Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1724-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
A6.-1724-990/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
S. S.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau- ir VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėjos G. V. pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo. Pareiškime nurodoma, kad S. S., būdama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė, žinodama apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), tačiau tokio pareiškimo ji nepateikė.

2019 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo sprendimu pradėta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, teisena, teismo posėdis skirtas 2019 m. kovo 27 d. 09.00 val., į teismo posėdį nutarta šaukti S. S. ir VMI atstovą.

Teismo šaukimo S. S. įteikti nepavyko.

2019 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto T. B. raštas, kuriame nurodyta, kad VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Išraše iš mokesčių mokėtojų registro nurodyta, kad S. S. (duomenys neskelbtini) akcininke tapo 2018 m. kovo 22 d., o šios įmonės direktore ji tapo 2018 m. kovo 26 d. Iki 2018 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini)akcininku buvo A. N., o šios įmonės direktoriumi nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. kovo 26 d. buvo Latvijos Respublikos rezidentas E. M.. Iki 2017 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo A. N..

Išraše iš Juridinių asmenų registro nurodyta, kad Latvijos Respublikos rezidentas E. M. nuo 2018 m. balandžio 3 d. yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir akcininkas. Nurodyta (duomenys neskelbtini) kontaktinė elektroninio pašto dėžutė- (duomenys neskelbtini)Išraše iš Juridinių asmenų registro nurodyta, kad S. S. nuo 2017 m. balandžio 10 d. yra ir (duomenys neskelbtini) direktore. Iki 2017 m. balandžio 10 d. šios įmonės direktorius buvo A. N.. S. S. nuo 2018 m. kovo 7 d. yra ir (duomenys neskelbtini) akcininkė. Iki 2018 m. kovo 1 d. šios įmonės akcininkas buvo A. N..

Išraše iš Juridinių asmenų registro nurodyta, kad S. S. nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. balandžio 16 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo buvo ir (duomenys neskelbtini) direktore. Iki 2017 m. gegužės 5 d. šios įmonės direktorius buvo Latvijos Respublikos rezidentas U. V.. Iš prievolių ataskaitos matyti, kad mokestinė nepriemoka, lėmusi (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimą, susidarė 2017 m. rugpjūčio 17 d. VMI pateikus PVM deklaraciją už 2017 m. sausio mėn., t. y. PVM deklaracija VMI buvo pateikta (duomenys neskelbtini) vadovaujant S. S., tačiau PVM apmokestinami sandoriai, kurių pagrindu atsirado mokestinė nepriemoka, lėmusi UAB (duomenys neskelbtini)bankroto bylos iškėlimą, vykdyti (duomenys neskelbtini) vadovaujant U. V..

Išraše iš Juridinių asmenų registro nurodyta, kad Latvijos Respublikos rezidentas U. V. nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. kovo 2 d. buvo ir UAB (duomenys neskelbtini)direktorius. Nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2019 m. kovo 14 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini)direktorius buvo Latvijos Respublikos rezidentas J. B.. Nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. šios įmonės direktorė buvo J. N.. Nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini)akcininkė buvo J. N.. Išraše iš VMI duomenų bazės nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)atstovas VMI yra N. P..

Išraše iš Juridinių asmenų registro nurodyta, kad Latvijos Respublikos rezidentas U. V. nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. vasario 1 d. buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Šios įmonės akcininkė nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 17 d.- UAB (duomenys neskelbtini), t. y. S. S. vadovautos įmonės.

Išraše iš Juridinių asmenų registro nurodyta, kad Latvijos Respublikos rezidentas U. V. nuo 2018 m. gruodžio 28 d. yra ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Iki 2018 m. gruodžio 28 d. šios įmonės direktorius buvo A. N.. Latvijos Respublikos rezidentas U. V. nuo 2018 m. gruodžio 21 d. yra ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Iki 2018 m. gruodžio 7 d. šios įmonės akcininkas buvo A. N..

Nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą teismas susipažino su baudžiamąja byla Nr. 1-446-1034/2019, kurią išnagrinėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis klastojo buhalterinės apskaitos dokumentus bei šiuos panaudojęs pasikėsino apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas- 860 653 eurų.

Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjami A. S. sandoriai su užsienyje registruotomis įmonėmis, tame tarpe ir su Latvijos Respublikoje registruota įmone SIA (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo proceso metu buvo nustatyta, kad kaip minėtos įmonės direktorius dokumentuose nurodytas E. M..

Teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad šiuos nusikaltimus jam pasiūlė padaryti A. N.. Suklastotas sutartis parengė buhalterė J. N.. N. P. tikriausiai nieko apie šitą aferą nežinojo, bet J. N. turėjo žinoti apie šią aferą. Sumanymas buvo apgaule įgyti valstybės turtą. Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) jis yra pasirašęs. A. N. sakė viską sutvarkysiantis, jam tik reikia pasirašyti. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad A. N. jam pasiūlė neteisėtu būdu užsidirbti pinigų- per įmonę UAB (duomenys neskelbtini)pagaminti netikrus elektros generatorių pirkimo- pardavimo dokumentus, po to šių dokumentų pagrindu VMI pateikti deklaracijas ir tokiu būdu iš valstybės gauti pinigines lėšas kaip neva grąžintiną pridėtinės vertės mokestį. Apie visa tai žinojo ir J. N.. Sutartis dėl elektros generatorių pirkimo ir pardavimo, taip pat prekių perdavimo- priėmimo aktus parengė J. N.. Parengtus ir atspausdintus dokumentus jam pateikė pasirašyti J. N. arba A. N., tačiau kuris tiksliai iš jų, jis neatsimena. Kaip sutartyse pasirašė kitų šalių atstovai arba kas už šiuos pasirašė, jis nežino. Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) Nr. 0766413 dėl generatorių pervežimo, visur yra jo rašysena, šį dokumentą užpildė jis, o kas šiame dokumente pasirašė, jis neatsimena, galbūt jis. Šio važtaraščio blanką jam davė A. N., pastarasis taip pat jam davė ir Lenkijos bendrovės antspaudą, kurį jis panaudojo važtaraštyje, po to antspaudą grąžino A. N.. Pagal jo pasirašytus dokumentus neteisingus duomenis į UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją įtraukė ir mokesčių inspekcijai pateikė kažkuri iš buhalterių, tai galėjo būti arba J. N., arba N. P..

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad Latvijos Respublikoje registruotoje įmonėje SIA (duomenys neskelbtini) jis niekada nedirbo.

Išraše apie asmens darbovietes ir mokamas išmokas nurodyta, kad S. S. UAB (duomenys neskelbtini)niekada nedirbo, nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. ji apdrausta kaip asmuo, auginanti vaiką iki trejų metų.

VMI pareiškime nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. vasario 15 d., t. y. dar iki S. S. tampant UAB (duomenys neskelbtini)akcininke ir direktore, įmonei vadovaujant E. M., o įmonės akcininkui esant A. N..

S. S. kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, žinodama apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau tokio pareiškimo ji nepateikė. Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad realiai UAB (duomenys neskelbtini)valdė ne S. S., o kiti asmenys, tame tarpe ir paminėti šioje nutartyje, kurie, įvertinus modus operandi, valdo Lietuvos Respublikoje registruotas įmones, o susidarius mokestinėms prievolėms, šių prievolių vykdymo vengia minėtų įmonių valdymą fiktyviai perleisdami Latvijos Respublikos rezidentams ir/ar piliečiams. Teismas pažymi, kad Latvijos Respublikos rezidentų, tame tarpe ir E. M., kaip tariamų įmonių vadovų nurodymas netikruose dokumentuose buvo nustatytas ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-446-1034/2019, kurios metu buvo tiriama ir A. N., J. N. ir N. P. veikla, o kaltinamasis A. S. parodė, kad būtent A. N. ir J. N. buvo nusikalstamų veikų mokesčių vengimo srityje organizatoriai. Kaip matyti iš išrašo apie asmens darbovietes ir mokamas išmokas, S. S. UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. ji apdrausta kaip asmuo, auginanti vaiką iki trejų metų, taigi abejotina, ar S. S., gaudama tik motinystės (tėvystės) pašalpą, daugiau neturėdama jokių pajamų, būtų turėjusi piniginių lėšų bei valios pirkti tris įmones (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)), iš kurių dvi įmonės akcijų perleidimo S. S. metu turėjo mokestinių prievolių, lėmusių įmonių bankrotą. Teismas įvertina ir tai, kad kaip ankstesnis UAB (duomenys neskelbtini)direktorius nurodytas E. M., iš kurio parodymų, duotų baudžiamojo proceso metu, galima pagrįstai manyti, kad jis šiai įmonei nevadovavo, taigi galima pagrįstai manyti, kad S. S. yra fiktyvi UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir direktorė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijos ir valdymas S. S. buvo perduotas tik formaliai- užpildžius tai patvirtinančius dokumentus, tačiau realus minėtos įmonės valdymas- įmonės vardu atidarytų banko sąskaitų valdymo priemonės, antspaudai, buhalterinės apskaitos dokumentai bei turtas S. S. nebuvo perduoti, dėl ko S. S. nežinojo ir negalėjo žinoti apie UAB (duomenys neskelbtini)finansinę padėtį bei jos kaip direktorės pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini).

Siekdamas pašalinti šias abejones teismas į teismo posėdį šaukė S. S., bet šaukimo jai įteikti nepavyko. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, teismo šaukimų S. S. nepavyko įteikti ir nagrinėjant bankroto bylas, iškeltas S. S. vadovaujamoms įmonėms, dėl ko S. S. buvo skirtos baudos, tačiau ir S. S. skyrus baudas S. S. dalyvavimo teismo posėdžiuose užtikrinti nepavyko.

Šioje administracinio nusižengimo byloje būtinas išsamus ir didelės apimties tyrimas, kurio metu būtina nustatyti, ar S. S. realiai vadovavo UAB (duomenys neskelbtini), ar ji disponavo minėtos įmonės vardu atidarytų banko sąskaitų valdymo priemonėmis, antspaudais, buhalterinės apskaitos dokumentais bei turtu. Šias aplinkybes galima nustatyti atliekant (bet neapsiribojant) šiuos veiksmus: apklausiant S. S. bei E. M. apie UAB (duomenys neskelbtini)akcijų pirkimą- pardavimą (kokiu būdu rado akcijų pardavėją, kokiu tikslu šias akcijas pirko, kiek už šias akcijas mokėjo, kas, kur ir kaip registravo įmonės akcijų pirkimą), apie įmonės vardu atidarytų banko sąskaitų valdymo priemonių, antspaudų, buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto priėmimo- perdavimo aplinkybes (kas, kur bei kokį konkretų turtą ar buhalterinės apskaitos dokumentus jiems perdavė, kur bei kelintame aukšte buvo įmonės patalpos, kas, kur ir kaip registravo įmonės valdymo perleidimą), kas tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, kokią veiklą jų vadovavimo metu vykdė UAB (duomenys neskelbtini), kaip atrodė ir kur šiuo metu yra UAB (duomenys neskelbtini) valdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kas šį automobilį draudė civiliniu draudimu, kur šiuo metu yra UAB (duomenys neskelbtini)vardu atidarytų banko sąskaitų valdymo priemonės, antspaudai, buhalterinės apskaitos dokumentai bei turtas. Tik nustačius minėtas aplinkybes įmanoma priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) valdymas S. S. bei E. M. buvo fiktyvus, siekiant išvengti mokestinių prievolių vykdymo, VMI privalės spręsti klausimą dėl surinktos medžiagos perdavimo teisėsaugos institucijoms dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Teismas taip pat pažymi, kad ANK 590 straipsnio 4 dalies nuostata, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, nereiškia, kad sprendimą teismas gali priimti be jokio tyrimo, nenustatęs teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti būtinų nustatyti aplinkybių, taip pat ši nuostata nereiškia, kad tokį didelės apimties tyrimą privalo atlikti teismas. VMI kaip mokesčių administratorius turi pakankamai resursų atlikti šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms nustatyti būtinus veiksmus. Be to, šioje administracinio nusižengimo byloje akivaizdus tarptautinis elementas- kai kurios aplinkybės gali būti nustatytos bendradarbiaujant su užsienio valstybėmis bei užsienio valstybių mokesčių administratoriais.

ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, teismas grąžina bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Minėta, kad šioje administracinio nusižengimo byloje būtinas išsamus ir didelės apimties tyrimas, dėl ko ši administracinė byla grąžintina VMI administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S. kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas