Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) 2025-12-04 atsakymą Nr. 2S-9789; 2) panaikinti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2025-11-04 atsakymą Nr. SN-22-2898; 3) panaikinti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2025-11-18 atsakymą Nr. SN-22-3010 (pareiškėjas neteisingai nurodo Nr. 31105); 4) panaikinti LKT 2025-09-11 atsakymą Nr. 2S-7198; 5) panaikinti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2025-07-14 atsakymą Nr. SN-22-1862; 6) įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti, pilna apimtimi, jo 2025-10-20 prašymą Nr. NPS-22-28949, 2025-11-11 prašymą Nr. NPS-22-31105, 2025-08-07 skundą Nr. 2G-3108 ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą dėl šių paimtų daiktų grąžinimo ar kitų teisėtų veiksmų: plaukų kirpimo mašinėlės Philips; barzdaskutės Philips; žirklučių; šukų; elektroninių laikmenų (dviejų vienetų).

Nurodo, kad 2025-06-30 Pusiaukelės namuose 5-toje gyvenamoje patalpoje nedalyvaujant jam, buvo atlikta neplaninė krata ir jos metu buvo paimti jo asmeniniai daiktai: plaukų kirpimo mašinėlė Philips, barzdaskutė Philips, žirklutės, šukos, elektroninės laikmenos du vienetai.

2025-07-03 Nr. NPS-22-18850 kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką dėl pasigestų asmeninių daiktų. Atsakymas buvo kryptingas - nurodyta, kad daiktai nebus grąžinti. Dėl to 2025-08-07 reg. Nr. 2G-3108 su skundu kreipėsi į LKT direktorių. Skunde išdėstė, kad 2025-06-30 grįžęs į Pusiaukelės namus pasigedo daiktų. Anksčiau vykusiame susirinkime Pusiaukelės namuose, dalyvaujant Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui, buvo iškelta problema dėl lankymosi kirpykloje. Viršininkas pareiškė: „kadangi Pusiaukelės namuose tokios paslaugos neteikiame, nematau čia problemos ir leidžiu turėti plaukų kirpimo mašinėlę“. Susirinkime dalyvavo ir saugumo valdymo skyriaus viršininkas, resocializacijos skyriaus viršininkė, būrio kontaktinė pareigūnė, socialiniai darbuotojai. Tačiau, nepaisant šio leidimo, kiti pareigūnai minimus daiktus paėmė.

Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi prašydamas grąžinti daiktus ir juos užregistruoti, tačiau Pravieniškių 1-ojo kalėjimas 2025- 07-14 atsakyme Nr. SN-22-1862 nurodė, kad jis galėjo užregistruoti daiktus 2025-05-29 ir 2025-06-23. Tačiau šis argumentas yra klaidingas, nes minėtu metu jis šių daiktų dar neturėjo, juos atsivežė tik 2025-06-29, grįždamas iš trumpalaikės išvykos. Sekmadienį (2025-06-29) pareigūno, vykdančio daiktų apskaitą, nebuvo, todėl daiktai liko pas jį kambaryje. 2025-06-30 ryte išvyko į Energetikų mokymo centrą, o grįžęs daiktų jau nerado. Atsakyme nurodomos datos (2025-05-29 ir 2025-06-23) neturi ryšio su šiais daiktais, kas rodo neobjektyvų ir priešišką požiūrį.

Pažymi, kad įstaigos atsakyme iš karto buvo pareikšta, kad daiktai nebus grąžinti, nors jų vertė siekia apie 119 Eur ir jie reikalingi asmeninei higienai. Priimtas sprendimas, nepateikiant kitų įstatyme numatytų variantų (pvz., registracija, saugojimas), galimai prieštarauja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 38 straipsnio 7 punktui, taip pat Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsniui (administravimo principai: teisingumas, proporcingumas, pagarba žmogaus teisėms, pasitikėjimas, teisėtas tikėjimasis, skaidrumas, atsakingumas). Be to, BVK 6 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas reikalauja, kad su nuteistaisiais taikomos priemonės būtų tinkamos ir reikalingos tikslui pasiekti, o ne pernelyg suvaržančios. Daiktų konfiskavimas ir sunaikinimas be galimybės juos užregistruoti gali prieštarauti šiam principui.

Pareiškėjas mano, kad pareigūnų, dalyvavusių susirinkime ir girdėjusių viršininko leidimą ir nepalaikiusių jo prašymo grąžinti paimtus daiktus, rodo nesąžiningą elgesį jo atžvilgiu ar net savivalę.

Nurodo, kad jam kyla klausimas dėl teisės aktų taikymo: ar uždaro tipo kalėjimo taisyklės (draudžiančios tam tikrus daiktus) gali būti mechaniškai taikomos atviro tipo įstaigoje (Pusiaukelės namuose), kur nuteistieji gyvena be griežtos izoliacijos. BVK 102 straipsnis nustato, kad nuteistųjų teisės ir pareigos nustatomos BVK, Kalėjimų tarnybos statutu ir kalėjimo vidaus tvarkos taisyklėmis. Tačiau šios taisyklės turėtų atsižvelgti į įstaigos tipo (atviras/uždaras) skirtumus. Šiuo atveju, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai nemato skirtumo tarp uždaro tipo bausmės atlikimo vietos ir atviro tipo bausmės atlikimo vietos.

Pareiškėjas teigia, kad LKT, atsakydama į jo skundą (2025-09-11 Nr. 2S-7198 ir 2025-12-04 Nr. 2S-9789), paviršutiniškai pakartojo įstaigos argumentus, neįvertindama faktinių datų nesuderinamumo (daiktų atvežimo 2025-06-29 ir įstaigos nurodymo apie galimybę juos užregistruoti 2025-05-29 ir 2025-06-23). LKT 2025-12-04 vienu atsakymu pateikė į du skundus skirtingomis temomis, atsakyme šokinėdami nuo vieno skundo temos prie kito skundo temos taip padarydami dokumento tekstą sunkiai suvokiamą. Skambino į LKT atsakymą pasirašiusį asmenį ir paklausė, kaip dėl tokio atsakymo pateikti skundą teismui, nes nori kreiptis dėl vieno skundo. Iš pareigūnės gavo atsakymą, kad įstatymas leidžia atsakyti vienu dokumentu į kelis skundus, ar tiks teismui toks atsakymo miksas, atsakė nežinanti. Todėl teismui teikia tokį atsakymą, kokį kita valstybinė įstaiga pateikė jam.

Nurodo, kad 2025-10-20 kreipėsi dėl kratos video įrašo ir įsakymų kopijų, tačiau 2025-11-04 atsakymu buvo atsisakyta. Įstaiga nurodė, kad dokumentus pateiks tik teismui, jei šis pareikalaus. Taip pat, norint išsiaiškinti, ar anksčiau buvo atliktos kratos ir ar buvo fiksuoti daiktai, reikalinga kratų atlikimo registravimo žurnalo kopija (laikotarpiu nuo 2025-05-15 iki 2025-06-30). Prašoma informacija jam nebuvo pateikta. Jo teisė gauti informaciją apie su savimi susijusius duomenis ir administracinių aktų kopijas yra įtvirtinta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir Informacijos apie valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą įstatyme, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnyje (teisė susipažinti su bylos medžiaga). Įstaigos atsisakymas pateikti prašytus dokumentus gali pažeisti šias nuostatas. Jo teisė į nuosavybę (nors ir suvaržyta) ir teisė į teisingą administracinį sprendimą (pagal VAĮ) buvo pažeistos, nes Sprendimas priimtas neįvertinus visų aplinkybių; nepateiktas neišvengiamas ir protingiausias sprendimo variantas; nepateikta pakankamai motyvuota argumentacija.