- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- I-704-426/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- S. L.
- Atsakovas
- Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Z. V., Lietuvos Respublikos Saugumo departamentui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Verai Konopliovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Saugumo departamentui, Z. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. L. teismo prašo įpareigoti Vadovybės apsaugos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VAD, ir atsakovas) tinkamai išnagrinėti jo 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą ir pateikti atsakymą pagal visus teisės aktų reikalavimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame skunde (b. l. 21–25) pareiškėjas nurodo, kad neteisėtai ir nepagrįstai jam vis dar nėra pateiktas nei ginčijamas, nei 2018 m. balandžio 24 d. VAD sprendimas, taip pat jokie kiti su jo neįleidimu į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus (toliau – Seimo rūmai) susiję dokumentai. Iš atsakovo 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakymo pareiškėjas mato, kad priimti valdžios institucijų sprendimai dėl apribojimo jam patekti į Seimo rūmus yra vienašališki.
Pareiškėjas, nors jam ir nėra tiksliai žinomas minėtų sprendimų, susijusių su jo apribojimu patekti į Seimo rūmus, turinys bei kas konkrečiai juos priėmė, tačiau su valdžios institucijų priimtais sprendimais nesutinka ir mano, kad tai daroma neteisėtai ir nepagrįstai. Aiškina, kad valdžios institucijos neteisėtai ir nepagrįstai vengia pateikti informaciją, dėl kokių veiksmų (neveikimo) jis neįleidžiamas į Seimo rūmus, kokių konkrečiai sprendimų pagrindu tai yra daroma.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 21–25) teismo prašo apginti jo teises ir teisėtus interesus, kurie šiuo atveju, jo įsitikinimu, akivaizdžiai pažeisti tiek dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (priimtų sprendimų), tiek dėl neteisėto neveikimo (informacijos nepateikimo).
Pareiškėjas paaiškina, jog yra Lietuvos Respublikos pilietis, asociacijos Taikos partija vadovas, aktyvus visuomenės ir politikos veikėjas, daug metų aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime, todėl jam neišvengiamai būtina turėti galimybę patekti į Seimo rūmus, dalyvauti konferencijose, susitikimuose ir kt.
Skunde nurodo, jog be oficialaus įspėjimo 2018 m. liepos 30 d. 11 val. nebuvo įleistas į Seimo rūmus dalyvauti spaudos konferencijoje „Kodėl slepiama baudžiamoji byla Seimo narei R. J.“. Pareiškėjui realiai taikomas apribojimas patekti į Seimo rūmus, tačiau nepaaiškinta, dėl kokių priežasčių, kokiu teisiniu pagrindu ir kieno priimtu sprendimu tai daroma.
Skunde pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signataro Z. V. gavo VAD raštą, kuriame nurodoma, kad VAD, gavęs pareiškėją neigiamai charakterizuojančią informaciją, 2018 m. balandžio 24 d. rekomendavo kaip prevencinę priemonę Seimo kanceliarijai apriboti jo patekimą į Seimo rūmus nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. Tuo pačiu pateiktas Seimo kanceliarijos 2018 m. birželio 15 d. raštas Nr. S-2018-5951, kuriame nurodoma, kad klausimai, susiję su VAD rekomendacijos turiniu, yra šios institucijos kompetencija. Pareiškėjo įsitikinimu, tai akivaizdžiai patvirtina atsakovų neteisėtus veiksmus, kadangi jam informacija nepateikta, nors minėti raštai akivaizdžiai susiję su jo asmens duomenimis ir turi įtakos jo teisėms ir pareigoms.
Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymu pats paklausė VAD dėl susidariusios situacijos ir su tuo susijusios informacijos pateikimo, tačiau 2018 m. rugpjūčio 16 d. gavo atsakymą be priedų.
Pareiškėjo įsitikinimu, tiek 2018 m. balandžio 24 d. atsakovo sprendimas, tiek 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakymas, kaip ir pats Sprendimas neįleisti jo į Seimo rūmus, kurio priėmimo pagrindas – 2018 m. balandžio 24 d. VAD sprendimas, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl nedelsiant jie turėtų būti panaikinti, sudarant galimybę pareiškėjui patekti į Seimus rūmus. Pareiškėjas pabrėžia, jog yra aktyvus šalies visuomenės ir politikos veikėjas. Tai, kad Seimo kanceliarija ir VAD neteisėtai ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo patekimą į Seimo rūmus, akivaizdžiai kelia grėsmę ne tik jo, bet ir partijos teisėms ir teisinimas interesams, taip pat ir visos šalies demokratinei sistemai.
Skunde pažymėta, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakymas yra ne tik be priedų, t. y. nepateikti jame nurodomi dokumentai, nenurodyta apskundimo tvarkos, nepateikta didžioji dalis pareiškėjo prašytos informacijos.
Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas atsakovo 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakymas 2018 m. balandžio 24 d. VAD sprendimas dalyje dėl pareiškėjo, yra visiškai neteisėti ir nepagrįsti, neatitinkantys Viešo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio ir kitų imperatyvių teisės aktų nuostatų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo patenkinti patikslintą skundą ir priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde ir jo patikslinime išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas (toliau – VAD) su skundu nesutinka, tvirtina, jog atsakyme pareiškėjui pateikė visą turimą viešą informaciją ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 63–65) nurodo, kad vienos dienos leidimą pareiškėjui per Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrių prašė užsakyti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signataras Z. V. (toliau – Signataras, trečiasis suinteresuotasis asmuo), periodiškai rengiantis spaudos konferencijas Seime. 2018 m. liepos 30 d. buvo rengiama spaudos konferencija. Vienos dienos leidimas pareiškėjui buvo užsakytas prieš vieną dieną, tačiau 2018 m. liepos 30 d. pareiškėjui leidimas nebuvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1632 „Dėl tvarkos Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose“ (toliau – Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašas) 53 punktu.
VAD 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. S-431(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“ rekomendavo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai apriboti konkretiems asmenims patekimą į Seimo rūmus iki 2019 m. balandžio 24 d. Pamini, kad informacija, dėl kokių priežasčių buvo pateiktos rekomendacijos laikinai apriboti asmenų patekimą į VAD saugomus objektus, sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir skirta tik tarnybiniam naudojimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi bei 15 straipsniu, įslaptinta informacija gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atsakyme pareiškėjui tai akcentavo, tačiau Valstybės saugumo departamento disponuojama surinkta žvalgybos informacija gali būti suteikta tik Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 18 straipsnyje nurodytiems subjektams, o fiziniams asmenims tokia informacija neteikiama.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija, jeigu nepriskiriama valstybės paslaptims, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų parengta analitinė-informacinė medžiaga, kurioje naudojama kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija, yra tarnybos paslaptis, todėl nei atsakovas, nei Valstybės saugumo departamentas neturi pareigos jos teikti pareiškėjui.
Atsiliepime paaiškina, kad elektroninė leidimų užsakymo sistema Seime veikia tokiu principu, kad joje atvaizduojamas sąrašas asmenų, kuriems prašomi užsakyti leidimai. Tik konkrečiam asmeniui atėjus į Seimą ir parodžius asmens tapatybės dokumentą, VAD Leidimų biuro darbuotojas patikrina, ar tikrai pastarajam užsakytas leidimas, taip pat patikrina, ar neapribotas patekimas, tuomet leidimas išduodamas arba ne. Iš anksto vienos dienos leidimai nėra ruošiami ir atspausdinami, kadangi yra tikimybė, jog dalis sąraše esančių asmenų į Seimą gali neateiti, be to, turi būti vietoje patikrinama asmens tapatybė. Pareiškėjui atėjus į Seimą 2018 m. liepos 30 d., vienos dienos leidimas nebuvo išduotas, kadangi VAD Leidimų biuro darbuotojas sutikrino duomenis ir nustatė, jog jam iki 2019 m. balandžio 24 d. apribotas patekimas į Seimą, ir iš karto apie tai jį informavo.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2018 m. balandžio 24 d. raštas Nr. S-431(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“ buvo pateiktas Seimo kanceliarijai, Departamentas negali atsakyti, kodėl Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus per elektroninę leidimų užsakymo sistemą buvo užsakytas vienos dienos leidimas asmeniui (pareiškėjui), įtrauktam į sąrašą asmenų, kuriems apribotas patekimas į Seimą, o ne informavo iš karto užsakovą, t. y. Signatarą, kad vienos dienos leidimas minėtam asmeniui negali būti ir nebus išduotas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime pažymi kad 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. PKA-120 „Dėl atsakymo į 2018-09-28 prašymą“ pareiškėjui pateikė 2018 m. balandžio 24 d. rašto Nr. S-431(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“ bei Departamento direktoriaus 2018 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-287 „Dėl asmenų patekimo į Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomus objektus apribojimo“ išrašus.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Z. V. su pareiškėjo skundu sutinka, mano, kad jis pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsiliepime (b. l. 105–107) nurodo, jog atsakovas teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl į LR Seime organizuojamas jo spaudos konferencijas atsakovo nurodymu (rekomendacija) neįleidžiamas net metams laiko ne tik pareiškėjas, bet ir kiti šių spaudos konferencijų dalyviai ir net pranešėjai, kurie būtini tam, kad padėtų profesionaliai ir dalykiškai paskelbti būtiną visuomenei informaciją apie politines ir visuomenės gyvenimo aktualijas. Z. V. nuomone, tai ne tik akivaizdus ir šiurkštus VAĮ 8 straipsnio 4 dalies, bet ir konstitucinių asmens teisių pažeidimas, kurį laiko VAD bei Valstybės saugumo departamento piktnaudžiavimu tarnybiniais įgaliojimais, nes atsakovas ir LR Seimo kanceliarija iki šiol nepateikė sąrašo žmonių, kurie tik atvykę į Seimą sužino, kad nebus įleisti. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, tai atvirai vykdoma patyčia iš šių asmenų ir jo, pastarųjų asmenų nuteikinėjimas prieš jį. Informacija, kad kai kurie asmenys nebus įleidžiami į Seimą konkrečiu laikotarpiu, nepateikiama pastariesiems bei Z. V..
Atsiliepime nurodo, kad LR Seimo kanceliarija 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu patvirtino, kad asmens patekimas į Seimą buvo apribotas Vidaus tvarkos aprašo nustatyta tvarka pagal VAD įsakymu nustatytą tvarką. Trečiasis suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį, jog šiuo aprašu nustatytas ir privalomas pranešimas asmeniui, kad jis nebus įleidžiamas į Seimą, tačiau nė vienas atsakovas nepadarė nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki šiol, o nepranešimo priežasčių nepaaiškino. Atkreipia dėmesį, kad LR Seimo kanceliarija 2018 m. kovo 30 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad trečiojo suinteresuotojo asmens Seimo Ryšių su visuomene pateikiamame sąraše nurodytiems asmenims bus išduoti vienos dienos leidimai į Seimo rūmus.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo. Z. V. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjui ir kitiems jo Seimo ryšių su visuomene skyriui pateikiamuose spaudos konferencijos dalyvių ir pranešėjų sąrašuose nurodytiems asmenims LR Seimo kanceliarija, vadovaudamasi 2018 m. balandžio 24 d. VAD rekomendacija, leidimų į Seimą neužsakė ir kitomis Z. V. organizuojamų spaudos konferencijų Seime dienomis. Tvirtina, kad iš atsakovo ir Seimo kanceliarijos negavo išankstinio sąrašo asmenų, kurie nebus įleidžiami į Seimą. Mano, kad atsakovo bei Valstybės saugumo departamento sprendimai yra ne tik nepagrįsti ir neteisėti, bet tokiu elgesiu VSD piktnaudžiauja savo teisėmis.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo mano, kad nepagrįstas ir LR Seimo kanceliarijos elgesys, nes gavusi iš atsakovo tik rekomendacijas, be jokių argumentų, nepaprašė ir negavo konkrečios informacijos iš VAD, nepagrįstai taikė šias rekomendacijas, bet ne privalomą nurodymą, darė tai pažeidžiant Seimo vidaus aprašo reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepimo nepateikė, rašte prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant (b. l. 104).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VAD tinkamai išnagrinėti jo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (2018 m. rugpjūčio 10 d.) prašymą ir pateikti atsakymą pagal visus teisės aktų reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 30 d. 11 val. nebuvo įleistas į Seimo rūmus dalyvauti spaudos konferencijoje „Kodėl slepiama baudžiamoji byla Seimo narei R. J.“.
Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į VAD prašydamas nurodyti, kodėl jis neįleidžiamas į Seimo rūmus, kokiais motyvais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas. 2018 m. rugpjūčio 16 d. gavo VAD 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą Nr. PKA-94 „Dėl 2018-08-10 prašymo“, kuriame nurodoma, kad VAD, vadovaudamasis Vadovybės apsaugos įstatymu, užtikrina saugomų objektų saugumą, o, teikdamas rekomendacijas dėl asmenų ribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, vadovaujasi ne tik minėtu įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos departamento direktoriaus įsakymais ir Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1632 „Dėl tvarkos Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose“. Atsakovas, gavęs neigiamai charakterizuojančios informacijos, 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. S-431(20) rekomendavo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai apriboti asmenų patekimą į atsakovo saugomus objektus iki 2019 m. balandžio 24 d. Rašte taip pat nurodyta, kad informacija, dėl kurios buvo pateikta rekomendacija, neatskleistina, nes sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį, ir skirta tik tarnybiniam naudojimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi ir 15 straipsniu, įslaptinta informacija gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Rašte taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo likusi mažiau nei viena darbo diena tarp trečiojo suinteresuoto asmens prašymo leidimui patekti į Seimo rūmus pateikimo iki numatyto renginio pradžios, Leidimų poskyrio darbuotojas galėjo informuoti pareiškėją apie teisės patekti į Seimo rūmus apribojimą, tik šiam atvykus į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus.
Teismas pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Atsakovo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. PKA-94 (b. l. 72–73), atsakydama į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą, informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasis teisės aktais, gavo jį neigiamai charakterizuojančią informaciją ir 2018 m. balandžio 24 d. raštu rekomendavo Seimo kanceliarijai apriboti įėjimą į Seimą.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar VAD tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, aktualus teisinis reglamentavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos VAĮ, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės).
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimą. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. To paties įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Teismas pažymi, kad Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės nustato, kad nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Pagal Taisyklių 28 punktą asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad minimas įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant dokumentus, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų slaptumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį.
VAD nurodo, kad teikdamas rekomendacijas dėl asmenų apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, griežtai vadovaujasi Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatomis, Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus įsakymais ir Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1632 „Dėl tvarkos Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose“. Taigi, teisinis pagrindas ginčijamame dokumente akivaizdžiai nurodytas. Taip pat atsakovas nurodo, kad, gavęs neigiamai charakterizuojančios informacijos, 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. S-431(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, rekomendavo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai apriboti pareiškėjui įėjimą į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus iki 2019 m. balandžio 24 d. Koks tos informacijos turinys, pareiškėjui nedetalizavo. Be to, Valstybės saugumo departamentas tokios informacijos neišslaptino. Teismo vertinimu, informacija, dėl kokių priežasčių buvo pateiktos rekomendacijos laikinai apriboti asmenų patekimą į VAD saugomus objektus, sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir skirta tik tarnybiniam naudojimui. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi bei 15 straipsniu, įslaptinta informacija gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad VAD, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašte pateikė pareiškėjui visą turimą viešą informaciją bei nurodė esminę priežastį – gautą pareiškėją neigiamai charakterizuojančią informaciją – dėl ko apribojo jo pateikimą į Seimą. Teismui nekyla neabejonių, kad prašymas išnagrinėtas nepažeidžiant VAĮ ir Taisyklių reikalavimų.
Atsižvelgus į byloje esančių duomenų slaptumo pobūdį, ginčui aktualūs ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies taikymo ypatumai. ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad pasisakant dėl ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies aiškinimo, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą, 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, be kita ko, nurodė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Iš esmės tokios pačios nuostatos laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pagal kurią asmens (pareiškėjo) neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, kurie buvo panaudoti kaip vieninteliai įrodymai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo principo taikymo požiūriu gali būti laikomas šio straipsnio pažeidimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: 2007 m. lapkričio 27 d. M. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32-39 p.; 2009 m. balandžio 21 d. M. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 p.; 2009 m. balandžio 21 d. T. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12-15 p.; 2008 m. gruodžio 16 d. G. prieš Lietuvą, pareiškimas Nr. 10425/03).
Minėta, kad Valstybės saugumo departamentas 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr. 18-5443 „Dėl įslaptintos informacijos išslaptinimo“ VAD pranešė, kad Specialiosios ekspertų komisijos posėdyje buvo nutarta neišslaptinti 2018 m. balandžio 9 d. rašte Nr. 18-5443 esančios informacijos, nes neišnykęs informacijos aktualumas.
Teismas vertina pateiktos informacijos visumą ir daro išvadą, kad pareiškėjui atsakovas tinkamai paaiškino, kodėl jis neįleidžiamas į Seime vykstančią spaudos konferenciją, kodėl nebuvo informuotas iš anksto, priežastis, kodėl jis nebuvo įleistas į Seimą, nurodyta.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalimi, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš tos pačios normos seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
Teismas, įvertinęs ginčui aktualius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus ir susipažinęs su atsakovo teismui pateikta slapta informacija, kuria remiantis buvo rekomenduota apriboti pareiškėjo teisę patekti į Seimo rūmus, sprendžia, kad medžiaga pareiškėjo atžvilgiu surinkta įstatymų nustatyta tvarka, pateiktų rekomendacijų teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomai viešaisiais duomenimis, kurie neigiamai charakterizuoti pareiškėją, todėl atsakovas 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu tinkamai išnagrinėjo jo 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą ir suteikė pareiškėjui prašomą informaciją. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo atsakovo įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą, nes jis pastarajam vis tiek pateiktų tokio paties pobūdžio informaciją.
Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo pateikta ir kita papildoma neįslaptinta, viešai prieinama medžiaga, kurios pagrindu buvo pritaikytas teisės patekti į Seimo rūmus apribojimas.
Be to, pažymėtina ir tai, kad jau yra pasibaigęs apribojimo patekti į Seimą terminas, t. y. baigėsi 2019 m. balandžio 24 d. Kaip minėta, byloje vertinta visuma duomenų, kuria remiantis priimtos skundžiamos rekomendacijos, todėl neviešos medžiagos, kurios pagal turinį pareiškėjas atsakovui negali pateikti, nepateikimas, kaip papildomos įrodinėjimo priemonės panaudojimas, nepažeidžia pareiškėjo teisių.
Teismas prieina prie išvados, kad atsakovas, nagrinėdamas S. L. prašymą, vadovavosi ginčo teisinį santykį reguliuojančiomis teisės aktų nuostatomis, viešai surinkta medžiaga ir nevieša medžiaga, kuri vertintina kartu su visa bylos medžiaga, ir, atsižvelgus į rekomendacijas apriboti pareiškėjo teisę patekti į Seimo rūmus, tinkamai atsakė į jo prašymą, todėl negali būti iš naujo šis prašymas nagrinėjamas. Atsakovas kitokios informacijos pareiškėjui ir negalėtų suteikti.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Netenkinus skundo, negali būti tenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. L. (S. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.