Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Petro Viščinio ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Dainiui Pažarauskui, atsakovo atstovei Danutei Blažienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos nuomone, Generalinio prokuroro pavaduotojas nepritarimą vertinimo komisijos siūlymui privalėjo motyvuoti įstatymiškai pagrįstais argumentais. Sprendimą jis priėmė vadovaudamasis subjektyviais vertinimo kriterijais, neapibrėžtais jokiame norminiame akte. Atsisakius suteikti 1 - ąją kvalifikacinę klasę „dėl riboto darbo užmokesčio fondo“, buvo pažeista konstitucinė pareiškėjos teisė gauti jos profesinius bei dalykinius sugebėjimus atitinkantį darbo užmokestį. Skunde tvirtina, jog Generalinės prokuratūros vadovybė darbo užmokesčio fondo strategiškai neplanuoja, taip pat netinkamai jį naudoja, nes ignoruoja Valstybės kontrolės 2005 m. lapkričio 30 d. atlikto valstybės audito Nr. 2040-19-118 nustatytus trūkumus ir pateiktas išvadas. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pirmininke buvo paskirta Generalinės prokuratūros kanclerė G. T. bei Generalinės prokuratūros finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja, vyriausioji buhalterė N. Ž., kurios puikiai suvokė šios institucijos finansines galimybes ir pritarė siūlymui suteikti pareiškėjai 1 - ąją kvalifikacinę klasę.

Motyvas „nesuteikti 1 kvalifikacinės klasės, nes nėra praėję 3 metai nuo tarnybos pradžios“, J.R. manymu, taip pat neteisėtas, nes kvalifikacinė klasė valstybės tarnautojui suteikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“. Šiame nutarime nenurodyta, kad, norint valstybės tarnautojui suteikti 1 - ąją kvalifikacinę klasę, pastarajam privaloma būti išdirbus ne mažiau kaip trejus metus valstybės tarnautoju. Priešingai, Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 4 d. nurodyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kasmet, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Vertinimo komisija, surašydama vertinimo išvadą ir siūlydama suteikti 1 - ąją kvalifikacinę klasę, įvertino jos puikius profesinius įgūdžius, aukštą kvalifikaciją, laiku įvykdomas užduotis bei nepriekaištingai atliekamas funkcijas. 2007 m. vasario 5 d. pareiškėja jau buvo vertinta vertinimo komisijoje. Ji 2006 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pakankamą darbo stažą, todėl kvalifikacija atitinka valstybės tarnautojo 1 - ąją kvalifikacinę klasę.

Taip pat atkreipia dėmesį, jog V. Barkauskas 2001 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo paskirtas Generalinio prokuroro pavaduotoju. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 22 str. 3 d., V. Barkausko 7 metų, kaip generalinio prokuroro pavaduotojo, įgaliojimai, baigėsi 2008 m. sausio 17 d. Daro išvadą, kad priimant sprendimą palikti turimą kvalifikacinę klasę, jis neturėjo teisės pavaduoti Generalinio prokuroro bei priiminėti sprendimus, priskirtus Generalinio prokuroro kompetencijai.

Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 4 d. nurodyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kasmet, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Įstatyme nenumatyta, kas kiek laiko valstybės tarnautojui gali būti suteikta aukštesnė klasė.

2008 m. sausio 22 d. vertinimo komisijoje buvo įvertinti 27 valstybės tarnautojai, 11 - ai iš jų buvo pasiūlyta suteikti 1 - ąją kvalifikacinę klasę. V. Barkauskas visiškai pritarė komisijos sprendimui tik dėl trijų valstybės tarnautojų, kurie valstybės tarnyboje išdirbę ilgiau nei 3 metus. V. Ž. priimta į tarnybą prokuratūroje 2004 m. birželio 3 d., U. P. - 2004 m. rugpjūčio 4 d., D. T. - 2004 m. lapkričio 12 d. Tuo tarpu J. R. tarnybą prokuratūroje pradėjo tik 2005 m. spalio 3 d.

Anot atsakovo, V. Barkausko, kaip generalinio prokuroro pavaduotojo, įgaliojimai nebuvo pasibaigę. Septynerių metų kadencija generalinio prokuroro pavaduotojams buvo nustatyta naujoje Prokuratūros įstatymo redakcijoje, kuri įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. Nuo šios datos ir yra skaičiuojama V. Barkausko kadencija, kadangi Lietuvoje pripažįstamas principas lex retro non agit - teisės norminiuose aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar Generalinio prokuroro pavaduotojas pareiškėjai turėjo suteikti 1 - ąją kvalifikacinę klasę.

Pareiškėja mano, kad nepagrįstai buvo atsisakyta patenkinti valstybės tarnautojų vertinimo komisijos siūlymą suteikti jai 1 - ąją kvalifikacinę klasę. Su tokia jos pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuroras, laikinai einantis Ketvirtojo skyriaus vyr. prokuroro pareigas, R. Skėrys surašė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjos J. R. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadą (b. l. 39-41), kurioje jos tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė suteikti 1 - ąją kvalifikacinę klasę. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2008 m. sausio 22 d. surašė išvadą Nr. 6.15-176 (b. l. 30), kurioje nusprendė J. R. tarnybinę veiklą įvertinti „labai gerai“ ir pasiūlyti jai suteikti 1 - ąją kvalifikacinę klasę. 2008 m. sausio 29 d. Generalinio prokuroro pavaduotojo V. Barkausko žymoje 2008 m. sausio 22 d. išvadoje Nr. 6.15-176 nurodoma, kad esant ribotam darbo užmokesčio fondui ir nepraėjus 3 metams nuo tarnybos pradžios, 1 - oji kvalifikacinė klasė neteiktina. Generalinio prokuroro pavaduotojo 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. P-150 (b. l. 29) nutarta palikti J. R. turimą kvalifikacinę klasę.

Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 3 d. įtvirtinta, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas - kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją. To paties straipsnio 26 d. numato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.

Analizuojant paminėtas Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, matyti, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui valstybės tarnautojų vertinimo komisijos išvada dėl aukštesnės kvalifikacinės klasės suteikimo nėra privaloma. Tokia išvada iš esmės yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Generalinio prokuroro pavaduotojas aiškiai nurodė motyvus, dėl kurių neįgyvendintas valstybės tarnautojų vertinimo komisijos išvadoje numatytas siūlymas suteikti J. R. 1 - ąją kvalifikacinę klasę. Tai:

1) nuo pareiškėjos tarnybos pradžios nepraėjo treji metai;

2) dėl riboto darbo užmokesčio fondo.

Taigi Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 26 d. ir Viešojo administravimo 8 str. prasme atsakovas savo sprendimą motyvavo.

Nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei kituose teisės aktuose nenurodyta, kokius konkrečius kriterijus turtėtų įvertinti asmuo, vertinantis valstybės tarnautojų vertinimo komisijos išvadoje suformuluotą siūlymą suteikti 1 - ąją (ar apskritai aukštesniąją) kvalifikacinę klasę. Teisės aktai taip pat nenustato aplinkybių, kurioms esant nepritartina valstybės tarnautojų vertinimo komisijos išvadai, sąrašo. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, konkrečiu atveju priimdamas sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo neįgyvendinimo, nusprendžia, dėl kokių priežasčių valstybės tarnautojui aukštesnė kvalifikacinė klasė negali būti suteikta. Nagrinėjamu atveju suteikti aukštesnę (1-ąją) kvalifikacinę klasę atsisakyta ne tik dėl riboto Generalinės prokuratūros darbo užmokesčio fondo, bet ir dėl to, kad pareiškėja, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėja, tarnybą ėjo trumpiau nei trejus metus. Pasirinktas kriterijus - treji metai tarnybos, kurio, sprendžiant klausimą dėl aukštesnės kvalifikacinės klasės suteikimo, ir neatitiko pareiškėja (ji tarnybą pradėjo tik 2005 m. spalio 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad kitiems valstybės tarnautojams, kurie neturėjo trijų metų tarnybos stažo, priešingai nei pareiškėjai, buvo suteikiama 1 - oji kvalifikacinė klasė.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d. teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Teismas nustato, ar konkrečiu atveju nepažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė nei konkrečių teisės aktų pažeidimų, nei kompetencijos viršijimo atvejų.

Pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, kad Generalinio prokuroro pavaduotojo V. Barkausko įgaliojimai baigėsi 2008 m. sausio 17 d., todėl jis neturėjo teisės pavaduoti Generalinio prokuroro ir priimti atitinkamus administracinius aktus. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 str. 10 p. ir atsižvelgdamas į Generalinio prokuroro teikimą, 2001 m. sausio 17 d. dekretu Nr. 1180 paskyrė V. Barkauską Generalinio prokuroro pavaduotoju. Septynerių metų kadencija Generalinio prokuroro pavaduotojams nustatyta naujoje Prokuratūros įstatymo redakcijoje (įstatymo 22 str. 3 d.), kuri įsigaliojo nuo 2003 m. gegužės 1 d. Nuo šios datos ir skaičiuojama V. Barkausko kadencija. Taigi V. Barkausko, kaip Generalinio prokuroro pavaduotojo, įgaliojimai ginčijamų sprendimų priėmimo momentu nebuvo pasibaigę.

Kitos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės taip pat neįrodo jos skundo pagrįstumo.

J. R. skundžiami sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais, nėra pagrindo jų naikinti ar keisti, o taip pat ir tenkinti išvestinį skundo reikalavimą - įpareigoti Generalinės prokuratūros vadovybę suteikti pastarajai 1 - ąją kvalifikacinę klasę. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos J. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.