Kauno apygardos teismo nuosprendis

2012-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-509-579-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-28
Bylos Nr.
1A-509-579-2012
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00139-2008-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
A. J.
Nukentėjusysis
M. V.
Teisėja Jūratė Jakubonienė Baudž. byla Nr. 1A-509-579/2012

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00139-2008-1)

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.1.;2.4.6.3.4.;1.1.7.2.5.;2.1.14.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Simonai Janušaitienei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nuteistajam A. J., jog gynėjui avokadui Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam M. V. nusikaltimu padarytą 966 Lt turtinę ir 7500 Lt neturtinę žalą.

Iš A. J. M. V. priteista 966 Lt (devyni šimtai šešiasdešimt šeši litai) turtinei žalai ir 7500 Lt (septyni tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti bei 1500 Lt (tūkstantis penki šimtai litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiu L. B. ir M. N. vadovaujantis BK 38 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pagal BK 138 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis veikdamas su L. B., M. N. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, 2008-02-02, apie 02.30 val., klubo (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) patalpose, konflikto metu sudavė ne mažiau kaip septyniolika smūgių rankomis ir kojomis M. V. į įvairias kūno vietas, padarydami jam muštinę žaizdą pakaušyje, kraujosruvas lūpų vidiniuose paviršiuose, apatinio žandikaulio dantenose, apatinio žandikaulio vieno danties išorinio krašto nuskėlimą, muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas pakaušyje, momeninėse srityse, kairės ausies kaušelyje, veide, krūtinėje, nugaroje, juosmenyje, kairiajame sėdmenyje, kojose, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo M. V. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. J. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-05 nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, jog nuosprendis apelianto atžvilgiu neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų, neteisingai paskirtos bausmės, procesinių teisės normų pažeidimo vertinat įrodymus ir teismo šališkumo. Skunde teigiama, jog teismas šališkai vertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiojo M. V. parodymais, neatsižvelgė į nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nelygino šių parodymų su liudytojų parodymais ir nepašalino prieštaravimų tarp ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų.

Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai M. V. parodymus vertino kaip nuoseklius, nes iš pradžių jis teigė, kad jį puolė visi keturi, vėliau nurodė, jog L. B. jį sustabdė, o apeliantas sudavė smūgį į veidą, nustūmė, tada L. B. dar kartą papurškė dujomis. Tačiau tokie parodymai, duoti praėjus keturiems metams po įvykių, apelianto manymu, neatitinka iškart po įvykio duotų M. V. parodymų. Apeliantas taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu M. V. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas 2008-03-13 metu, nurodė, kad išeinantį iš salės jį sulaikė M. N. ( b.l. 41-43, 11.). Iš 2008-03-13 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo ir 2009-10-07 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad M. V. nurodė, kad atpažįsta apeliantą, kad apeliantas dirba apsaugos darbuotoju klube ir jį mušė, tačiau nenurodė kokius konkrečius veiksmus atliko ( b.l. 44-46 ir 64-67, 1 t.). Be to, M. V. 2009-10-07 akistatos metu nenurodė, kad apeliantas jį kartu su L. B. mušė antrą kartą, tik patvirtino, kad po to, kai jam buvo papurkšta dujų, jį mušė visi apsaugos darbuotojai. Iš 2008-03-13 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad M. V. atpažino L. B. kaip apsaugos darbuotoją, kuris jį mušė tiek pirmą, tiek antrą kartą, papurškė dujų. Tačiau jau po metų, 2009-10-14 asmens parodymo atpažinti metu M. V. L. B. nurodė tik kaip apsaugos darbuotoją, kuris jį sumušė klube (b.l. 35-37, 48-51, 1 t.). Tokių M. V. parodymų, nuteistojo manymu, nėra pagrindo vertinti kaip nuoseklių ir nesikeičiančių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

Apeliantas nurodo, jog M. V. net iš karto po įvykio negalėjo nurodyti kokius veiksmus nuteistasis atliko, apeliantą atpažino tik dėl to, jog pastarasis tą vakarą dirbo klube, be to, iš paties nukentėjusiojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis dėl papurkštų dujų nematė, kas jį mušė. Tai, kad praėjus tik šiek tiek daugiau nei metams po įvykio, M. V. nebegalėjo nurodyti, kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko L. B., apelianto manymu, daro niekinius jo parodymus duotus teisme, kur nuo įvykio praėjus net keturiems metams, jis jau konkrečiai nurodo kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus, ko negalėjo nurodyti net iš karto po įvykio. Dėl šių aplinkybių apelianto manymu teismas nukentėjusiojo parodymus turėjo vertini kritiškai ir esant galimybei pašalinti prieštaravimus (kas jį sulaikė išeinantį iš salės – M. N. ar L. B., kas jį antrą kartą mušė – M. N. ir L. B., ar apeliantas ir L. B.). Nepašalinus šių prieštaravimų, nėra jokio pagrindo remtis M. V. parodymais kaip objektyviais.

Taip pat skunde nurodoma, jog vertindamas M. V. parodymus ir gebėjimą įsiminti įvykio aplinkybes, teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad įvykio metu jis buvo ne tik apipurkštas dujomis bei sumuštas, bet ir neblaivus. Nors pats M. V. neigia pastarąją aplinkybę ir duodamas parodymus teisme, nurodė, kad tą vakarą alkoholio negėrė, tačiau šiuos nukentėjusiojo parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. P., kuris nurodė, kad kiek jis pastebėjo, jaunuoliai visi buvo neblaivūs, vieni daugiau, kiti mažiau ( b.1.161- 162, 164), bei paties M. V. sutuoktinės V. V. teisme duoti parodymai, kad visa kompanija vartojo alkoholį, ir jos vyras vartojo, girtų nebuvo, vyras buvo išgėręs.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog liudytojų M. T., D. Ž., V. V., T. Š., R. S., A. K., A. B. parodymų nėra pagrindo vertinti kaip patikimų, nes šie liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti, kelių apsaugos darbuotojų M. V. buvo mušamas, jie visą laiką nurodė skirtingą skaičių nuo dviejų iki penkių. Be to, jie visi įvykio vakarą buvo neblaivūs, yra nukentėjusiojo draugai, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi. Jų parodymai prieštarauja tarpusavyje ir skiriasi tų pačių asmenų parodymai duoti teisme ir parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas M. T. nurodė, kad M. V. pamatė, kai jis jau vieną kartą buvo sumuštas ir matė kaip jį antrą kartą mušė 4 -5 apsaugos darbuotojai, po to jau nurodo, kad 3-4 darbuotojai. Liudytojas D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pats nurodė, kad dėl girtumo (buvo išgėręs 2 butelius alaus ir apie 0,7 1 degtinės), neprisimena visų įvykio detalių, todėl jo parodymais apelianto manymu remtis išvis nėra jokio pagrindo. Liudytojos V. V. parodymai ne tik nenuoseklūs, bet ir prieštaringi, nes iš pradžių ji teigia, kad matė, kaip apsaugos darbuotojai antrą kartą sumušė jos sutuoktinį (nors taip pat nurodo, kad tuo pačiu metu ji nusivijo į gatvę vieną iš apsaugos darbuotojų, kurį prieš tai vijosi M. V., norėdama jį nufotografuoti, todėl tampa neaišku, kaip nebūdama klubo patalpose matė tuo metu mušamą M. V.), po to ir pati teigia, kad, ji nematė kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas jos vyras Martynas. Liudytojas T. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad lipdamas laiptais matė, kaip prie M. V. stovėjo apsaugos darbuotojai, mano, kad kokie keturi. Šalia, liudytojo teigimu, buvo policijos pareigūnai. Jis matė, jog M. V. buvo mušamas rankomis ir spardomas, tačiau negali nurodyti, ar visi prie jo stovintys sudavinėjo smūgius.

Liudytoja A. K. nurodo, kad matė, kaip keturi apsaugos darbuotojai ir du policijos pareigūnai buvo pasilenkę prie M. V., kuris gulėjo kniūbsčias fojė prie laiptų, ir visi jie rankomis ir kojomis mušė M. V..

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pats M. V. nurodo, kad antrą kartą jį mušė du apsaugos darbuotojai ir visai nenurodo, kad tuo metu prie jo buvo policijos pareigūnai. Minėti liudytojai nurodo, kad M. V. gulėjo ant grindų ir jį apsaugos darbuotojai spardė, o liudytojas A. B. nurodė, kad M. V. už rankų laikė policijos pareigūnai, tarsi mėgindami jį patraukti nuo apsaugos darbuotojų.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas išskiria R. S. ir A. B. parodymus, nurodydamas, kad šie liudytojai konkrečiai nurodė, kad smūgius M. V. sudavė būtent apeliantas, o R. S. šią aplinkybę nurodė parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, tačiau apelianto manymu, teismas turėjo šių liudytojų parodymus palyginti su jų pačių parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, bei paties nukentėjusiojo M. V. duotais parodymais, tačiau to nepadarė.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat tvirtina, jog R. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. V. aiškinantis su apsaugos darbuotojais, kodėl į klubą neįleidžiamas A. V., apsaugos darbuotojas, su kuriuo M. V. kalbėjo, jam sudavė, pradėjo stumdyti, kažkuris iš apsaugos darbuotojų papurškė dujų, o jį (R. S.) pradėjo mušti kitas, prie jo stovėjęs apsaugos darbuotojas, parvertė ant sofos, pradėjo sudavinėti smūgius rankomis, o netrukus pajuto, kad jį muša dviese, o po to apsaugos darbuotojai paėmę už rankų jį išvilko iš klubo. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose R. S. atpažino L. B., V. M., M. N. ir apeliantą, kaip apsaugos darbuotojus dirbusius 2008-02-01/02 klube „SIN“ ir nurodė, kad L. B. yra tas apsaugos darbuotojas, kuris jį parvertė ant sofos, sudavinėjo smūgius, o apeliantą, neva atpažino, kaip tą, kuris buvo prie M. V. su juo aiškinosi ir M. V. pirmas sudavė smūgius. Kad jį (R. S.) mušė L. B., R. S. patvirtino ir teisme.

Tačiau šie R. S. parodymai, apelianto manymu, prieštarauja paties M. V. parodymams, kad pirmą smūgį, papurškęs dujų jam sudavė ne apeliantas, o M. N., mušė jį (M. V.) visi keturi kaltinamieji, t. y. ir L. B.. Apklausiamas teisme bei parodymo atpažinti metu M. V. dar patvirtino, kad L. B. jį mušė abu kartus. Be to, jei, kaip nurodo M. V., jį mušė keturi apsaugos darbuotojai (teismas tiki M. V. parodymais, kad jį mušė visi trys kaltinamieji ir V. M.), o R. S. du, kyla klausimas, kiek tuomet buvo apsaugos darbuotojų klube ir, kaip L. B. tuo pačiu metu mušė ir M. V. ir R. S., kurie buvo vienas nuo kito per tam tikrą atstumą. Esant tokiems prieštaravimams, nepašalinus jų, nuteistojo manymu, teismas negalėjo remtis nei M. V., nei R. S. parodymais kaip patikimais.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. B. teisme duotais parodymais, kad jis neva matė ant grindų gulintį M. V. ir prie jo stovinčius apeliantą ir L. B., juos atpažino neva iš to, kad prieš tai jie stovėjo prie durų ir, kad mušė M. V., o draugai bandė juos nuo M. V. patraukti. Apelianto manymu šie parodymai yra melagingi, iš esmės skiriasi nuo liudytojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kai jis nurodė, kad tik išėjęs už klubo durų, hole pamatė M. V., kurį laikė už rankų du policijos pareigūnai, o šalia jo buvęs vienas apsaugos darbuotojas purškė dujas M. V. į veidą, antras ranka smogė M. V., ar pataikė, A. B. nurodė, kad nematė. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad negali pasakyti ir negali atskirti, kuris apsaugos darbuotojas purškė dujas, kuris

sudavė smūgius. Apeliantas abejoja, kad praėjus keturiems metams po įvykių, A. B. jau galėjo nurodyti kiekvieno kaltinamojo, apie kurį davė parodymus, konkrečius veiksmus, jei to negalėjo padaryti iš karto po įvykio. Taip pat apeliantas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė, kad jam pasirodė, jog policijos darbuotojai M. V. atitraukinėja nuo apsaugos darbuotojų. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. B. tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau šie parodymai ir parodymai duoti teisme, nuteistojo manymu, iš esmės skiriasi ir teismas nesiėmė jokių priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, todėl jais remtis pripažįstant kaltu negalėjo.

Šalies argumentai

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog vertinant liudytojų parodymus, svarbios yra objektyviai nustatytos įvykio aplinkybės, jog paties konflikto pradžioje nuteistasis buvo sužalotas, tikėtina, kad M. K. smogė fotoaparatu į veidą ir prakirto kaktą, tačiau tiek pats nukentėjęs M. V., tiek liudytojai, apibūdindami apsaugos darbuotojus, M. V. atžvilgiu vartojusius smurtą, nei vienas nenurodė, kad M. V. mušė ir apsaugos darbuotojas, kuriam buvo sužalota kakta, nors tokio požymio nebuvo galima nepastebėti ir jo neįsidėmėti.

Nurodydamas šiuos argumentus apeliantas teigia, jog teismas buvo šališkas, iš anksto nusistatęs apelianto atžvilgiu, todėl tinkamai ir išsamiai neištyrė byloje esančių įrodymų, vertino juos vienpusiškai, nesusiejo jų į vieningą loginę visumą, nepagrįstai nukentėjusiojo ir liudytojais apklaustų jo draugų parodymams teikė pranašumą, o apelianto parodymus visiškai atmetė. Be to, apeliantas teigia, jog teismas vertino ne visus parodymus, o tik rėmėsi ta jų dalimi, kuri apeliantą kaltina, visiškai neatsižvelgiant į esančius šiuose parodymuose prieštaravimus, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Nuteistasis taip pat teigia, jog teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, neteisingai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, nepagrįstai įpareigojo atlyginti nukentėjusiajam M. V. nusikaltimu padarytą 966 Lt turtinę ir 7 500 Lt neturtinę žalą. Nurodo, jog vadovaujantis CK 6.279 str., bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, todėl teismas galėjo likusią, L. B. ir M. N. neatlygintą M. V. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, vadovaujantis civilinio kodekso normomis, kaip civilinio ieškinio atlyginimą priteisti apeliantui. Tačiau, vadovaujantis BK 48 str., teismas negalėjo apelianto įpareigoti atlyginti tą žalos dalį, kuri tenka kitam asmeniui (taip nurodo ir pats nukentėjęs). Be to BK 48 str. 6 d. 2 p. numato kad teismas gali įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (ar jos dalį), todėl teigiama, jog teismas nepagrįstai apeliantą įpareigojo atlyginti neturtinę žalą.

Apelianto manymu teismo šališkumas nuteistojo atžvilgiu matyti ir iš to, kad nors byloje nusikalstamos veikos padarymu buvo kaltinami ir pripažinti padarę šią nusikalstamą veiką trise, t. y. apeliantas, L. B. ir M. N., tačiau nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti, teismas priteisė tik iš apelianto, o ne iš visų trijų kaltinamųjų. Skunde taip pat pažymima, jog proceso išlaidos iš kaltinamojo ne priteisiamos, o išieškomos (BPK 105 str.).

Reziumuodamas apeliantas teigia, jog teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, net nenustatęs kiek apsaugos darbuotojų 2008-02-01/02 naktį dirbo klube „SIN“, kur kiekvienas iš darbuotojų buvo tuo metu, kai buvo sužalotas M. V., kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų ir kur buvo bei kokius konkrečius veiksmus atliko apeliantas. Apelianto teigimu teismas netikrino apelianto ir kitų kaltinamųjų duotų parodymų, jog po to, kai apeliantui buvo smogta fotoaparatu į galvą ir pradėjo bėgti kraujas, apeliantas ėjo nusiprausti ir susitvarkyti. Nuteistasis taip pat teigia, jog akivaizdu, kad gimtadienį šventę klubo svečiai buvo neblaivūs, visų jų duoti parodymai yra nekonkretūs ir iš esmės skiriasi, net vieni kitiems prieštarauja ir teismas nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, todėl apkaltinamasis nuosprendis apelianto atžvilgiu yra priimtas nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, išsamiai, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus, ko pasėkoje padarė teisingas išvadas.

Teisėjų kolegijos manymu teismas A. J. kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą pagrįstai įrodinėjo nukentėjusiojo parodymais, juos laikė nuosekliais bei patikimais, nes jie patvirtinami ir kitais įrodymais – liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, o A. J. parodymus pagrįstai vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesirėmė nustatydamas veikos faktines aplinkybes bei spręsdamas dėl nuteistojo kaltės.

Aukštesnysis teismas laiko pagrįsta teismo išvadą, jog M. V. nuosekliai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, jog jį mušė visi trys kaltinamieji, o skunde nurodytos aplinkybės dėl M. V. parodymų negali būti pagrindu laikyti jo parodymus nenuosekliais, nes vertinant parodymų patikimumą ir nuoseklumą vertinamos ne atskiros vienos ar kitos apklausos nurodytos aplinkybės (kaip išskiriama skunde), tačiau jų visuma, atsižvelgiant ir į parodymų davimo laiką bei kitas aplinkybes. M. V. tiek liudytojo apklausos protokole (t1, b.l. 24-25), tiek ir liudytojo papildomos apklausos protokole nurodė, jog jis buvo sumuštas du kartus ir jį mušė iš viso ne mažiau kaip keturi apsaugos darbuotojai, nurodė jog abiem atvejais buvo papurkšta dujų. Apibūdino vieno asmens konkrečius bruožus bei dar apklausiamas liudytoju patvirtino, jog gali atpažinti ir kitus jį mušusius asmenis. Liudytojo papildomos apklausos protokole M. V. nurodė, jog, einant aiškintis konflikto, jis matė, kad buvo gal 5 apsaugos darbuotojai, kurie buvo apsirengę juodais kostiumais, sukonfliktavo su apsaugos darbuotoju, kuris buvo prie durų, su tuo pačiu, kurį nurodė ir pirminėje apklausoje, po to buvo papurkšta dujų ir jį mušė ne mažiau kaip trys apsaugos darbuotojai. Antrą kartą jį sumušė du apsaugos darbuotojai. Be to, nurodė dviejų jį mušusių apsaugos darbuotojų bruožus bei patvirtino, jog gali atpažinti ir kitus jį mušusius darbuotojus. M. V. atpažino L. B., M. N. bei A. J. kaip vyriškius, kurie jį mušė (duomenys neskelbtini) klube, (t1, b.l. 48-51, 56-59, 64-67). Savo parodymus M. V. patvirtino akistatų metu (t1, b.l. 53-54). Patvirtino, jog L. B. jį mušė ne mažiau kaip du kartus, kad M. N. papurškė dujų ir pirmas sudavė smūgį, tuoj pat pribėgo kiti du asmenys, kuriuos jis atpažino, ir jį mušė (t1, b.l. 61-62). Parodė, jog A. J. yra tas vyriškis, kuris stovėjo netoliese, kai nukentėjusysis aiškinosi su kitu apsaugos darbuotoju ir kai nukentėjusiajam buvo papurkšta dujų, A. J. su kitu apsaugos darbuotoju – V. tai pat jį mušė. Jį mušė visi keturi, kurie buvo fojė (t1, b.l. 69-70). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. J. taip pat atpažino kaip asmenį, jį mušusį pirmą kartą (t1, b.l. 44). Liudytojai M. T., D. Ž., V. V., T. Š., R. S., A. K., A. B. nurodė, jog matė kaip M. V. mušė rankomis ir kojomis keturi-penki apsaugos darbuotojai, o liudytojai R. S. ir A. B. nurodė, jog matė, kaip smūgius M. V. sudavė būtent A. J.. Liudytojas R. S. šią aplinkybę patvirtino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t1, b.l. 138-140). Šie duomenys patvirtina, jog M. V. parodymai, kad jis buvo mušamas du kartus, kad jį mušė ir A. J., patikimi. L. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta, tvirtino, jog jis su A. J. dirbo prie durų, kad kilo konfliktas dėl to, jog neįleidžiamas išėjęs vienas M. V. kompanijos draugų. Viso šios aplinkybės patvirtina, jog A. J. dirbo prie durų ir kad nuo pat pradžių dalyvavo konflikte bei sudavė smūgius nukentėjusiajam kartu su kitais apsaugos darbuotojais.

Pažymėtina, jog M. V. nuosekliai aiškino, jog pirmą kartą prie durų jį mušė ne mažiau kaip trys apsaugos darbuotojai, nurodė, kad mušė ir A. J., kuris stovėjo per kelis žingsnius nuo nukentėjusiojo, kai jis aiškinosi su kitu apsaugos darbuotoju, kuris jam papurškė dujų. Kaip jau minėta, tiek atpažinimo metu iš nuotraukų, tiek ir asmens atpažinimo metu atpažino A. J. kaip asmenį, vartojusį jo atžvilgiu smurtą ir mušusį jį kartu su kitais apsaugos darbuotojais. Šiuos parodymus patvirtino ir liudytojų parodymai, todėl, net ir įvertinus tai, kad liudytojai yra M. V. pažįstami, draugai, kartu vakaroję, netikėti jų parodymais nėra pagrindo, nes jų nurodytas aplinkybes tiek dėl konflikto pradžios, tiek ir dėl kitų aplinkybių (merginų konfliktavimo, sudavimo fotoaparatu vienam iš apsaugos darbuotojų) patvirtina ir pačių kaltinamųjų parodymai. Todėl tai, kad parodymo iš nuotraukų metu nukentėjusysis nenurodė konkrečių veiksmų, kuriuos atliko A. J., o asmens parodymo atpažinti metu nenurodė, kad A. J. jį mušė du kartus, nelaikytina aplinkybėmis, rodančiomis nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą, nes, kaip jau minėta, faktinės aplinkybės nustatomos įvertinus duomenų visumą, juos lyginant ir gretinant tarpusavyje.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti aptarti duomenys, nukentėjusiojo parodymai dėl to, jog A. J. vartojo smurtą, buvo nuoseklūs, be to, M. B. ir M. N. pripažino, jog vartojo smurtą, kas taip pat duoda pagrindą tikėti nukentėjusiuoju bei liudytojais, net ir įvertinus tą aplinkybę, kad nukentėjusysis galėjo būti išgėręs, nesuteikia pagrindo nukentėjusiojo parodymus laikyti nenuosekliais ir nepatikimais.

Skunde nuteistasis teigia, jog teismas nepagrįstai nuteistojo parodymus atmeta remdamasis liudytojų M. T., D. Ž., V. V., T. Š., R. S., A. K., A. B. parodymais, nes jų parodymai dėl M. V. mušusių asmenų skaičiaus nenuoseklūs, be to, jie visi buvo neblaivūs, yra nukentėjusiojo draugai ir jų parodymai prieštarauja tarpusavyje. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. Ž. neprisiminė įvykio aplinkybių, tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino, nurodė, kad geriau tada atsiminė, davė teisingus parodymus. D. Ž. parodė, jog dar prieš gaudamas smūgį, nuo kurio įvykių jau nebeprisiminė, matė kad juodais kostiumais apsirengę apsaugos darbuotojai muša M. V., kurių buvo trys ar keturi.

Liudytojas M. T. parodė, jog matė, kad apsaugos darbuotojai muša M. V., M. V. buvo mušamas į veidą, spardomas, buvo paguldytas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė einančius 4-5 apsaugos darbuotojus, smūgius sudavė 3-4.

Liudytojas R. S. parodė, jog prie durų kilus konfliktui dėl to, kad neįleidžiamas A. V., kilo konfliktas ir apsaugininkai pradėjo mušti, mušė jį, nukentėjusįjį D., mušė 4 ar 5 ir spardė.

V. V. parodė, jog matė smūgius ir rankomis ir kojomis, matė kaip muša keturi apsaugos darbuotojai, iš kurių trys yra kaltinamieji, po to buvo iškviesta policija.

Pažymėtina, jog V. V. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad matė kaip jos vyras buvo sumuštas, tačiau nurodė kitas aplinkybes dėl merginų konflikto su apsaugos darbuotojais, kurias iš dalies patvirtino ir teismo posėdyje apklausti kiti kaltinamieji L. B., M. N., be to, V. V. parodė, jog dėl didelės sumaišties gali klysti dėl įvykių sekos ar tam tikrų aplinkybių. V. V. parodymus dėl to, jog buvo mušamas ne tik M. V., bet ir kiti asmenys, kad vyko kitos merginos konfliktas su apsaugos darbuotoju, patvirtina kitų liudytojų parodymai, o taip pat ir pačių apsaugos darbuotojų parodymai, todėl teismas pagrįstai jos parodymus laikė patikimais ir jais rėmėsi pripažindamas A. J. kaltu.

Liudytojas T. Š. nurodė, jog matė kaip buvo mušamas M. V.. Jį mušė apsaugos darbuotojai, kurie buvo kostiumuoti ir jų buvo ne mažiau nei trys. Be to, liudytojas T. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog matė kaip M. V. suduodami smūgiai rankomis, kojomis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo nurodęs, kad iš viso apsaugos darbuotojų galėjo būti 4 ar 5, kiek pastebėjo visi buvę apsaugos darbuotojai mušė M. V..

Liudytoja M. K. teisme parodė, jog matė mušamą kniūbsčią M. V., tai pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė pusiau sukniubusį M. V., o ant jo supuolę ir pasilenkę keturi apsaugos darbuotojai. Visi jie spardė ir rankomis kumščiais sudavė M. V.. Liudytojas A. B. parodė, kad matė ant grindų M.. Buvo apsauga. Prie M. buvo mažiausiai du apsaugos darbuotojai, apsauga mušė M.. Parodė, jog matė mušant M., L. B. ir A. J., patvirtino, jog konfliktas įvyko po to, kai jau buvo įvykęs incidentas su merginomis. Liudytojas A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė kaip vienas apsaugos darbuotojas purškė balionėliu į veidą M. V., o kitas ranka smogė į veidą. Tai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, jog antrą kartą jį sumušė du apsaugos darbuotojai, iš pradžių vienas papurškė dujų, o po to abu puolė jį mušti. Nors M. V. nenurodė, kad antrą kartą jį mušant netoliese buvo policijos pareigūnai, neparodė, kad jį laikė policijos pareigūnai kai jam buvo suduoti smūgiai, tačiau nurodė, jog antrą kartą jis buvo mušamas kai jau matė atvykusius policijos pareigūnus. Be to, liudytojas A. B. parodė, jog jam atrodė, kad policijos pareigūnai traukė nukentėjusįjį nuo apsaugos darbuotojų, o ne laikė tam, kad jis būtų mušamas. Tokiu būdu darytina išvada, jog liudytojų A. B. bei R. S. parodymai neprieštarauja jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu bei nukentėjusiojo M. V. parodymams. Be to, liudytojai V. V., T. Š., M. T., A. K. matė antrąją konflikto dalį, antrąjį M. V. sumušimą, kai buvo atvykę policijos pareigūnai. Visi jie nurodė, jog matė kaip M. V. mušė ne mažiau kaip 2 apsaugos darbuotojai, o tai neprieštarauja paties nukentėjusiojo parodymams, M. V. atpažino jį mušusius apsaugos darbuotojus, L. B. neneigė, kad jis mušė nukentėjusįjį, teigė, kad M. V. sako tiesą, todėl darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais konstatuodamas, jog M. V. mušė ir A. J., o A. J. parodymus atmetė kaip nepatikimus, juos vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog tiek apklausti liudytojai, tiek ir nukentėjusysis, tiek ir kiti kaltinamieji nurodė, jog vyko muštynės, buvo sužalotų ir daugiau asmenų, tačiau pretenzijų jie nereiškė, todėl tai, kad konflikto prie durų metu kai nebuvo įleistas A. V. L. B. mušė ir R. S., nepaneigia aplinkybių, kad prie durų M. V. mušė tiek A. J., tiek ir L. B., tuo labiau, jog M. V. ir R. S. atpažino A. J. kaip asmenį, sudavusį smūgius M. V.. M. V. parodė, jog papurškus dujų, jis atsitraukė ir jį puolė visi. Kaip minėta, vyko muštynės su pasaugos darbuotojais, patys kaltinamieji parodė, kad nebuvo tikri kam sudavė, nustatyta, jog sužalotų buvo ir daugiau, todėl tai, kad R. S. nurodė, kad jį mušė L. B., o A. J. buvo prie M. V., nepaneigia nukentėjusiojo bei liudytojų nurodytos aplinkybės, kad tuo metu buvo sumuštas tiek R. S., tiek ir M. V..

Nors nei vienas iš liudytojų nenurodė, jog nukentėjusįjį mušė asmuo, kuriam buvo prakirsta kakta, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau aptartus duomenis, atsižvelgiant į tai, kad A. J., kaip asmenį, mušusį M. V., atpažino ne tik pats nukentėjusysis, tačiau ir kiti liudytojai, kad A. J. dirbo prie durų, t. y. ten kur ir kilo pirmasis konfliktas, kad liudytojai matė, jog M. V. pirmąjį kartą mušė ne mažiau nei 3 ar netgi 4 apsaugos darbuotojai, kad M. V. parodymus dėl antro karto kai jis buvo sumuštas patvirtina ir kitų liudytojų parodymai, darytina išvada, jog byloje pakanka duomenų pagrįstai tvirtinti, kad A. J. veikdamas kartu su L. B., M. N. ir kitu asmeniu konflikto metu sudavė ne mažiau kaip septyniolika smūgių M. V. į įvairias kūno vietas ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. V. sveikatą. Apylinkės teismo išvados paremtos surinktų duomenų analize, surinkti duomenys įvertini juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, todėl darytina išvada, jog išvados motyvuotos ir pagrįstos, o skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsi ir turi būti atmesti.

A. J. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 138 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl jam pagrįstai skirta bausmė.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad M. V. žala padaryta tai pat ir apelianto neteisėtais veiksmais, todėl jis taip pat turi pareigą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. M. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašė solidariai iš M. N. ir A. J. priteisti 15 000 Lt neturtinės ir 1 932 Lt turtinės žalos. Turtinė žala padaryta dėl sugadintų rūbų bei telefono. Be to, nusikalstamais veiksmais buvo pažeistas nukentėjusiojo asmens neliečiamumas, jis buvo pažemintas, sukeltas fizinis skausmas, todėl teigė, kad jam padaryta 20 000 Lt neturtinė žala. Kadangi L. B. dalį priteistos neturtinės žalos atlygino, nukentėjusysis reiškė 15 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo eigoje M. V. civilinio ieškinio M. N. atsisakė, nurodė, jog jam liko neatlyginta 7 500 Lt neturtinė žala ir 966 Lt turinė žala ir prašė ją priteisti iš kaltinamoj A. J. (t4, b.l. 80).

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, teismo išvados ir motyvai dėl ieškinio pagrįstumo paremti bylos duomenų analize, išvados motyvuotos ir aukštesnysis teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti.

Apeliantas skunde teigia, jog teismas vadovaujantis BK 48 str. pagrindu negalėjo įpareigoti atlyginti tą dalį žalos, kuri tenka kitam asmeniui. Taip pat pažymi, jog vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 2 p., teismas gali įpareigoti atlyginti tik turtinę žalą, todėl nepagrįstai įpareigojo atlyginti neturtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrįstas skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai įpareigojo per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žąlą. BK 48 str. 6 d. 2 p. nurodyta, jog teismas gali įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį, tačiau nenumatyta galimybė įpareigoti atlyginti neturtinę žąlą, todėl darytina išvada, jog teismas netinkami pritaikė BK 48 str. 6 d. 2 p. ir nepagrįstai įpareigojo per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Dėl šių aplinkybių nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų (BK 48 str. 6 d. 2 p.) pritaikymo (BPK 328 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai įpareigojo per laisvės apribojimo laiką atlyginti visą priteista turtinę žalą. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu (nepatenkinimu), vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės santykius. Todėl ir šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl solidariosios atsakomybės tinkamo taikymo, reikia vadovautis CK normomis. CK 6.279 straipsnyje įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Solidariosios atsakomybės esmė, kad kreditorius gali pareikšti ieškinį bet kuriam iš bendraskolių dėl visos apimties arba dėl dalies (CK 6.6 straipsnis). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidarios prievolės esmė ir yra ta, kad tokiu būdu užtikrinami kreditoriaus interesai. Todėl vertinat šias nuostatas visumoje kartu su baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 2 p. nuostata, darytina išvada, jog teismas įpareigodamas atlyginti visą priteistą turtinę žalą įstatymo nepažeidė.

Apeliantas skunde pagrįstai teigia, jog teismas nepagrįstai tik iš nuteistojo priteisė atlyginti nukentėjusiojo turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pažymėtina, jog šių išlaidų priteisimą įstatymas sieja ne su asmens nuteisimu, tačiau su jo kaltės pripažinimu. Byloje kaltais padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką pripažintas ne tik A. J., tačiau ir M. N. bei L. B.. Pastarieji nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu atleisti ne iki bylos perdavimo teismui, tačiau skundžiamu nuosprendžiu, išnagrinėjus bylą visų kaltinamųjų atžvilgiu. Nukentėjusysis šių išlaidų patyrė dėl visų kaltinamųjų kaltės. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiojo patirtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti nepagrįstai priteistos tik iš nuteistojo A. J.. Dėl šių aplinkybių nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 330 str., teisėjų kolegija

.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendį dalyje dėl A. J. skirtų įpareigojimų laisvės apribojimo laikotarpiu pakeisti. Taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti priteisimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. J. per laisvės apribojimo laikotarpį įpareigotas atlyginti M. V. nusikaltimu padarytą neturtinę žalą – 7500 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus litų).

Iš A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) M. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) išieškoti lygiomis dalimis – po 500 Lt (penkis šimtus litų) iš kiekvieno M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai padengti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai : Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis