- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-487-514/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2015 m. gegužės 23 d., 23.50 val., Plungės r. sav., Platelių mstl., Ežero gatvėje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,13 prom.), vairavo S. K. vardu registruotą automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be priekinio valstybinio numerio ženklo, patikrinimą atlikusiam policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 225 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. pirminėje medžiagoje nurodė, kad protokole nurodytoje vietoje ir laiku jis tik sėdėjo automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gale, buvo neblaivus ir nepamena, kas galėjo vairuoti automobilį, kiek asmenų buvo automobilyje taip pat negali pasakyti, išsamesnį paaiškinimą pateiks teisme.
Duodamas parodymus teisme, M. K. neginčijo tos aplinkybės, kad buvo neblaivus, buvo pasiėmęs šeimos automobilį, teigė dėl girtumo neatsimenantis, ar jis vairavo automobilį, nes buvo daug žmonių, vieni išvažiavo, o jie liko automobilyje, neneigė galėjęs jį vairuoti.
Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Byloje apklaustas liudytoju Algirdas Puidokas parodė, kad pažeidėją atsimena, kad kartu su Klaipėdos apskr. VPK VPS viršininke Ingrida Juškaite patruliavo Platelių miestelyje, kai priešais pastebėjo atvažiuojantį automobilį Peugeot, I. Juškaitei išlipus jo sustabdyti, minėtas automobilis sustojo nuo jų už maždaug 10 metrų. Jis įjungė tarnybinio automobilio ilgąsias šviesas ir, privažiavęs arčiau, matė, kaip vairuotojas perlipo į automobilio galą, ir, kad be pažeidėjo, automobilio keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjo dar vienas asmuo. Abu asmenys teigė, jog jie automobilio nevairavo, vairuotojas pabėgo, abu negalėjo paaiškinti ir nurodyti, kas vairavo automobilį. Aiškiai matė, jog iš automobilio niekas neišlipo, automobilio durelės neatsidarė ir neužsidarė, niekas nepabėgo. Paprašius vairuotojo M. K. dokumentų, šis nepateikė jokių dokumentų, automobilis buvo be priekinio bamperio ir priekinio valstybinio numerio. M. K. buvo nustatytas vidutinis girtumas, patvirtinti savo parašu alkotesterio rodmenų vairuotojas atsisakė.
Analogiškas įvykio aplinkybes liudytojas A. Puidokas nurodė ir 2015-05-23 tarnybiniame pranešime.
Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0052 M. K. 2015-05-23 0.06 val. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,13 prom. ± 1,7%), teisme M. K. pripažino, kad įvykio metu buvo girtas.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnas A. Puidokas būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti ir nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, teismas neturi jokio pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kurie yra nuoseklūs ir esminėse aplinkybėse sutampa. Policijos pareigūnas parodė, kad dirbdamas su policijos pareigūne I. Juškaite, matė Ežero gatve priešais atvažiuojantį automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. Juškaitei išlipus jo stabdyti ir automobiliui sustojus, jis įjungęs ilgąsias šviesas, matė, kad vairuotojas perlipa į automobilio galą ir kad iš automobilio niekas neišlipo, automobilio durelės neatsidarė ir neužsidarė, niekas nepabėgo. Matė, kad automobilio keleivio priekinėje sėdynėje sėdi dar vienas keleivis, tačiau abu tvirtino nevairavę automobilio, M. K. nustatytas 2,13 prom. girtumas, vaikinai ant girtumo šaknelių ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale pasirašyti atsisakė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūno suinteresuotumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Policijos pareigūno paaiškinimai atitinka faktines aplinkybes užfiksuotas tarnybiniame pranešime, be to, jis betarpiškai matė įvykį.
M. K. pirminį neigimą vairavus automobilį, atsisakymą nuo paaiškinimų policijos pareigūnams tiriant ir fiksuojant įvykį, nenorą įvardyti vairavusio asmens, teismas vertina kaip asmens siekimą išvengti gresiančios administracinės atsakomybės bei pasirinktą gynybinę versiją.
Motyvuojamoji dalis
M. K. pareikštą administracinį kaltinimą dėl automobilio vairavimo patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas; policijos pareigūnų A. Puidoko ir I. Juškaitės tarnybiniai pranešimai apie nustatytą teisės pažeidimą ir jį padariusį asmenį; asmens blaivumo testas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas; duomenys apie turimą vairuotojo pažymėjimą, liudytojo A. Puidoko duoti parodymai teisme, patvirtinantys M. K. padarytą teisės pažeidimą, t. y., kad jis vairavo transporto priemonę Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kelių eismo taisyklių, nustatančių eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 14 punkto reikalavimas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
ATPK 126 str. 4 d. nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 iki 2,50 promilės).
Surinkti įrodymai patvirtina M. K. padarytą teisės pažeidimą, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumas, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., todėl pažeidėjui skirtina administracinė nuobauda.
Kelių eismo taisyklių, nustatančių eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 16 punktas įpareigoja vairuotojus su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, 225 punkte nustatyta, kad kiekviena motorinė transporto priemonė turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.
(duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyta atsakomybė kyla už transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą, o ATPK 124¹ str. 8 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.
M. K. pripažįsta, kad jo vairuojamas automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo be priekinio valstybinio numerio ženklo, patikrinimą atlikusiam policijos pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, dėl šių teisės pažeidimų ginčo nėra, M. K. kaltė dėl automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo įrodyta kita pirmine medžiaga, todėl pažeidėjo veikos atitinka teisės pažeidimų, numatytų (duomenys neskelbtini) str. 2 d. bei 124¹ d. 8 d., sudėtis, ir už šių veikų įvykdymą skirtinos administracinės nuobaudos.
Skiriant nuobaudą pažeidėjui, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 str.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
M. K. galiojančių nuobaudų neturi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, M. K. skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda.
Pažeidėjas padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, todėl nuobaudos skiriamos už kiekvieną atskirai. Pažeidimų bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.).
Bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomos skirti nuobaudos už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., kad būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, kaip atsakomybės priemonė, kuri skiriama pažeidimą padariusiam asmeniui nubausti, auklėti, kad laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 5 Eur (penkių eurų) baudą;
- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir nustatyti M. K. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 330 str. 1 d. M. K. laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.
Neturint galimybės sumokėti baudą, numatyta teisė per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo (ATPK 313 str. 4 d. nustatyta tvarka) kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.