Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-01-07 apie 9.40 val. Dzūkų g. 1, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant apsauginės salelės ir apgadino kelio ženklą Nr. 407. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Šiais veiksmais V. Š. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 127 ir 222 punktus bei padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Dėl asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai šis pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Rašytiniame 2016-02-01 paaiškinime V. Š. buvo nurodęs, kad jam priklauso automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 7 d. apie 9.45 val. jis važiavo minėtu automobiliu Dzūkų g., ties pastatu Nr. 1 jo automobilį sumėtė, jis užvažiavo ant pėsčiųjų salelės ir išvažiavo į priešingą eismo juostą. Po įvykio išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį, pamatė, kad sugadinta padanga ir nuvažiavo į autoservisą. Sugadinto kelio ženklo nematė, į policiją dėl įvykio nesikreipė, nes negalvojo, kad reikia (b. l. 22).

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š. parodė, kad užvažiavo ant apsauginės salelės, apgadino automobilio padangą, sulenkė dešinės pusės priekinio rato diską, kitų automobilio apgadinimų nebuvo. Kadangi apgadino tik savo automobilį, dėl to iš įvykio vietos išvažiavo. Kelio ženklo apgadinimo nepastebėjo. Jei būtų užkabinęs kelio ženklą, automobilis turėtų būti labiau sužalotas.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016-01-07 10.13 val. gautas pranešimas, kad prieš kelias minutes automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio ženklą, saugumo salelę ir nuvažiavo Liepkalnio link (b. l. 13).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnės A. Vežbovičienės 2016-01-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-01-07 10.13 min. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog automobilis apgadino kelio ženklą, kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, į pareigūnus kreipėsi liudytojas S. V., kuris paaiškino, kad pro savo namo langą matė, kaip po eismo įvykio automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su apgadinta priekine dalimi sustojo, vairuotojas išlipęs iš automobilio apžiūrėjo kelio ženklą, po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo Liepkalnio link (b. l. 12).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja kelių policijos patrulė A. Vežbovičienė parodė, kad įvykio nematė, kadangi atvažiavo po įvykio. Kai atvyko, buvo pažeistas nukreipiamasis kelio ženklas, priėjo liudininkas ir paaiškino, kas įvyko. Jis paaiškino, kad girdėjo triukšmą, matė vėžias ir kaip automobilis pasišalino iš įvykio vietos. Kelio ženklas buvo pakeistas valandos bėgyje, kokie buvo ženklo pažeidimai tiksliai nepamena. Automobilio „Opel Zafira“ neapžiūrėjo, kadangi jis buvo jau pasišalinęs. Apie atliekamą automobilio sugretinimą neatsimena, apie tai nieko pasakyti negali.

Iš byloje esančio S. V. 2016-01-07 paaiškinimo matyti, kad 2016-01-07 apie 9.40 jis išgirdo gatvėje galimai autoįvykio triukšmą. Pažiūrėjęs pro langą pamatė sidabrinės spalvos automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pervažiavęs saugumo salelę, nudaužęs kelio ženklą ir sustojęs už 15 metrų. Vairuotojas, išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo automobilio apgadinimus, vėliau apsisuko ir nuvažiavo (b. l. 16).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. V. parodė, kad buvo namie, išgirdo autoįvykio garsą. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad automobilis važiavo iš Dzūkų į Pelesos gatvę, turbūt nesuvaldė mašinos ar nežino dėl kokių priežasčių peršoko per saugumo salelę, nutrenkė ženklą, sustojo už kokių 20-25 metrų, kurį laiką stovėjo. Vairuotojas išlipo, apėjo aplink mašiną vieną ar du kartus, paskui atsisėdo, apsisuko ir nuvažiavo atgal tuo pat maršrutu, kuriuo atvažiavo. Liudytojas patikslino, kad paties įvykio nematė, tik girdėjo didelį garsą, po kurio matėsi žymės. Matėsi, kad buvo pažeistas kelio ženklas, ženklo konkrečių pažeidimų nematė. Išlipęs vairuotojas kelio eismo ženklo neapžiūrėjo. Kuria automobilio vieta galėjo būti padarytas ženklo pažeidimas jis nematė, nes kai po įvykio vairuotojas sustojo, jis automobilį matė iš galo. Mano, kad iš priekio buvo pažeidimas, bet tai tik jo spėjimas. Papildomai liudytojas paaiškino, kad policijos pareigūnei jis nesakė, kad vairuotojas būtų priėjęs prie ženklo jį apžiūrėti.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. (V. L.) parodė, kad V. Š. automobilio „Opel Zafira“ veidrodėlio apgadinimas buvo padarytas maždaug 2015 m. rugsėjo mėnesį, tada V. Š. kreipėsi į jį prašydamas padėti sutvarkyti veidrodį. Jis pamėgino automobilio veidrodėlį, kurio laikiklis buvo nulaužtas dešinėje pusėje, priklijuoti su silikonu, tačiau to padaryti nepavykus, apvyniojo lipnia juosta ir viskas.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. R. (M. R.) parodė, kad automobilių servisas, kuriame jis dirba, yra šalia Dzūkų gatvės. Prieš maždaug 3 mėnesius, tai galėjo būti ir 2016-01-07, remontui pateiktas automobilis „Opel Zafira“, kuriam buvo taisomas tik priekinis ratas, kuris buvo pažeistas. Sužalojimas nebuvo labai didelis, automobilis galėjo pats atvažiuoti iki serviso. Toks rato pažeidimas negalėjo įvykti atsitrenkus į ženklą, taip ratas galėjo būti pažeistas atsitrenkiant į „bordiūrą“. Jei automobilis būtų atsitrenkęs į ženklą, tai būtų ir kitų pažeidimų ant kėbulo, o jų nebuvo.

Į bylą pateikta UAB „A.“ 2016-01-07 sutartis-užsakymas patvirtina, kad automobiliui „Opel Zafira“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas priekinio rato dešinės pusės rato remontas, dėl pakabos pretenzijų nėra.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos į bylą pateiktoje fotolentelėje užfiksuota, kad automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis 0,9-1,0 m. aukštyje (b. l. 23).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus teismas įvertina visus į bylą pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad S. V., pranešęs apie įvykį policijai, teismo posėdžio metu parodė, jog paties autoįvykio, kurio metu automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kelio ženklą nematė, tik girdėjo didelį garsą, kuria automobilio vieta galėjo būti padarytas kelio ženklo pažeidimas jis nematė, spėja, kad iš priekio galėjo būti automobilio apgadinimas, o policijos pareigūnei jis nesakė, kad vairuotojas būtų priėjęs prie ženklo jį apžiūrėti. Teismas taip pat atsižvelgia į A. Vežbovičienės parodymus, kad automobilio „Opel Zafira“ po įvykio policijos pareigūnai neapžiūrėjo, kadangi jis buvo jau pasišalinęs. Teismas pažymi, kad iš byloje esančios fotolentelėje matyti, jog automobiliui „Opel Zefira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas ir suklijuotas lipnia juosta dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, tačiau iš šios fotolentelės nėra pagrindo spręsti, kad automobiliui buvo padaryti dar kokie nors pažeidimai. Kaip minėta, liudytojas V. L. parodė, kad V. Š. automobilio „Opel Zafira“ veidrodėlio apgadinimas buvo padarytas maždaug 2015 m. rugsėjo mėnesį ir jis veidrodėlį taisė klijuodamas lipnia juosta. Taip pat pažymėtina, kad į bylą nepateiktos kelio ženklo, kuris apgadintas eismo įvykio metu, fotonuotraukos, darytos iškart po eismo įvykio.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Teismo vertinimu, nesant byloje konkrečių objektyvių įrodymų, jog būtent automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kelio ženklas, liudytojų parodymais nepaneigus V. Š. versijos, kad jis apžiūrėjo kelio ženklą (o tuo pačiu suvokė, jog jis yra susijęs su kelio ženklo apgadinimu), nėra pagrindo spręsti, kad V. Š. yra kaltas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Kaip minėta, duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismas pažymi, kad vien tik automobilio nesuvaldymas ir užvažiavimas ant kelyje esančios apsauginės salelės, kurį pripažino V. Š., neįrodžius, kad tokio įvykio metu buvo padaryta kitam objektui žalą, nėra pagrindas traukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla V. Š. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. Š. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.