Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-842-168/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-04
Bylos Nr.
1S-842-168/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Sušinskienė
Nukentėjusysis
A. T.
Teisėjas Virginijus Skaraitis Nr. 1S-842-168/2011
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios A. T. skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-08-04 nutarties, kuria atmestas nukentėjusiosios A. T. skundas dėl Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo, kuriuo atsisakytas patenkinti nukentėjusiosios A. T. skundas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-09-07 Kupiškio rajono apylinkės teisme gautas nukentėjusiosios A. T. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-08-25 nutarimą, kuriuo atsisakytas patenkinti nukentėjusiosios A. T. skundas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir perduoti baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnams tęsti tyrimą pagal LR BK 294 str. 2 d.

Skundžiama 2011-09-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi A. T. skundas atmestas. Teismas nutartyje konstatavo, kad prokurorų nutarimai nutraukti ir atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą, yra pagrįsti ir teisėti. Nors ir buvo nustatyta, kad S. T. naudojo fizinį smurtą prieš A. T., tačiau jo teisė į būsto dalį, nepriklausomai nuo to, kad teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, jau buvo įgyvendinta teismo sprendimu ir kad tą teisę įgyvendintų, S. T. nereikėjo savavaldžiauti. Teismas sutiko su prokurorų nutarimuose padarytomis išvadomis, kad S. T. veikoje yra BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai ir kad dėl šios veikos nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Šalies argumentai

Skundu A. T. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-13 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnams tęsti tyrimą pagal LR BK 294 str. 2 d. Nurodo, kad teismas visiškai klaidingai suvokė teisių įgyvendinimo momentą nurodydamas, kad S. T. teisė į būsto dalį jau buvo įgyvendinta teismo sprendimu. Teigia, kad po santuokos nutraukimo, padalinus jos ir buvusio sutuoktinio S. T. turtą, nuosavybės teise kiekvienam teko po ½ dalį buto. Nors S. T. ir įgijo teisę į šio turto dalį, tačiau šią teisę įgyvendino neteisėtais būdais. S. T. nesiėmė teisėtų būdų realizuoti savo aptariamą teisę. Priešingai, jis ypatingai įžūliai – dienos metu, žmonių gausiai lankomoje viešoje vietoje, panaudodamas fizinį smurtą realizavo teisę naudotis butu – pagrobė iš jos buto raktus, kad patektų į jam priteistą buto dalį. Akivaizdu, kad S. T. savo teisę į būsto dalį vykdė nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir tai darė panaudodamas fizinę prievartą. Todėl mano, kad jo veikoje yra LR BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios A. T. skundas tenkintinas, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-13 nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas (BPK 442 str. 1 d. 2 p.).

Išnagrinėjęs A. T. skunde nurodytas aplinkybes, skundžiamą nutartį bei gautą ikiteisminio tyrimo medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-13 nutartis, kuria nukentėjusiosios A. T. skundas dėl Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo panaikinimo atmestas, yra nepagrįsta.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad gavus A. T. pareiškimą 2011-06-07 Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d. Kaip šią nusikalstamą veiką padariusį asmenį pareiškėja nurodė savo buvusį vyrą S. T.. Teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti tam tikri procesiniai veiksmai tiriant galimą šios nusikalstamos veikos sudėties buvimą. Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą prokuroras 2011-08-04 nutarimu ikiteisminį tyrimą S. T. atžvilgiu nutraukė motyvuodamas tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d., požymių. A. T. nesutikus su minėtu prokuroro sprendimu ir jį apskundus aukštesniajam prokurorui, skunde nurodant, kad S. T. veiksmuose galimai yra LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, vyriausiasis prokuroras 2011-09-13 nutarimu A. T. skundą atmetė konstatavęs S. T. veiksmuose ir veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. požymių, nebuvimą. A. T. nesutikus su aukštesniojo prokuroro sprendimu ir jį apskundus Kupiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, skunde nurodant, kad S. T. veiksmuose galimai yra LR BK 294 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai, apylinkės teismas A. T. skundą atmetė konstatavęs, kad S. T. veiksmuose nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d. požymių bei sutiko su aukščiau paminėtų prokurorų nutarimuose padarytomis išvadomis, kad S. T. veikoje yra BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai, dėl kurios nukentėjusioji A. T. gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Nukentėjusioji A. T. skunde nurodo, kad nors S. T. ir įgijo teisę į buto dalį, tačiau šią teisę įgyvendino neteisėtu būdu, t. y. smurtaudamas ir atimdamas iš jos buto raktus, kas pareiškėjos nuomone, akivaizdžiai rodo S. T. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 2 d., požymių buvimą.

Savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas. BK 294 str. nustato dvi savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtis: pirmoje dalyje pateikta savavaldžiavimo sudėtis, kai padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, antroje dalyje – savavaldžiavimas, padarytas pavartojant psichinę ar fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį ar jo artimą asmenį. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, gali atsirasti pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių – veika, padariniai, priežastinis ryšys – ir subjektyviųjų požymių – kaltė, motyvas, tikslas – visuma yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 str. numatytos sąlygos. Savavaldžiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kupiškio m., kuriame pastaruoju metu gyveno S. T. buvusi sutuoktinė A. T. su trimis vaikais, S. T. negyveno apie metus laiko, dėl pakeistos durų spynos neturėjo minėto buto raktų ir pats asmeniškai į jį patekti negalėjo. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-01 sprendimu, A. ir S. T. santuoka buvo nutraukta dėl sutuoktinio S. T. kaltės. Minėto teismo sprendimu padalinus buvusių sutuoktinių T. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kiekvienam nuosavybes teise teko po ½ dalį. Teismo sprendimas nagrinėjamo įvykio metu – 2011-06-07 dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatuota, kad S. T. teisė į būsto dalį jau buvo įgyvendinta teismo sprendimu ir kad ją įgyvendintų, S. T. nereikėjo savavaldžiauti. A. T. apklausta kaip nukentėjusioji parodė, kad 2011-06-07, t. y. praėjus vos 6 dienoms po teismo sprendimo, jai būnant netoli parduotuvės „Norfa“, esančios Kraštiečių mikrorajone, Kupiškio m., prie jos dviračiu privažiavęs S. T. griežtai, įsakmiu tonu liepė atiduoti buto raktus, o jai tai atsisakius padaryti, pradėjo tampyti už rankinės diržo, stumdytis ir kaire ranka sudavė du smūgius į veido sritį, taip jai padarydamas sužalojimus veide. Ji išsigandusi S. T. atidavė buto raktus. Pats S. T. nepateikė paaiškinimų dėl jam pareikšto įtarimo padarius LR BK 138 str.1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors ikiteisminis tyrimas ir buvo pradėtas pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., požymius, tačiau iš nukentėjusiosios A. T. apklausų akivaizdžiai matyti, kad galimai buvo padaryta kita nusikalstama veika, t. y. savavaldžiavimas. Tačiau iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad aplinkybės dėl galimo savavaldžiavimo ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo tiriamos, nebuvo atlikti jokie veiksmai aiškinantis būtent minėtos nusikalstamos veikos aplinkybes. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įvykio vakarą S. T. buvo apsilankęs namuose, kuriuose buvo vieni nukentėjusiosios vaikai ir vaikams liepė atlaisvinti kambarį aiškindamas, kad jis čia gyvens. Dėl S. T. apsilankymo vaikai į pagalbą kvietė policijos pareigūnus, tačiau teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie policijos pareigūnų apsilankymą A. T. namuose. Nors ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo tirta, tačiau apylinkės teismas nutartyje padarė išvadą, kad tokie S. T. veiksmai rodo tik po santuokos nutraukimo ant sutuoktinės išlietą įtūžį bei nepasitenkinimą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad vyriausiasis prokuroras, nagrinėdamas skundus, turi patikrinti žemesniojo prokuroro nutarimus, kurie skundžiami, ne tik skundo ribose, bet įvertinti, ar nėra kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių būtina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priimti procesinius sprendimus, kad asmuo būtų teisingai nubaustas. Ši pareiga atsiranda tuomet, kai iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, nustatytų faktinių aplinkybių yra aiškūs ir kitos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą atsiranda pareiga atlikti ikiteisminį tyrimą, požymiai. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nei policijos pareigūnai, nei prokurorai nesiaiškino, ar S. T. iš A. T. atimdamas buto raktus panaudojant fizinį smurtą, t.y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai nevykdė ginčijamos teisės į butą, į kurio dalį jo teisė dar nebuvo įgyvendinta teismo sprendimu ir kuriame pastaruoju metu gyveno jo buvusi sutuoktinė A. T. su vaikais.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismas, vykdydamas jam ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatytas funkcijas, pats negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, taip pat negali įpareigoti prokurorą priimti konkretų sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija. Vadovaujantis LR BPK 64 str. 2 d., nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, teismas patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti. Kaip matyti iš prokurorų priimtų nutarimų, juose nebuvo įvertinti S. T. veiksmai LR BK 294 str. atitikčiai. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje negalėjo konstatuoti S. T. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 2 d., požymių nebuvimą, kai aplinkybės dėl galimo savavaldžiavimo ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo tiriamos.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad A. T. pareiškime bei skunduose nurodomų aplinkybių tyrimas atliktas nevisapusiškai ir nepilnai, skundžiami prokurorų nutarimai ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis priimti nepilnai išsiaiškinus visas aplinkybes, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas nepagrįstai – prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikintina ir byla perduotina tolimesniam ikiteisminiam tyrimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir dėl A. T. skundo priimti naują sprendimą: panaikinti Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. 2011-08-04 nutarimą nutraukti S. T. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., padarymo ir Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Jurgio Kiaušo 2011-08-25 nutarimą atsisakyti patenkinti A. T. skundą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 71-1-00167-11 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 2 d. perduoti Kupiškio rajono apylinkės prokuratūrai tirti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Sušinskienė