Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. R. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Konstantinui Mironovui (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 111 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. Pritaikius amnestiją sumažinta trečdaliu, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių;

2. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartimi, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 5 metams;

3. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2020 m. liepos 13 d., apie 23.11 val., viešoje vietoje prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,25 prom.) tyčia, vandališkais veiksmais kelis kartus koja spyrė į R. R. priklausančio automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekines dureles, kairės pusės užpakalines dureles, kairės pusės užpakalinio matymo veidrodėlį, juos apgadindamas ir padarydamas R. R. 500 Eur žalą, tęsdamas nusikalstamą veiką kelis kartus koja spyrė į E. B. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinį sparną, dešinės pusės vairuotojo dureles, dešinės pusės užpakalines dureles, juos apgadindamas ir padarydamas E. B. 596,64 Eur turtinę žalą, dėl ko pašaliniai asmenys iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtą ir tvarką.

Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad norėtų likti prie tų parodymų, kuriuos davė ikiteisminio metu. Viskas įvyko dėl vidinių emocijų, jis norėjo bendrauti su žmona. Prasidėjo tas konfliktas už žmonos automobilio, viskas peraugo į tokį nesusipratimą. Atvažiavo iki žmonos, įvyko konfliktas su kitais piliečiais ir jam susikrovė viskas į vieną vietą. Pripažįsta, kad nurodytu laiku apgadino automobilius „BMW“ ir „Volkswagen“. Žalą atlygino, čia ne pasiteisinimas. Įvyko kaip įvyko, atsiprašo. Prie sutuoktinės gyvenamosios vietos atvyko norėdamas pasikalbėti. Nepasikalbėjo, nes žmona nenorėjo kalbėtis. Jis turėjo alkoholio su savimi, tačiau išgėrė tik po konflikto su tais dviem asmenimis. Sutuoktinei ir E. B. atlygino padarytą žalą. Alkoholis neturėjo įtakos jo padarytiems veiksmams, tik emocijos ir nusivylimas. Jis atsiprašė nukentėjusiųjų. Dėl savo veiksmų gėda, labai išgyvena. Neturi problemų dėl saikingo alkoholio vartojimo. Turi 4 vaikus, du iš jų yra nepilnamečiai. Vaikai gyvena su juo, žmona gyvena atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamas R. R. parodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. 2019 m. gruodžio mėnesį jo žmona R. R. išsikraustė iš jų bendrų namų, esančių (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 13 d., apie 22.30 val. atvažiavo taksi automobiliu prie savo R. R. namų, esančių prie (duomenys neskelbtini). Atvažiavus prie R. R. namų jis jai norėjo paskambinti telefonu, kadangi nežinojo tikslaus žmonos gyvenamosios vietos adreso. Atvažiavo, nes norėjo su žmona pašnekėti apie bendrus jų šeimos reikalus. Išlipęs iš taksi automobilio prie (duomenys neskelbtini), ėjo link žmonos gyvenamosios vietos. Jam einant gatve prie jo prisikabino du nepažįstami asmenys. Vienas iš asmenų buvo apie 190 cm ūgio, apsirengęs ryškiais drabužiais, džinsais, kokius avėjo batus neprisimena. Kitas asmuo buvo apie 170 cm ūgio, apsirengęs sportiniais drabužiais, kokius avėjo batus neprisimena. Asmenys šnekėjo rusiškai, tarp jų kilo žodinis konfliktas, vėliau aukštesnis asmuo jam paėmė už pakarpos, o žemesnis asmuo koja spyrė jam į kairę koją. Jis rankoje laikė rankinę, kurioje buvo planšetinis kompiuteris, mobilaus ryšio telefonas, banko kortelė. Jis gynėsi ir padėjo rankinę ant žemės. Tarp jo ir dviejų asmenų kilo grumtynės. Jis apsigynė nuo asmenų, bet jie paėmė jo rankinę su daiktais ir pasišalino iš įvykio vietos nuo (duomenys neskelbtini) į kitą gatvės pusę. Jis bandė vytis asmenis, bet jie pasišalino. Tada jis grįžo į vietą kur kilo grumtynės ir bandė ieškoti savo daiktų, galvojo, kad kas nors po grumtynių bus likę. Neradęs daiktų, jis labai susinervino, susijaudino, jį apėmė nevilties jausmas, ir jis priėjo prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ranka apie tris kartus trenkė per automobilio dešinės pusės priekinį sparną, dešinės pusės vairuotojo ir užpakalines dureles. Trenkęs per automobilį jis pamatė, kad apgadino ne tą automobilį. Tada jis priėjo prie jų šeimos bendro automobilio „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi žmona R. R., ir trenkė ranka apie tris kartus į automobilio kairės pusės priekines ir galines dureles bei veidrodėlį ir apgadino jį. Apgadinęs automobilius, nuėjo toliau ieškoti savo daiktų. Su savimi kelnių kišenėje turėjo 200 ml talpos buteliuką su alkoholiu. Jis jį atsidarė ir išgėrė. Jam beieškant daiktų, atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl pagrobtų daiktų jis į policiją nesikreipė. Nori pasakyti jis neturėjo tikslo pažeisti viešosios tvarkos, tiesiog buvo apimtas pykčio, todėl apgadino automobilius. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Žalą nukentėjusiesiems asmenims atlygino (b. l. 107).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyti automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 7-23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis E. B. parodė, kad 2020 m. liepos 13 d., apie 6.00 val. atvyko namo iš (duomenys neskelbtini) automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs iki namų, automobilį pastatė gatvėje, (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 14 d., apie 01.50 val. sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų, kurie jam pranešė kad jo automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas. Jį apgadinęs asmuo yra sulaikytas. Atėjęs iki automobilio, jį apžiūrėjo. Pamatė, kad yra apgadintas automobilio dešinės pusės priekinis sparnas, kurį vertina 300 Eur, dešinės pusės vairuotojo durelės, kurias vertina 300 Eur ir dešinės pusės užpakalinės durelės, kurias vertina 200 Eur. Bendrai jam padarytą turtinę žalą vertina 800 Eur. Priėjo prie policijos pareigūnų. Asmens, kurį jie buvo sulaikę, jis nepažįsta, ankščiau nėra jo matęs. Paskutiniu metu su niekuo nekonfliktavo. Kodėl asmuo apgadino jo automobilį, nežino. Taip pat, šalia jo automobilio buvo apgadintas ir kitas automobilis „BMW“. Jo automobilis nėra draustas KASKO draudimu. Vieta, kurioje stovėjo jo automobilis nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusioji R. R. parodė, kad nuo 2019 m. gruodžio 29 d. nebegyvena kartu su savo vyru R. R. Po to, kai išvyko gyventi atskirai, su vyru susiskambina kasdien, bet jų pokalbis būna tik apie jų nepilnamečius vaikus, kurie pasiliko gyventi kartu su jos sutuoktiniu, tačiau labai dažnai sulaukia skambučių iš savo vyro, kai jis būna neblaivus. 2020 m. liepos 13 d., apie 18.00 val. jai paskambino R. R., kuris buvo neblaivus, pradėjo priekaištauti, kad ji turi meilužį, yra neištikima, labai keikėsi. Apie 23.00 val. R. R. atvažiavo iki jos namų, smarkiai daužėsi į jos namų duris, į beldimus ji nereagavo. Tada būdama namuose išgirdo dūžius lauke, lauke buvo kažkas smarkiai daužoma. Tada suprato, kad R. R. niokoja jos automobilį, apie 23.30 val. išėjo į lauką ir gatvėje, kur buvo pastatytas jos automobilis, pamatė, kad yra apgadintas jos automobilis. Buvo apgadintos automobilio kairės pusės priekinės durelės, kurių vertė 200 Eur, kairės pusės užpakalinės durelės, kurių vertė 200 Eur, kairės pusės užpakalinio matymo veidrodėlis, kurio vertė 70 Eur, galinis valytuvas, kurio vertė 30 Eur. Automobilis nėra draustas KASKO draudimu. Bendrai jai padaryta turtinė žala 500 Eur. Prie jos automobilio buvo vaikinas su mergina, kurių ji nepažįsta, vaikinas prisistatė T., Tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji jų paklausė, ar jie matė ką nors. Jie atsakė, kad matė, kaip nuo automobilio nubėgo vyriškis. Pagal jų apibūdinimą suprato, kad tai jos vyras. Tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, jie užfiksavo automobilio apgadinimus ir ji nuėjo namo laukti, kol su ja susisieks pareigūnai. Jai grįžus namo, 2020 m. liepos 14 d., apie 1.30 val. jos vyras vėl pradėjo belstis į butą, ji dar kartą iškvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė R. R. Yra įsitikinusi, kad jai priklausantį automobilį apgadino neblaivus jos vyras R. R., nes tai įvyko iš karto po to, kai pasibaigė dūžiai į duris. Norėtų paminėti, kad jos vyras niokoja jos automobilį jau ne pirmą kartą, prieš kelias dienas jis nuėmė jos automobilio priekinį valstybinį numerį ir padėjo jį šalia automobilio. Mano, kad vyras visus šiuos veiksmus daro iš chuliganiškų paskatų, nes ji nesutinka su jo sąlygomis. Vieta, kurioje buvo pastatytas jos automobilis nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 57).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. U. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 13 d., apie 23.00 val. būdamas namie išgirdo pro langą sklindančius neįprastus garsus, atrodė, kad kažkas daužo automobilius. Jis išėjo į balkoną ir pamatė, kad vyriškis spardo automobilį. Kaip vyriškis atrodo jis gerai nematė, nes viską matė iš devinto aukšto, kažkur 150 metrų atstumu. Kiek vyriškiui metų jis negali pasakyti, vyriškis buvo tamsiai apsirengęs, užsidėjęs džemperio gobtuvą ant galvos, kokiais buvo batais jis taip pat nematė. Vyriškio veido bruožų jis neįsidėmėjo. Vyriškis spardė tamsios spalvos automobilį, kokios markės jis nežino. Paspardęs automobilį asmuo nuėjo prie kito palei kelią stovinčio automobilio ir pradėjo jį spardyti. Paspardęs kitą automobilį asmuo nugriuvo ant žemės, galimai jis buvo neblaivus, bet jis greit atsikėlė ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). Pro medžius asmens jis jau nematė. Tuo metu jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie asmenį spardantį automobilius. Kažkur po 30-40 minučių tas pats asmuo grįžo į tą pačią vietą ir pradėjo spardyti pirmąjį automobilį, kurį spardė ankščiau. Asmuo paspardė automobilį ir kažkur po 1 minutės pasišalino link tunelio esančio (duomenys neskelbtini). Jis dar kartą paskambino į BPC ir dar kartą pranešė, kad asmuo pasišalino link tunelio esančio tarp namų, nuo jo namo esančio 40 metrų atstumu. Greitai atvyko policijos pareigūnai ir jis jiems nurodė kur asmuo pasišalino. Policijos pareigūnai sulaikė tamsiai apsirengusį asmenį, kuris buvo apsirengęs taip pat kaip automobilius spardęs asmuo. Asmens veido bruožų neįsidėmėjo, bet įsidėmėjo asmens aprangą. Asmens atpažinti negalėtų (b. l. 70).

Iš BPC gauti du su įvykiu susiję garso įrašai, kurie apžiūrėti (b. l. 81-82).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. T. parodė, kad 2020 m. liepos 14 d. dirbo kartu su vyr. patruliu E. M. ir apie 1.30 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyras spardo automobilius. Apie 1.35 val. atvykus nurodytu adresu, asmuo jau buvo pasišalinęs nežinoma kryptimi. Jis susisiekė su pranešėju, kuris nurodė, kad asmuo yra nubėgęs į kiemo masyvą netoliese. Jis su E. M. pradėjo ieškoti asmens pagal pranešėjo nurodytus požymius. Kokie tie požymiai buvo negali pasakyti, nes neprisimena. Netrukus (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartiną asmenį, kurį sulaikė. Patikrinus asmens duomenis paaiškėjo, kad tai R. R. Sulaikius R. R. buvo susisiekta su pranešėju, kuris patvirtino, kad tai tas pats asmuo, kuris apgadino automobilius. Tada į lauką išėjo R. R., kuri patvirtino, kad tai tas pats asmuo, t. y. jos vyras R. R., kuris apgadino jos automobilį. Apžiūrėjus apgadintus automobilius paaiškėjo, kad R. R. galimai apgadino automobilius „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. R. neprisipažino, kad apgadino nurodytus automobilius. R. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK areštinę (b. l. 76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. T. parodė, kad 2020 m. liepos 13 d., apie 23.00 val. atvyko susitikti su savo drauge V. J. prie jos namų adresu (duomenys neskelbtini). Prie kelio ties namais jis pasistatė savo automobilį „BMW“. Pastatęs automobilį, jis susitiko su V. J. ir nusprendė eiti pasivaikščioti. Einant išgirdo trenksmus. Atsisukęs pamatė vyrą, kuris spardė automobilį „BMW“, stovėjusį prie jo automobilio. Vyras buvo apie 30-40 metų amžiaus, trumpai kirptų šviesių plaukų, apie 180 cm ūgio, apsirengęs šviesiais marškinėliais, kokios buvo kelnės ir batai jis neprisimena. Jis matė kaip vyras spyrė koja, kuria ir kiek kartų pasakyti negali, į automobilio „BMW“ šoninį veidrodėlį ir automobilio dešinės pusės keleivio ir vairuotojo dureles. Kitoje gatvės pusėje ėjo žmonių kompanija, kurie pamatę, kad vyras spardo automobilį jam garsiai pasakė ,,Ką ten darai". Vyras išsigando ir greitai pasišalino link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Po įvykio jis su drauge nuėjo pasėdėti ant suoliuko. Vėliau jis atvykusiems pareigūnams paaiškino ką matė. Taip pat nori pasakyti, kad pagal eiseną vyras atrodė neblaivus. Jis gerai neįsidėmėjo vyro ir jo veido bruožų. Vyras buvo nutolęs nuo jo apie 20-30 metrų, taip pat buvo tamsus paros laikas. Atpažinti asmens jis negalėtų (b. l. 66).

Alkotesterio kvitu R. R. 2020 m. liepos 14 d., 2.16 val. nustatytas 2,28 prom. Girtumas (b. l. 84).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo R. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis R. R. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta, jog kaltinime nurodytu laiku apgadino automobilius „BMW“ ir „Volkswagen“. Žalą atlygino, čia ne pasiteisinimas. Jis turėjo alkoholio su savimi, tačiau išgėrė tik po konflikto su tais dviem asmenimis. Sutuoktinei ir E. B. atlygino padarytą žalą. Alkoholis neturėjo įtakos jo padarytiems veiksmams, tik emocijos ir nusivylimas. Jis atsiprašė nukentėjusiųjų. Dėl savo veiksmų gėda, labai išgyvena. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų R. R., E. B., liudytojų L. U., T. T., K. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos registro išrašas, nukentėjusiųjų protokolai-pareiškimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, BPC garso įrašai.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. R. pažeidė viešąją tvarką, t. y. jis 2020 m. liepos 13 d., apie 23.11 val., viešoje vietoje prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,25 prom.) tyčia, vandališkais veiksmais kelis kartus koja spyrė į R. R. priklausančio automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekines dureles, kairės pusės užpakalines dureles, kairės pusės užpakalinio matymo veidrodėlį, juos apgadindamas ir padarydamas R. R. 500 Eur žalą, tęsdamas nusikalstamą veiką kelis kartus koja spyrė į E. B. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinį sparną, dešinės pusės vairuotojo dureles, dešinės pusės užpakalines dureles, juos apgadindamas ir padarydamas E. B. 596,64 Eur turtinę žalą, dėl ko pašaliniai asmenys iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtą ir tvarką.

Kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. R. bausmę, visų pirma atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia). Vertinant R. R. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes pažymėtina tai, kad R. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, be to, nusikalstama veika padaryta esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Nors kaltinamasis nurodė, kad alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams, su šiais argumentais sutikti negalima. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 2K-504/2013, 2K-492/2014).

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis R. R. iš anksto būtų planavęs apgadinti E. B. ir R. R. priklausančius automobilius ir tam būtų ruošęsis, – jo veiksmai buvo spontaniški, t. y. buvo išgėręs, atvyko prie sutuoktinės namų ir norėjo su ja pasikalbėti bei tam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog pats kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neradęs daiktų labai susinervino, susijaudino, priėjo prie automobilio „VW Golf“ ir ranka apie tris kartus trenkė per automobilio dešinės pusės priekinį sparną, dešinės pusės vairuotojo ir užpakalines dureles (b. l. 107). Sugretinus šias aplinkybes su tuo, kad kaltinamasis R. R. supainiojo automobilius „VW Golf“ ir „BMW“, kai jam buvo nustatytas pakankamai žymus neblaivumo laipsnis (2,28 prom.), iš to akivaizdu, kad kaltinamasis buvo pakankamai stipriai apsvaigęs. Taigi teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje esančių ištirtų ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų įvertintų įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamasis R. R. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, bei tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nauja nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka (b. l. 113), vedęs, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 158-159), turi keturis vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai ir gyvena su juo (b. l. 111, 160-162). Įvertinęs visas aptartas ir baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatytą veiką paskiriant tik minėto straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią, t. y. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnę negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. R. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Kaip jau minėta, R. R. dirba, charakterizuojamas teigiamai, augina du nepilnamečius vaikus, be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenų matyti, kad nėra duomenų, jog probacijos tarnyba bausmės vykdymo atidėjimo metu kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ar papildomų pareigų (įpareigojimų) paskyrimo. Šios nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog galima kaltinamajam dar kartą suteikti galimybę pasitaisyti ir savo elgesiu įrodyti, jog padaryta veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, taigi bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir skiriant kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus (BK 75 straipsnis) (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis E. B. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 596,64 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš nukentėjusiojo E. B. patvirtinimo matyti, kad minėta žala jam buvo atlyginta (b. l. 54). Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiojo E. B. pareikštas civilinis ieškinys atlygintas visiškai, civilinis procesas dėl žalos atlyginimo nutrauktinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašais iš BPC, saugomas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę R. R. paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant R. R. bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašais iš BPC, saugomą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.