį planą ar ne. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju prašymas nepagrįstas konkrečiais įrodymais, o teiginiai dėl būtinybės kreiptis į teismą pagrįsti spėjimais.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat pirmosios instancijos teismui perduoti iš naujo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo prašymo dėl bylų sujungimo. Pabrėžia, jog nagrinėjama byla yra tiesiogiai susijusi su administracine byla Nr. I-438-480/2010.
2. Nesutinka su teismo teiginiu, jog detalusis planas gali būti ir nepatvirtintas, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ankstesni veiksmai tai paneigia. Todėl yra reali grėsmė, kad detalusis planas bus patvirtintas ir kils nauji ginčai tuo pačiu klausimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Pagal administracinių teismų praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5?230/2005).
Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, prašė panaikinti Aktą, kuriuo pateikta teigiama ginčo detaliojo plano patikrinimo išvada. Taip pat pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Akto galiojimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Taip pat sutiktina, jog pareiškėjas prašymą iš esmės grindžia prielaidomis, spėliojimais, o tokios aplinkybės negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS502-177/2008, AS442-314/2008), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas taip pat nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Todėl pareiškėjo argumentai dėl būtinybės ginčyti ir administracinį aktą, kuriuo galimai bus patvirtintas detalusis planas, vertintini kaip nesudarantys pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą tenkinti jo prašymą ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat prašė įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo.
ABTĮ 149 straipsnis nustato atveju, kada dėl pirmosios instancijos teismo nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas. Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnis nenumato, jog dėl teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl bylų sujungimo ar išskyrimo, gali būti paduotas atskirasis skundas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis dėl bylų sujungimo ar išskyrimo neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, konstatuotina, kad teismo nutartis dėl administracinių bylų sujungimo ar išskyrimo nėra skundžiama. Dėl to pareiškėjo reikalavimas dėl bylos perdavimo iš naujo spręsti dėl bylų sujungimo nenagrinėtinas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsniu, 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo K. D. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.