Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-08-26 · Civilinė byla Nr. 2-2091/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-26
Bylos Nr.
2-2091/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Algirdas Gailiūnas
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Navisa“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Ekogama“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2091/2011Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekogama“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria patvirtintas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas, civilinėje byloje Nr. B2-453-479/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Navisa“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ekogama“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovui UAB „Navisa“ priklausė 1 547,24 m² bendro ploto administracinis pastatas, 1B4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pritrūkęs apyvartinių lėšų, atsakovas nutarė parduoti pastatą su teise išpirkti jį per tam tikrą terminą, todėl 2006 m. rugpjūčio 28 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Swedbank lizingas“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT037909 (toliau – Lizingo sutartis) (b. l. 32-37). Remdamasi Lizingo sutartimi, lizingo bendrovė 2006 m. rugpjūčio 31 d. kliento (atsakovo) nurodymu ir jo naudai nupirko iš jo minėtą administracinį pastatą ir perdavė turtą atsakovui valdyti ir naudotis už užmokestį, t. y. 7 500,37 Lt/mėn. (b. l. 66-68). Lizingo sutartis sudaryta 24 mėn. laikotarpiui (iki 2008 m. rugpjūčio 30 d.), turto vertė (1 770 000 Lt) turėjo būti išpirkta dviem įmokomis: pradine (269 925 Lt) ir galutine (1 500 075 Lt).

Pasibaigus lizingo sutarties terminui, atsakovas nesumokėjo lizingo davėjui galutinės turto išpirkimo įmokos - 1 496 411,63 Lt arba 433 390,76 EUR. Trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ siūlymu lizingo sutarties šalys 2008 m. spalio 1 d. pasirašė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT079512 (b. l. 38-39). Įsiskolinimo mokėjimo sutartimi atsakovas įsipareigojo trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ per 2 metus (iki 2010 m. rugsėjo 30 d.) dalimis padengti skolą, kilusią iš lizingo sutarties, ir sumokėti 8,8 % metines palūkanas, iš viso sumokėti 503 643,98 EUR.

Kadangi atsakovas 195 kalendorines dienas vėlavo mokėti 446 173,41 Lt, tretysis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ 2009 m. lapkričio 11 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartį Nr. LT037909, įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT079512 bei pareikalavo grąžinti turtą ir sumokėti 446 173,41 Lt skolą, atlyginti 1 175 995,61 Lt nuostolius, t. y. sumokėti įmokas ir palūkanas, kurios būtų buvusios sumokėtos, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs įsiskolinimo mokėjimo sutartį (iš viso - 1 622 169,02 Lt) (b. l. 40). 2009 m. lapkričio 26 d. atsakovas grąžino pastatą lizingo bendrovei.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 6 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą (b. l. 97). Tretysis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ pareiškė 1 626 004,02 Lt finansinį reikalavimą (b. l. 31, 74-75), padidinęs 1 622 169,02 Lt skolą 3 835 Lt, nes, pasak lizingo davėjo, jis 2009 m. IV ketvirtį sumokėjo už atsakovą 3 835 Lt nekilnojamojo turto mokestį.

Atsakovo UAB „Ekogama“ bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos verslo valdymo grupė“ įgaliotas asmuo V. G. prieštaravo tam, kad teismas patvirtintų 1 626 004,02 Lt trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą (b. l. 22-23). Atsakovo teigimu, tretysis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ turi teisę rinktis vieną iš dviejų civilinių teisių gynimo būdų, bet ne abu tuo pačiu metu: arba reikalauti grąžinti pastatą ir reikalauti atlyginti nuostolius (pinigų sumos, kurią kreditorius būtų gavęs, atsakovui tinkamai vykdant lizingo sutartį, ir pinigų sumos, kurią lizingo davėjas gautų pardavęs grąžintą turtą tretiesiems asmenims, skirtumą), arba perduoti atsakovui nuosavybės teisę į pastatą ir reikalauti sumokėti visas įmokas, kurias atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti. Antraip, jeigu lizingo davėjui liks nuosavybės teisė į pastatą ir teisė reikalauti iš atsakovo sumokėti visas įmokas, kurias atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal lizingo sutartį, lizingo davėjas atsidurtų geresnėje padėtyje nei tuo atveju, jei lizingo sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta, kai lizingo davėjas gautų visas įmokas, o atsakovui pereitų nuosavybės teisė į pastatą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi (b. l. 82-83) patvirtino 450 008,41 Lt (446 173,41 Lt + 3 835 Lt) dydžio trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą. Teismas rėmėsi Lizingo sutarties 11.2.2 punktu, kuris numato, kad, nutraukus lizingo sutartį prieš terminą, lizingo gavėjas privalo sumokėti iki sutarties nutraukimo priskaičiuotas, bet nesumokėtas sumas. Teismas sprendė, kad nors pagal Lizingo sutarties 11.2.2 punktą lizingo gavėjas, be kita ko, privalo kompensuoti grąžinto turto rinkos vertės ir neišpirktos turto vertės skirtumą, tretysis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ nepateikė įrodymų, kokia yra grąžinto turto vertė, todėl likusią reikalavimo dalį atmetė (CPK 178 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Ekogama“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį ir atmesti UAB „Swedbank lizingas“ prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą (b. l. 85). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. 450 008,41 Lt suma yra ne atsakovo skola, o pradelsta įmoka pagal lizingo sutartį.

2. Pagal 2008 m. spalio 1 d. turto vertės nustatymo pažymą Nr. 081001/1102 (b. l. 86) pastato vertė 2008 m. spalio 1 d. buvo lygi 2 170 000 Lt, likvidacinė vertė – 1 490 000 Lt, t. y. didesnė nei atsakovo skola lizingo davėjui, be to, lizingo davėjui liko pradinė įmoka.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 88-90) skundo nepripažįsta ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad lizingo sutarčiai būdingi pirkimo-pardavimo ir nuomos sutarčių bruožai, nes lizingo gavėjas įsipareigoja ne tik išpirkti daikto vertę (sumokėti jo kainą) ir įgyti nuosavybės teisę į daiktą, bet ir mokėti lizingo davėjui atlyginimą už naudojimąsi daiktu (nuomos mokestį). Lizingo sutarties galiojimo metu atsakovas pažeidė prievolę mokėti atlyginimą už naudojimąsi svetimu turtu (nuomos mokestį) ir mokesčius, todėl susidarė 450 008,41 Lt skola. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad reikia atsižvelgti į pastato vertę jo grąžinimo dieną. Lizingo objektas nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, o nutraukus lizingo sutartį atsakovas (lizingo gavėjas) neteko teisės jį valdyti ir juo naudotis (CK 6.574 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo kreditoriaus finansinio reikalavimo dalies, susijusios su lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartimis, patvirtinimo atsakovo bankroto byloje.

Lizingo (finansinės nuomos) sutartis – tai sutartis, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 str. 1 d.). Lizingas (finansinė nuoma), dar kitaip vadinama išperkamąja nuoma, apima turto pirkimo-pardavimo, nuomos ir ilgalaikio kreditavimo sutartims būdingus elementus, nes turto naudojimosi metu lizingo gavėjas moka lizingo davėjui periodines įmokas, padengdamas visą turto vertę (taip pat PVM) ir sumokėdamas atlygį už naudojimąsi svetimu daiktu bei jo kreditavimą (palūkanas), o pasibaigus nuomos laikotarpiui tampa turto savininku. Galimybė tapti nuomoto daikto savininku yra papildoma nuomos sutarties sąlyga, skirianti finansinę nuomą nuo kitų nuomos rūšių (pvz., turto nuomos, veiklos nuomos ir kt.).

Lizingo gavėjo pareiga sumokėti nustatyto dydžio periodines įmokas ar kitus mokėjimus (delspinigius, baudas) ir pareiga grąžinti lizingo objektą yra visiškai skirtingos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-440/2001). Jei lizingo sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo kaltės, sumokėtos įmokos lieka lizingo davėjui. Lizingo sutarties dalyko likimas priklauso nuo sutarties ir (ar) įstatymo nuostatų. Pvz., CK 6.574 straipsnis nustato lizingo davėjo teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Nagrinėjamu atveju palūkanų įmokas ir galutinę turto išpirkimo įmoką pagal lizingo sutartį atsakovas turėjo sumokėti iki 2008 m. rugpjūčio 30 d., tačiau to nepadarė. Pasibaigus grafike numatytiems įmokų sumokėjimo terminams, lizingo bendrovė nepareikalavo lizingo dalyko, o pasiūlė atsakovui sudaryti įsiskolinimo mokėjimo sutartį, nustatydama naują įmokų terminą ir didesnes palūkanas (8,8 % vietoj 6 %) (b. l. 33, 38-39). Tai reiškia, kad įsiskolinimo mokėjimo sutartimi buvo pratęstas lizingo sutartimi nustatytas įmokų mokėjimo terminas ir pakeista lizingo sutartimi nustatyta palūkanų norma.

Atsakovas sutiko su naujomis sąlygomis, tačiau įsiskolinimo mokėjimo sutarties tinkamai nevykdė ir dar daugiau įsiskolino lizingo davėjui. Pastarasis 2009 m. lapkričio 11 d. vienašališkai nutraukė lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis, pareikalavo grąžinti turtą (atsakovas jį grąžino) bei sumokėti 446 173,41 Lt skolą už praėjusį iki sutarčių nutraukimo laikotarpį, taip pat 3 835 Lt nekilnojamojo turto mokestį. Dėl šio reikalavimo kilo ginčas.

Lizingo sutarties 11 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimą prieš terminą, 2 dalis nustato šias lizingo davėjo teises, nutraukus lizingo sutartį: 1) reikalauti sumokėti visą įsiskolinimą pagal sutartį, t. y. nesumokėtas sutartines įmokas, priskaičiuotas netesybas, kitus mokėjimus pagal sutartį bei pagal įmokų grafiką, likusias mokėti turto išpirkimo įmokų ir palūkanų įmokų sumas už visą pagal įmokų grafiką likusį laikotarpį, 2) nutraukti sutartį ir pareikalauti nedelsiant grąžinti turtą, sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas: netesybas, palūkanas, įmokas pagal grafiką, taip pat pareikalauti sumokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas bei kompensuoti turto rinkos vertės ir neišpirktos turto vertės (su PVM) skirtumą, atsiradusį dėl turto eksploatacijos arba kitų priežasčių; 3) nutraukti sutartį ir pareikalauti nedelsiant grąžinti turtą bei atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei klientas būtų tinkamai vykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Taigi sutarties šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius pareigos sumokėti visus pagal sutartį priklausančius sumokėti mokėjimus (pažeidus sutartį), šios pareigos negali pašalinti lizingo objekto grąžinimas. Tik visiškas atsiskaitymas už naudojimąsi lizingo objektu (sutarties sąlygų tinkamas įvykdymas) eliminuoja atsakovo pareigą grąžinti lizingo davėjui turtą, esantį lizingo sutarties dalyku, nes daiktas tampa lizingo gavėjo nuosavybe.

Pirmosios instancijos teismas patvirtino UAB „Swedbank lizingas“ 450 008,41 Lt (446 173,41 Lt skola, susidariusi iki lizingo objekto grąžinimo lizingo davėjui, + 3 835 Lt nekilnojamojo turto mokestis) dydžio reikalavimą, remdamasis lizingo sutarties 11.2.2 punktu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, taikydamas nurodytą lizingo sutarties punktą, pagrįstai pripažino, kad lizingo bendrovė, lizingo gavėjui nemokant įmokų, turėjo teisę, nutraukusi lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis, reikalauti sumokėti skolą už laikotarpį, kada apeliantas naudojosi pastatu. Apelianto teigimu, 450 008,41 Lt suma yra ne jo skola, o pradelsta įmoka pagal lizingo sutartį. Šiuo atveju teisėjų kolegija nemato skirtumo tarp sąvokų „skola“ ir „pradelsta įmoka“, nes skola susidarė iš atsakovo pradelstų įmokų: turto išpirkimo įmokų ir palūkanų įmokų, nesumokėtų iki nutraukiant sutartį, kol atsakovas naudojosi lizingo objektu.

Teisėjų kolegija nemato pagrindo atsižvelgti į lizingo objekto vertę, nustatytą 2008 m. spalio 1 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 081001/1102 (b. l. 86). Visų pirma turto vertės nustatymo pažyma pasenusi, nes prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei nekilnojamojo turto kainos smuko apie 30 % (CPK 182 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009). Antra, lizingo sutarties prigimtis tokia, kad, kaip jau minėta, civilinės atsakomybės atveju nereikia atsižvelgti į grąžinto lizingo objekto vertę. Iš įmokų grafiko Nr. LT037909 pagal lizingo sutartį matyti, kad lizingo objekto vertė yra 1 770 000 Lt (iš jų 270 000 Lt sudaro PVM), sutarties mokestis – 8 850 Lt, 180 008,88 Lt palūkanų įmokos. Šiuos mokėjimus atsakovas turėjo atlikti grafike nustatytais terminais (b. l. 33). Mokėjimų grafike Nr. LT079512 pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį (b. l. 39) nurodyta, kad atsakovo skola siekia 1 496 411,68 Lt, (įsiskolinimo mokėjimo) sutarties mokestis – 1 000 Lt, atsakovas turės sumokėti 241 570,43 Lt palūkanų įmokų. Bendra mokėtinų palūkanų įmokų suma lygi 421 579,31 Lt. Nagrinėjamu atveju skolininkas neginčija, kad periodinių įmokų, t. y. turto išpirkimo ir palūkanų įmokų, įsiskolinimas sutarčių nutraukimo momentui yra 446 173,41 Lt ir po sutarčių nutraukimo kreditorius už skolininką sumokėjo 3 835 Lt nekilnojamojo turto mokestį. Sutarties šalys susitarė būtent dėl tokios bendros periodinių įmokų sumos ir tokio pobūdžio susitarimai dėl sutarties kainos būdingi šios rūšies civilinėms teisinėms sutartimis, kai lizingo gavėjai savotiškai iš kitos sutarties šalies gauna kreditą daiktui (lizingo objektui) įsigyti ir juo naudotis, o kreditą grąžindami lizingo davėjui sumoka didesnę už lizingo objekto įsigijimo kainą periodinių įmokų bendrą sumą. Skirtumas tarp lizingo objekto įsigijimo kainos ir bendros periodinių įmokų sumos sudaro lizingo davėjo paslaugų kainą - jo pelną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-440/2001). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl atsakovo įsiskolinimo pagristumo, todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasDanutė GasiūnienėDanutė Milašienė