- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- AN2-355-557/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00101-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- J. Ž.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Ž. ir jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Plungės rajono policijos komisariato – atstovui V. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono PK apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla J. Ž. pagal ANK 420 str. 1 d. nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. Ž. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-04-19 nutarimu nubausta pagal ANK 420 str. 1 d. 170 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams už tai, kad ji 2017 m. kovo 19 d., apie 10.15 val., Plungės r. sav., kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km, vairuodama transporto priemonę „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, ir aplenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę sankryžoje. Tokiais savo veiksmais J. Ž. pažeidė KET 140.1 p., reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi J. Ž. skundas dėl Institucijos nutarimo tenkintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Teismas pažymėjo, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017-04-19 nutarime nurodyta, kad pareiškėjos padaryto pažeidimo vieta yra kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58.90 km, t. y. ties šalutiniu keliu, esančiu Plungės r. sav., Pakerų k., Vėjo g., tuo tarpu remiantis byloje esančiais duomenimis, minėtas šalutinis kelias, kuriame užfiksuotas pažeidėjos padarytas administracinis nusižengimas, kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ bei horizontaliuoju ženklinimu „siaura ištisinė linija“ pažymėtas nebuvo. Dėl šios priežasties apylinkės teismas konstatavo, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių J. Ž. kaltę lenkus draudžiamoje vietoje ir tokiu būdu padarius KET pažeidimą.
A. K. apskrities VPK Plungės rajono PK prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, paliekant galioti 2017-04-19 Plungės rajono PK Veiklos skyriaus nutarimą. Nurodo, kad su teismo priimta nutartimi nesutinka. Pažymi, jog apylinkės teismas, priimdamas minėtą nutartį, vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Ž. parodymais, kad kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km nėra paženklintas kelio ženklu „šalutinis kelias iš dešinės“, o tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km yra sankryža minėto kelio su Pakerų k. Sruojos g. ir prieš minėtą sankryžą yra pastatytas kelio ženklas „šalutinis kelias iš dešinės“, kuris šioje sankryžoje galioja. Pabrėžia, kad būtent už lenkimą minėtoje sankryžoje ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei paskirta nuobauda L. Ž.. Teigia, jog teismo nutartyje klaidingai nurodoma, kad 58,90 km yra ties šalutiniu keliu, esančiu Plungės r. sav. Pakerų k., Vėjo g., nors faktiškai šiame kilometre sankryža yra su šalutiniu keliu su Pakerų k. Sruojos g., kuri yra paženklinta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir kurioje lenkti yra draudžiama. Mano, jog teismas, nagrinėdamas skundą, padarė klaidingą išvadą, kad kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė kilometras 58,90 km. yra 58,090 km., kuriame išvis nėra sankryžos. Pažymi, kad sveiki skaičiai žymi kilometrus, pirmas einantis skaičius po kablelio parodo šimtus metrų, antras dešimtis ir t. t., kadangi kilometrą sudaro 1000 metrų. Administracinio nusižengimo protokole ir kitoje byloje esančioje medžiagoje minėti pažeidimo padarymo vietos duomenys yra identiški, juos patvirtino nusižengimą nustatęs pareigūnas tiek pažeidimo nustatymo metu, tiek teisme. Pareigūno M. B. parodymai tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant skundą teisme buvo nuoseklus, teismas nenustatė pareigūno M. B. galimo šališkumo, suinteresuotumo, neobjektyvumo. Pabrėžia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. parodymai nusižengimo tyrimo metu ne kartą keitėsi ir turėtų būti vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą. Skundo nagrinėjimo teisme metu J. Ž. pripažino, kad lenkė priekyje važiavusius automobilius kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km. esančioje sankryžoje, tačiau, jos nuomone, minėta sankryža kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ nepažymėta. Mano, kad šios aplinkybės liko teismo tinkamai neįvertintos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas
ANK 567 str. 2 d. įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
J. Ž. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ANK 420 str. 1 d. už tai, kad ji 2017 m. kovo 19 d., apie 10.15 val., Plungės r. sav., kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km, vairuodama transporto priemonę „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, ir aplenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę sankryžoje. Tokiu būdu J. Ž. kaltinta padariusi KET 140.1 p., inter alia numatančio, jog sankryžose pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkti draudžiama, pažeidimą.
Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo panaikintas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-04-19 nutarimas nustačius, jog neįrodyta, kad J. Ž. lenkė draudžiamoje vietoje ir tokiu būdu padarė KET pažeidimą, ir nurodo, jog tokia išvada prieštarauja faktinėms byloje esančioms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl J. Ž. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Iš bylos duomenų matyti, jog iš esmės vieninteliai J. Ž. kaltinantys duomenys yra liudytojo policijos pareigūno M. B. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ir šio policijos pareigūno 2017-03-19 surašytas tarnybinis pranešimas. Tarnybiniame policijos pareigūno M. B. pranešime nurodyta, kad 2017-03-19 10.15 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Z. su specialiais policijos ženklais nepaženklintu tarnybiniu automobiliu, ir važiuojant keliu Mažeikiai-Plungė-Tauragė (kelio Nr. 164) 58,9 kilometre nuo Tauragės link Mažeikių pusės pastebėjo, kad priekyje važiavęs automobilis CITROEN XSARA PICASSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ta pačia kryptimi automobilių kolonoje lenkia kitą automobilį sankryžoje, kuri paženklinta ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ (KET 1 priedas, ženklas Nr. 109). Taip pat sankryža iš abiejų pusių paženklinta horizontaliuoju ženklinimu „Siaura ištisinė linija“ (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1). Prieš prasidedant horizontaliajam ženklinimui „Siaura ištisinė linija“ (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1), prieš ją yra horizontalusis ženklinimas „Artėjimo linija“ (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.6). Sustabdžius automobilį buvo nustatyta, kad jį vairuoja J. Ž., kuri surašant administracinio nusižengimo protokolą nurodė, kad yra nevietinė, todėl toje vietoje lenkė kitą automobilį ir prašė nerašyti administracinio nusižengimo protokolo. Ji su pažeidimu sutiko, tačiau administracinio nusižengimo protokolą pasirašyti atsisakė. Iš tarnybinio automobilio vaizdo įrašo perkelti į elektroninį kaupiklį (diską) nepavyko dėl vaizdo įrašymo įrenginio gedimo (atminties kaupiklis užstrigęs). Liudytojas policijos pareigūnas M. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirbant su vyr. patruliu A. Z. specialiais skiriamaisiais ženklais nepažymėtu tarnybiniu automobiliu, važiuojat nuo Tauragės link Mažeikių pusės pastebėjo, kad automobilis lenkia kitą automobilį sankryžoje, lenkė dvi transporto priemones, manevro atlikimas buvo už sankryžos, buvo pažeistas KET 140.1 punktas. Buvo lenkiama sankryžoje, kuri paženklinta ženklu. Žino, kad ten yra šalutinis kelias iš dešinės, prie pat sankryžos yra kilometrinis stulpelis. Dėl kelio linijų abejoja, tačiau tiksliai pamena, kad prie sankryžos turi būti kilometrinis stulpelis. Peržiūrėjus vaizdo įrašą patikslino, jog ten buvo dvi sankryžos ir abi turbūt pažymėtos. Manevrą atliko ten, kur šalutinis kelias iš dešinės, automobilis pravažiavo tą ženklą ir tik tada pradėjo manevrą, o ne prieš tą ženklą. Pažeidimą fiksavo 59,90 km ar 58,90 km, tik tą ženklą pravažiavus lenkė automobilį, ne prieš tą ženklą (b. l. 26).
Analizuojant šiuos liudytojo policijos pareigūno M. B. parodymus, taip pat lyginant juos su jo tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis matyti, jog jie nėra nuoseklūs ir neatitinka kitų byloje surinktų duomenų. Visų pirma pastebėtina, jog pirmos instancijos teismo posėdžio metu pareigūnas nurodė, kad jie važiavo pažeidėjai iš paskos, ir jiems buvo aiškiai matoma, kad ji lenkė kelio ruože, kuriame yra sankryža, ir lenkimas yra draudžiamas. Tačiau vėliau, kai pirmos instancijos teismo posėdžio metu buvo peržiūrėta filmuota medžiaga, M. B. jau nurodė, kad toje vietoje yra dvi sankryžos, ir abi jos turbūt pažymėtos, t. y. jis nurodė, kad, jo manymu, abiejose sankryžose (pagrindinio ir šalutinio kelio sankirtose) lenkti draudžiama. Tačiau, kaip matyti iš Institucijos pateikto įvykio vietos vaizdo įrašo, kuris buvo peržiūrėtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pirmoji kelyje buvusi sankryža nėra paženklinta ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, todėl joje lenkti nėra draudžiama. Ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių, ar policijos pareigūnas, važiuodamas pažeidėjai iš paskos ir priešais matydamas kelio ženklą „Šalutinis kelias iš dešinės“, tinkamai įvertino atstumą iki ženklo bei aplinkybę, ar J. Ž. vairuojamas automobilis lenkimą atlieka ženklo galiojimo zonoje, t. y. antrojoje sankryžoje. Šias abejones didina ir liudytojo policijos pareigūno M. B. parodymai, jog ten yra šalutinis kelias iš dešinės, o prie pat sankryžos yra kilometrinis stulpelis, nes, kaip matyti iš byloje esančių fotografijų, taip pat ir minėto bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdžio metu peržiūrėto Institucijos pateikto vaizdo įrašo, prie pat kilometrinio stulpelio būtent ir yra šalutinis kelias (Vėjo g.), kuris nėra paženklintas ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, o sankryža, kurioje lenkti draudžiama ir neva buvo atliktas lenkimo manevras (Sruojos g.), yra toliau.
Nenuoseklus M. B. buvo ir dėl įvykio vietoje esančio horizontaliojo kelio ženklinimo (linijų) – tarnybiniame pranešime jis detaliai nurodė, kad sankryža iš abiejų pusių paženklinta horizontaliuoju ženklinimu „Siaura ištisinė linija“ (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1), prieš ją yra horizontalusis ženklinimas „Artėjimo linija“ (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.6). Tuo tarpu duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu M. B. jau nurodo, kad abejoja dėl to, ar įvykio vietoje buvo kelio ženklinimo linijos. Iš Institucijos pateikto vaizdo įrašo (VID_20170619_113250 0.40-0.43 s; VID_20170619_113051 0.19-0.21 s) matyti, kad ties sankryža, kuri buvo paženklinta ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, nėra ištisinės kelio ženklinimo linijos (ženklinimas Nr. 1.1), atvirkščiai, ties šalutinio kelio susikirtimo su pagrindiniu keliu vieta yra nubraižyta rodyklė su lenktu kotu (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.7), kuri tik įspėja, kad artėjama prie važiuojamosios dalies susiaurėjimo arba 1.1 ar 1.3, 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, ir toje vietoje dar galima grįžti į savo juostą. Abejones dėl pareigūno parodymų tikslumo kelia ir jo nurodytos administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybės. Tarnybiniame pranešime M. B. nurodė, kad J. Ž. sutiko dėl padaryto pažeidimo ir dėl padaryto pažeidimo gailėjosi (tai nurodyta ir administracinio nusižengimo protokole), tačiau nenurodoma, dėl kokių priežasčių administracinio nusižengimo protokolą pasirašyti atsisakė. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei pažeidėja būtų iš tiesų sutikusi su padarytu pažeidimu ir dėl jo gailėtųsi (kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole), ji būtų pasirašiusi administracinio nusižengimo protokolą, tačiau to nepadarė. Ši aplinkybė, ją vertinant kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamos J. Ž. parodymais pirmos instancijos teismo posėdžio metu, kad ji net nesuprato, kuo yra kaltinama, todėl negalėjo sutikti su pažeidimu, ji lenkė vietoje, kur nebuvo tai daryti draudžiančio ženklo (b. l. 25), taip pat kelia abejonių dėl liudytojo policijos pareigūno nurodomų aplinkybių patikimumo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu dalyvavęs Institucijos atstovas - eismo įvykio tiesiogiai nestebėjęs, tačiau byloje nutarimą priėmęs policijos pareigūnas V. K. - nurodė, jog lenkimas buvo vykdomas antroje sankryžoje, kuri iš anksto buvo pažymėta ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“. Lenkimas buvo daromas toje sankryžoje, ne iki jos, bet pačioje sankryžoje. Toje vietoje, kur J. Ž. sako, kad baigė lenkti, iš tiesų ji net nelenkė. Pirma sankryža yra nepažymėta kelio ženklu, ten lenkti galima, bet lenkimas buvo vykdomas antroje sankryžoje, prieš kurią yra ženklas. Tas ženklas stovi už pirmos sankryžos, o antroje sankryžoje buvo daromas lenkimas, pirmai sankryžai tas ženklas negalioja. Pareigūnai užfiksavo, kad antroje sankryžoje ir yra atstumas 58,9 km. Vaizdo medžiagoje yra matoma, kaip pareigūnai matuoja 100 metrų nuo 59 km. Buvo išmatuotas tas atstumas, toks koks nurodytas kaltinime. Nuo ženklo 59 km. Pareigūnai važiavo 100 m. ir parodė, kokia sankryža yra toje vietoje, ten yra ženklas „šalutinis kelias iš dešinės“. Paties įvykio vaizdo įrašo nepavyko išsaugoti dėl techninių priežasčių. Pareigūnai, kurie nustatė pažeidimą yra daug metų dirbantys, tiksliai žino kaip gali būti formuojamas kaltinimas tokioje situacijoje. Atsakomybė yra taikoma tada, kai lenkimas yra vykdomas toje sankryžoje, prieš kurią yra pastatytas ženklas (b. l. 45-47). Šie nutarimą priėmusio pareigūno paaiškinimai atskleidžia, jog jis paties įvykio nematė, o nutarimą nubausti J. Ž. priėmė vadovaudamasis išimtinai pažeidimą nustačiusių pareigūnų pateiktais duomenimis, pasitikėdamas daug metų dirbančiais pareigūnais. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. K. užtikrintai nurodė, kad lenkimas vyko antrojoje sankryžoje, kuri yra pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, kad pirmoji sankryža kelio ženklu nepažymėta, ir joje lenkti galima, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiamas įvykį betarpiškai stebėjęs ir, pasak V. K., daug metų dirbantis ir patyręs policijos pareigūnas M. B., iš kurio apie įvykio aplinkybes ir sužinojo V. K., nebuvo užtikrintas dėl tikslios lenkimo vietos bei dėl pirmojoje sankryžoje buvusio sankryžos ženklinimo (nurodė, kad jo manymu abejose sankryžose lenkti draudžiama).
Aptarti duomenys kelia pagrįstą abejonę, ar J. Ž. iš tiesų lenkimą atliko toje vietoje, kurioje lenkti draudžiama. Šias abejones sustiprina ir administracinio nusižengimo protokole nurodyta pažeidimo padarymo vieta. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamos J. Ž. atstovės pateiktų duomenų iš viešai prieinamos kelių informacijos interneto puslapyje www.eismoinfo.lt (b. l. 7), matyti, jog protokole nurodyta kelio vieta, kurioje neva padarytas pažeidimas (58,90 km), yra būtent toje vietoje, kur yra kelio susikirtimas su Vėjo g., kuris nėra paženklintas ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, ir kuriame lenkimo manevrą atlikti nėra draudžiama. Analizuojant viešai internetu prieinamus Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenis interneto puslapyje https://eismoinfo.lt matyti, kad posūkis į Vėjo g. yra kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė (Kelio Nr. 164) 58,90 kilometre, o posūkis į Sruojos g., kuri paženklinta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, yra 58,78 kelio kilometre. Taigi, Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateikiamus oficialius kelio duomenis lyginant su administracinio nusižengimo protokole nurodyta vieta matyti, jog menamo pažeidimo padarymo vieta – 58.9 km - yra toje vietoje, kurioje pagrindinis kelias susikerta su Vėjo g., ir kurioje nėra draudžiama lenkti. Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, jog policijos pareigūnai surašydami protokolą remiasi faktiniais duomenimis (vadovaujasi kilometražo ženklo padėtimi kelyje), ir į tai, jog šio ženklo faktinė padėtis ne visuomet sutampa su oficialiu žemėlapyje pateikiamu kilometražo žymėjimu, reikia įvertinti ir minėtų pagrindinio kelio susikirtimų su Vėjo g. ir Sruojos g. atstumą nuo kelyje stovinčio kilometražo ženklo. Kaip matyti iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos puslapyje https://eismoinfo.lt pateikiamų duomenų, kilometražo ženklas, žymintis 59 kelio kilometro pradžią, yra pastatytas kelio 58,950 km. Analizuojant faktinę minėtų susikirtimų padėtį (nuo vietos, kurioje stovi kilometražo ženklas) matyti, jog nuo kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė (Kelio Nr. 164) 59 kilometražo ženklo (pagal realią jo padėtį kelyje) posūkis į Vėjo g. yra už 60 m (faktiškai skaičiuojant kelio 58,940 km, apvalinant 58,9 km), o posūkis į Sruojos g., kuri paženklinta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, yra už 175 m (faktiškai skaičiuojant kelio 58,825 km, apvalinant 58,8 km). Taigi net ir tuo atveju, jei atstumus skaičiuosime pagal faktinę kilometražo ženklo padėtį kelyje seka, jog kelio Nr. 164 58,9 km yra susikirtimas su Vėjo g., kuriame lenkti nėra draudžiama, o tai dar labiau didina abejonę, ar J. Ž. lenkimą atliko draudžiamoje vietoje.
Institucija prie apeliacinio skundo pateikė įrašą, kuriame jos iniciatyva atliktas kelio ruožo matavimas naudojant tarnybiniame automobilyje esančio odometro rodmenis. Šiame įraše (VID_20170619_113250) matyti, kad pareigūnams kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė (Kelio Nr. 164) susilyginus su 59 kilometriniu ženklu (įrašo 14 s), odometro rodmenys nustatomi į nulinę padėtį, tuomet automobilis, pravažiuodamas kelio susikirtimą su Vėjo g., važiuoja iki susikirtimo su Sruojos g. Viso važiavimo metu fiksuojamas vaizdas pro automobilio priekinį langą, vaizdo įraše odometras dar kartą parodomas tik įrašo 55 s, kuriame matyti užfiksuoti duomenys: trip 0,1 km (iš angl. k. kelionė 0,1 km). Apygardos teismas pažymi, jog šis vaizdo įrašas ir jame užfiksuoti duomenys niekaip nepaneigia anksčiau aptartais duomenimis nustatytų aplinkybių, jog būtent posūkis į Vėjo g. yra kelio 58,9 km. Visų pirma pažymėtina, jog iš užfiksuotų automobilio odometro rodmenų matyti, jog jie atstumą matuoja 100 metrų tikslumu, o toks tikslumas, matuojant 100 metrų atstumą yra akivaizdžiai nepakankamas, nes išmatuotas odometro ekrane rodomas 0,1 km atstumas gali būti nuo 100 iki 199 metrų. Pažymėtina, jog vaizdo įrašo metu odometras nuolatos nefilmuotas, todėl neaišku, kuriame taške buvo pasiekta 100 metrų (0,1 km) atžyma, t. y. kurioje kelio vietoje faktiškai baigiasi kelio 58,9 km, ir prasideda kelio 58,8 km. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju atstumas skaičiuojamas atgaline tvarka, todėl tik pirmus 100 metrų kelio atkarpa yra 58,9 km, nuvažiavus 100 m ir daugiau (odometrui parodžius 0,1 km nuvažiuotą atstumą), prasideda kelio 58,8 km. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kyla pagrįstų abejonių ir dėl pačių automobilio odometru užfiksuotų duomenų teisingumo – odometro rodmenys matavimo metu nebuvo nuolat filmuojami, matavimo metu dalyvavo tik institucijos pareigūnai, be to, automobilio odometras nėra tikslus metrologiškai patikrintas matavimo prietaisas, skirtas tiksliems atstumo matavimams, pateikiami duomenys yra orientacinio pobūdžio, be to, jie gali skirtis ir dėl automobilyje sumontuotų didesnio ar mažesnio skersmens ratų bei kitų objektyvių aplinkybių. Dėl šios priežasties laikytina, jog Institucijos prie apeliacinio skundo pateiktas ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirtas vaizdo įrašas nepašalina abejonių dėl to, ar J. Ž. lenkimą atliko draudžiamoje vietoje. Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Iš bylos duomenų matyti, jog tarnybiniame skiriamaisiais ženklais nepažymėtame policijos automobilyje buvo įmontuotas vaizdo registratorius, tačiau Institucija šio įrašo išsaugoti nesugebėjo, dėl to į bylą nebuvo pateiktas svarus šios bylos įrodymas, galėjęs išsklaidyti arba patvirtinti abejones dėl vietos, kurioje J. Ž. atliko lenkimo manevrą, ir tokiu būdu arba patvirtinti arba paneigti jos kaltę padarius KET pažeidimą. Į apeliacinės instancijos teismo posėdį kviečiamas be pateisinamų priežasčių neatvyko ir liudytojas policijos pareigūnas M. B., kurį teismas ketino papildomai apklausti dėl prie apeliacinio skundo Institucijos pateiktame vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių.
Nors Institucijos apeliaciniame skunde daroma prielaida, jog teismas nagrinėdamas skundą padarė klaidingą išvadą, kad kelio Mažeikiai- Plungė-Tauragė kilometras 58,90 km. yra 58,090 km., kuriame išvis nėra sankryžos, tačiau pagrindo tokiai prielaidai neduoda nei pirmosios instancijos teismo nutarties turinys, nei byloje surinkti duomenys. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“ pastatytas iš karto už šalutinio kelio, esančio Plungės r. sav., Pakerų k., Vėjo g. (Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km), t. y. kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“ žymi šalutinį kelią, esantį ties Plungės r. sav., Pakerų k., Sruojos g. (Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,778 km). Taigi, apylinkės teismas nurodė, jog kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km yra ties jo susikirtimu su Vėjo g., esančia Pakerų k. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos puslapyje https://eismoinfo.lt pateikiamų duomenų, ši vieta nuo vietos, kurioje, Institucijos teigimu, J. Ž. padarė pažeidimą (susikirtimo su Sruojos g.), yra nutolusi 115-120 metrų atstumu to paties Pakerų kaimo teritorijoje, todėl apelianto teiginiai, neva teismas suklydo, jog eismo įvykio vieta nustatyta už 810 metrų (58,090 km), yra visiškai nepagrįsti. Šią aplinkybę patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo metu J. Ž. atstovės pateikti duomenys (b. l. 48), iš kurių matyti, jog kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,090 km yra jau už šiame kelyje esančios žiedinės sankryžos, nors tiek teismo posėdžio metu, tiek ir Institucijos pateiktame vaizdo įraše buvo ne kartą nurodyta, jog J. Ž. kaltinama lenkusi pagrindinio kelio sankryžoje su Sruojos g., kuri yra dar prieš žiedinę sankryžą. Dėl šios priežasties šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Institucijos apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos J. Ž. parodymai nusižengimo tyrimo metu ne kartą keitėsi ir turėtų būti vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą: skundo nagrinėjimo teisme metu J. Ž. pripažino, kad lenkė priekyje važiavusius automobilius kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km esančioje sankryžoje. Išanalizavęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais Institucijos argumentais. Tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas M. B. nurodė, kad J. Ž. sutiko dėl padaryto pažeidimo ir dėl padaryto pažeidimo gailėjosi (tai nurodyta ir administracinio nusižengimo protokole). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Institucijos atstovas V. K. nurodė, jog J. Ž. neneigė padariusi pažeidimą, ji teigė, kad yra nevietinė, suklydo, tačiau pareigūnai pasielgė taip, kaip jie turėjo pasielgti pagal įstatymą ir įvertino pažeidimą tinkamai, bylą nagrinėjant teisme buvo gauti prašymai, jie buvo išnagrinėti ir vėliau pasikeitė pareiškėjos taktika. Taigi tiek M. B., tiek ir V. K. nurodė, jog J. Ž. prisipažino dėl savo pažeidimo, tačiau byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Nors 2017-03-19 administracinio nusižengimo protokole bei Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-04-19 nutarime nurodyta, jog kaltininkė prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, tačiau pažymėtina, jog J. Ž. tiek skunde dėl institucijos nutarimo, tiek duodama parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neigė, jog ji sutiko su padarytu pažeidimu, be to, nei administracinio nusižengimo protokolo, nei nutarimo nepasirašė, t. y. savo parašu nepatvirtino šiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių. Pažeidėjos prisipažinimas ir sutikimas dėl padaryto pažeidimo neužfiksuotas ir pareigūnų nufilmuotose vaizdo įrašuose – nors pažeidėja prašo jos nebausti, nerašyti protokolo, pasakoja apie savo sunkią šeiminę padėtį, tačiau tai jokiu būdu nesuponuoja išvados, kad tokiu būdu ji sutinka su padarytu pažeidimu. Be to, nors liudytojas V. K. nurodė, kad pažeidėja į bylą teikė prašymus neskirti nuobaudos ir ji vėliau pakeitė poziciją dėl savo kaltės, tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, jog byloje yra pateiktas pažeidėjos darbdavio prašymas neatimti J. Ž. vairuotojo pažymėjimo, tačiau jokio pačios pažeidėjo surašyto prašymo, kuriame ji išdėstytų savo poziciją dėl jos kaltės byloje nėra. Remiantis išvardytu, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų (be administracinio nusižengimo protokolą surašiusio liudytojo policijos pareigūno M. B. parodymų Institucijos atstovo V. K. paaiškinimų), kurie patvirtintų Institucijos apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, jog pažeidėja iš pradžių pripažino padariusi pažeidimą, o vėliau tai neigė, t. y. kad jos pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli.
Atvirkščiai, analizuojant pažeidėjos skundo apylinkės teismui turinį ir jos parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo posėdžių metu matyti, jog ji nuosekliai laikėsi savo pozicijos, jog lenkimą ji atliko leistinoje vietoje ir pažeidimo nepadarė. Skunde apylinkės teismui J. Ž. nurodė, kad su tyrėjo nutarimu nesutinka, nes kelio 58,90 km nėra kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ dėl kurio lenkimas būtų negalimas (b. l. 3-6). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. Ž. nurodė, kad prieš ją lėtai važiavo automobilis, kurį ji aplenkė ir paskutinį automobilį lenkiant jis šiek tiek padidino greitį, bet ji lenkė toje vietoje, kur tas įspėjamas ženklas buvo, kad yra šalutinio kelio sankryža. Ją sustabdė pareigūnas už žiedo ir pasakė iš karto „bauda“, bet nepasakė, nei už ką baudžiama, nei ką padarė, jis pasiėmė dokumentus ir išėjo į mašiną. Ji irgi nuėjo, jai jokių aplinkybių nepaaiškino ką padarė, atspausdino pirminį dokumentą, ant kurio ji nepasirašė, nes nesuprato, kuo yra kaltinama. 2017-04-19 atvyko į komisariatą, pristatė dokumentus iš darbo, klausė, ar galima kažkaip nuvykti į vietą pasižiūrėti, kaip ten viskas yra. Nuo ženklo likus 70 metrų atliko lenkimą. Lenkė sankryžoje, kurioje nėra to ženklo, o šis ženklas yra sekančioje sankryžoje. Lenkimo manevrą baigė prieš ženklą „Sankryža su šalutiniu keliu“. Ištisinės linijos nebuvo, jie dar buvo vietoje ir analizavo. Pažeidimo nepadarė, nes kelio ženklinimas galioja kitam keliui. Lenkė toje sankryžoje, nes ir pagal kilometrus nurodyta ta sankryža, kur nurodyta Vėjo gatvė, o jokio kelio ženklo nėra prieš tą kelio atkarpą (b. l. 25-27). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. Ž. patvirtino šiuos savo parodymus ir nurodė, kad ji pradėjo lenkti prieš ženklą, kuriame pažymėtas atstumas 59 km., o baigė lenkti ties Vėjo g., neprivažiavusi ženklo. Kadangi ji yra ne vietinė, tai prašė pagalbos vietinių žmonių, kurie jai padėjo padaryti nuotraukas ir išmatuoti, nes jai buvo sunku orientuotis. Kai ją sustabdė, ji iškart grįžo, nusifotografavo vietą, tikslinosi su toje gyvenvietėje gyvenusiais žmonėmis, kurie jai padėjo. Atvykusi į posėdį tyrėjo prašė vykti į įvykio vietą, kad jai pasakytų, ką padarė blogai ir ateityje to nekartotų, tačiau tyrėjas jai pasakė, kad į įvykio vietą nevyks, nes jie vadovaujasi pareigūnų parodymais, todėl ant surašyto sprendimo nepasirašė (b. l. 46). Aptarti duomenis leidžia daryti išvadą, jog pažeidėja viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pažeidimo nepadarė, o lenkimo manevrą atliko iki kelio ženklo, įspėjančio apie artėjančią sankryžą, kurioje lenkti draudžiama. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – fotografijos, vaizdo įrašai, Lietuvos automobilių kelių direkcijos informacija, iš kurių matyti, jog 58,9 km kelio kilometre lenkti galima, ši vieta nėra pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, be to, kaip nurodė J. Ž., šioje vietoje nėra ir horizontalaus kelio ženklinimo siaura ištisine linija, kaip savo tarnybiniame pranešime nurodė policijos pareigūnas M. B.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minėtus J. Ž. parodymus apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu važiavusi B. Ž., kuri nurodė, jog mama lenkė toje vietoje, kurioje lenkimas buvo leidžiamas (b. l. 26).
Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Kaip jau minėta, administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad J. Ž. 2017 m. kovo 19 d., apie 10.15 val., Plungės r. sav., kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė, 58,90 km, vairuodama transporto priemonę „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir aplenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę sankryžoje, tokiais savo veiksmais pažeisdama KET 140.1 p., reikalavimus. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas (šiuo atveju tai yra policijos pareigūnių vertinimai dėl jų stebėto J. Ž. vairavimo, nepateikiant neginčijamų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ji lenkimo manevrą atliko tame kelio ruože, kuriame lenkimas draudžiamas), nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.