Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi R. J., gim. Telšių r., a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedusio, dirbančio „V. P. ir Ko“ suvirintoju, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2011 metų vasario 27 dieną 19 ⁵⁰ val. Kelmės rajone, Užventyje, Žemaitės gatvėje vairavo R. V. priklausantį automobilį ROVER, v/n (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeidė ATPK 126str.4d.

Be to, R. J., vairuodamas automobilį ROVER, v/n (duomenys neskelbtini) nepateikė policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo, tuo jis pažeidė ATPK 124 ¹ str.6d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. kaltę visiškai neigia, paaiškino, kad jis automobilio nevairavo. R. J. nurodė, kad minėtą dieną apie pietus atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas tėvus, o vakare su drauge N. N. važiavo į Užventį pirkti cigarečių. Jis pasiūlė Neringai pasimokyti vairuoti, ši vairavo automobilį Rover, o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Užventyje, gatvės pakraštyje jie sustojo, užgesino automobilio variklį, parūkė. Tuo metu per veidrodėlį pamatė policijos mašiną. Dėl to sumišo, nes Neringa neturi vairuotojo pažymėjimo ir jie skubiai keitėsi vietomis, bet nespėjo pasikeisti. Staiga prie jų automobilio pribėgo policijoas pareigūnas, kuris atidarė automobilio vairuotojo dureles ir ištempė jį iš mašinos bei nutempė į tarnybinį automobilį. Ten daug kartų liepė pūsti į alkotesterį, tačiau jis nepūtė, nes jis automobilio nevairavo. Jis pats pareigūnui siūlė savo vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, tačiau pareigūnas atsisakė paimti. Vėliau jį vežėsi į Kelmės PK, o Neringą paliko Užventyje. Jis pareigūnui siūlė 100 litų už tai, kad vėliau jį parvežtų atgal į Užventį. Nurodė, kad pareigūnas neprisistatė, jį ištempė iš automobilio, neklausė jo prašymų nevežti automobilio į aikštelę, t.y. pareigūnas elgėsi nemandagiai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas prašo nubausti R. J., nes jis vairavo transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo. Įrodymu dėl R. J. pažeidimo padarymo jis pripažįsta kyšio davimą pareigūnui, siekiant išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

R. J. kaltė įrodyta.

Liudytojas T. G., dirbantis Kelmės rajono PK viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėju, paaiškino, kad 2011m. vasario mėnesį, rinkimų dieną dirbo su policijos rėmėju Užvenčio miestelyje, važiavo tarnybiniu automobiliu, sustojo šalutiniame kelyje, kad praleistų pagrindiniu keliu važiuojančią mašiną ir šios mašinos greitis ir judėjimo trajektorija jam sukėlė įtarimų. Atrodė, kad mašina važiuoja greitai, keistai manevruoja. Šiam automobiliui pravažiuojant pro jo stovintį tarnybinį automobilį, jis matė, kad automobilyje sėdi du asmenys, vairuoja vyras. Jis vijosi šį automobilį, kuris pavažiavęs apie 150 metrų į priekį, sustojo kelkraštyje, išjungė variklį. Jis iš paskos privažiavo prie šios mašinos, sustojo ir priėjo prie vairuotojo. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, dabar žino, kad R. J.. Iš karto vairuotojas atsisakė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Jis pakvietė vairuotoją eiti į tarnybinį automobilį. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl jis pasiūkė R. J. pasitikrinti blaivumą, tačiau šis atsisakė, nurodė, kad nevairavo automobilio. Pasitikrinti blaivumą jis R. J. siūlė daug kartų. R. J. prašė nevežti automobilio į aikštelę, tačiau maždaug per valandą laiko, kol atvažiavo tralas nuvežti mašiną, nepasirodė vairuotojas, turintis teisę parvairuoti R. J. mašiną į namus. Vėliau R. J. prašė nerašyti protokolo, davė 100 litų kyšį. Įvykio vietoje nebuvo jokios kalbos apie draugės mokymą vairuoti, keitimąsi vietomis ar apie parvežimą į Užventį. Liudytojas patvirtino aiškiai matęs, kad mašiną vairavo R. J..

Liudytoja N. N. paaiškino, kad atvažiavo į Užventį kartu su R. J., kuris ją mokė vairuoti ir sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Užventyje jie sustojo, parūkė, vėliau, pamatę policijos automobilį, keitėsi vietomis, tačiau nesuspėjo, abu liko sėdėti keleivio sėdynėje, kai automobilio vairuotojo dureles atidarė pareigūnas ir iš mašinos ištraukė R. J.. Vėliau Janušas ilgokai užtruko pareigūno automobilyje, kur ji jį nufotografavo. Vėliau pareigūnai R. J. vežėsi į Kelmę, o ją pavežė ir išleido Užventyje prie parduotuvės, iš kur ją parvežė R. J. sesuo.

Liudytoja N. J. paaiškino, kad brolis R. J. skambino kitai seseriai ir prašė parvaryti jo automobilį. Ji su seserimi atvažiavo į Užventį, tačiau Rimanto mašinos jau nerado, tik parvežė Neringą į namus.

2011 metų vasario 27 dieną R. J. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (l.5), jo automobilis Rover nuvežtas 2011-02-27d. 20:45 val. iš Kelmės rajono, Užvenčio, Žemaitės gatvės (l.6).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. aiškinimas, kad jis nevairavo automobilio, todėl neturėjo pareigos tikrintis neblaivumą, yra vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės. Liudytoja N. N. yra R. J. sugyventinė ir yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Be to, tarp R. J. ir N. N. parodymų yra prieštaravimų – ar jie suspėjo apsikeisti vietomis, ar ne. Paaiškinimą apie keitimąsi vietomis paneigia ir pačių R. J. bei N. N. aiškinimas, kad R. J. išlipo (ar buvo ištemptas) pro vairuotojo dureles. Nėra jokio pagrindo netikėti policijos pareigūno T. G. parodymais, kad jis matė automobilį vairuojantį R. J., jį vijosi, sustojus jį rado vairuotojo sėdynėje.

Kelių eismo taisyklių 18 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. R. J., sustabdytas vairavęs automobilį, turėjo pareigą pasitikrinti blaivumą, tačiau to atsisakė, t.y. vengė neblaivumo patikrinimo, todėl jo veika atitinka ATPK 126str.4d. dispoziciją.

Pažymėtina, kad netgi pagal paties R. J. versiją, kad jis nevairavo, o tik mokė vairuoti N. N., jis būtų turėjęs pareigą leistis patikrinamas, nes Kelių eismo taisyklių 230 straipsnis numato, kad asmuo, kuris moko vairuoti, prilyginamas vairuotojui.

R. J. pateikė teismui 2011-03-10 dieną automobilio ROVER 214, v/n (duomenys neskelbtini) galiojantį techninės apžiūros taloną, registracijos liudijimą, galiojantį privalomojo draudimo sutarties liudijimą (l.16-18), todėl jo veika iš ATPK 123str.1d., 5d. yra perkvalifikuojama į ATPK 124 ¹ str.6d. (2007-12-13d. red.), kaip ir vairuotojo pažymėjimo nepateikimas.

R. J. nurodomi policijos pareigūno esą padaryti pažeidimai, kad jis esą nepasisveikino, jį ištempė iš mašinos, nešalina vairuotojo pareigų ir atsakomybės. Be to R. J. nepateikė jokių įrodymų dėl pareigūno netinkamo pareigų atlikimo, ilgą laiką (tris mėnesius) nesikreipė į jokias instancijas dėl pareigūno elgesio. R. J. aiškinimas apie netinkamą policijos pareigūno pareigų atlikimą yra vertinamas, kaip siekimas išvengti atsakomybės.

R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pakartotinai per metus padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą (ATPK 32str.1d.5p.).

ATPK 33str. 2d. numato, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. R. J. parenkama nuobauda pagal ATPK 126str.4d. sankciją.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad R. J. turi tris galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, siekė išvengti atsakomybės, nesigaili dėl padarytų pažeidimų, todėl jam skirtina didesnė nei vidutinio dydžio nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 2700 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų litų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ straipsnio 7 dalyje ir skirti jam baudą 40 litų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, administracines nuobaudas subendrinti ir R. J. skirti galutinę nuobaudą – 2700 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų litų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.