- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-873-565/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- V. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei V. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė: įpareigoti atsakovę V. D. pašalinti iš interneto visus jos parašytus ieškovą šmeižiančius įrašus (tiek socialiniame tinkle Facebook, tiek bet kur kitur internete); priteisti iš atsakovės 800 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog 2019 m. kovo 22 d. socialiniame tinkle Facebook pastebėjo kad atsakovė viešai paskelbė tokio pobūdžio tekstą „Aferistas ir melagis A. Z.. Negrąžina pinigų už parduotą neveikiančią plančetę. To pasėkoje rauda maža mergaitė, kuri taupė pinigėlius plančetei ir negali dabar ją naudotis“. Šį įrašą atsakovė paskelbė net keliose Facebook socialinio tinklapio grupėse, taip paskleisdama didelei auditorijai žmonių tikrovės neatitinkančią bei ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei V. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad asmuo turi teisę reikalauti paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau kreiptis į teismą nustatyta tvarka asmuo įgyja tik tuomet, kai visuomenės informavimo priemonė, šiuo atveju Facebook paskyros savininkė (atsakovė), per 2 savaites paskelbia paneigimą arba atsisako tai padaryti (CK 2.24 straipsnio 4 dalis). Duomenų, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl paskleistos informacijos paneigimo, į bylą nepateikta. Iš to seka, kad ieškovas nėra pasinaudojęs šiai bylų kategorijai nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ieškinys negali būti priimtas nagrinėti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas A. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį bei įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą nagrinėti pateiktą ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. CK 2.24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne. Ieškovui nėra būtina kreiptis į kitą pusę dėl paskleistų duomenų paneigimo tuo tikslu, kad po to būtų galima kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo;
5.2. ieškovas teismo neprašo įpareigoti kitą pusę paneigti apie jį paskleistą jį šmeižiančią bei jo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Žala ieškovui jau padaryta ir nagrinėjamu atveju nesiekiama iš naujo sukelti visuomenės susidomėjimą šiuo klausimu, o prašoma priteisti jau faktiškai patirtą neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo.
8. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111 – 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, jo teismas atsisako priimti ieškinį, kai asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo tvarkos. Teismas sprendė, kad ieškovas nesilaikė CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.
9. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistą garbę ir orumą, padavė teismui ieškinį, prašydamas įpareigoti atsakovę pašalinti iš interneto visus jos parašytus ieškovą šmeižiančius įrašus (tiek socialiniame tinkle Facebook, tiek bet kur kitur internete) bei priteisti iš atsakovės 800 Eur neturtinę žalą.
10. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuoja CK 2.24 straipsnio nuostatos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalį, išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai, būtent – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010). Ieškovo pareiga naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka priklauso nuo ieškovo pasirinkto teisių gynybos būdo (keliamų reikalavimų) ir asmens, kuriam ieškovas reiškia savo reikalavimus (atsakovo). Vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai visuomenės informavimo priemonė nėra duomenų paskleidėja, o tik duomenų paskleidimo priemonė, ir nereiškiamas reikalavimas dėl duomenų paneigimo per visuomenės informavimo priemones, o reiškiamas reikalavimas tik pirminiam informacijos šaltiniui (duomenų autoriui) atlyginti padarytą neturtinę žalą, tai ieškovo nepasinaudojimas CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise negali būti laikomas teisės normos pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka netaikytina ir tuo atveju, kai asmuo, gindamas pažeistas teises CK 2.24 straipsnyje nustatytais pagrindais, reiškia reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę bei orumą, ir prašo priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu reiškia reikalavimą ne dėl paskelbtų teiginių paneigimo, bet reikalavimą teismo sprendimu įpareigoti atsakovę V. D. (duomenų autorę) pašalinti iš interneto visus jos parašytus ieškovą šmeižiančius įrašus bei reikalavimą dėl neturtinės žalos (800 Eur), patirtos dėl ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių paskleidimo, atlyginimo priteisimo. Todėl šiuo atveju netaikytina CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 2.24 straipsnio nuostatas ir nesant įstatymo pagrindo pripažino ieškovui privaloma pagal pareikštus reikalavimus ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką.
12. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį dėl ieškinio priėmimo sprendžiama pirmosios instancijos teisme, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. Z. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.