- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-671-230/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Lietuvos Respublikos, Antanas Burdulis, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- A. Z.
- Ieškovas
- Ž. I. M.
- Trečiasis asmuo
- S. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. Z. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-47-748/2009 pagal ieškovės Ž. I. M. ieškinį atsakovei A. Z. ir trečiajam asmeniui S. J. dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. I. M. 2008 m. rugsėjo 30 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. Z. 15 000 Lt avanso, 5859,66 Lt nuostolių, 5 proc. metines palūkanas, 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 626 Lt žyminio mokesčio.
Ieškovė 2009 m. vasario 5 d. prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jos reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovės A. Z. kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas. Ieškovė nurodė, kad iškėlus bylą teisme atsakovė jai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaišiadoryse, 2008 m. spalio 23 d. dovanojimo sutartimi perleido jos dukteriai G. Z.. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartimi tenkino ankstesnį ieškovės prašymą areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 84,61 kv.m ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis - šį turtą areštavo, tačiau gavęs atsakovės atskirąjį skundą, 2009 m. sausio 21 d. priėmė neskundžiamą nutartį, kuria atskirąjį skundą tenkino ir panaikino 2009 m. sausio 12 d. nutartimi taikytą areštą. Kadangi areštas nekilnojamajam turtui panaikintas ir nėra pritaikyta jokių kitų ieškinio užtikrinimo priemonių, būtina areštuoti atsakovės kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė areštuoti atsakovei A. Z. priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises 23 085,66 Lt sumai, išskyrus pinigines lėšas, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį, uždraudžiant disponavimo teisę areštuotu turtu ir piniginėmis lėšomis, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai, didelė reikalavimo suma, neaiški atsakovės turtinė padėtis yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes jų netaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.
Šalies argumentai
Atsakovė A. Z. atskiruoju skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti. Atsakovė nurodo, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovui, tik išimtinais atvejais – kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sukliudys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes atsakovė negalėjo pateikti atsikirtimo į ieškovės prašymą. Ginčas vyksta dėl atsakovei priklausančios buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygų ir sumokėtos avansinės įmokos grąžinimo bei netesybų. Šio nekilnojamojo turto atsakovė neketina parduoti, kol nebus išnagrinėta byla. Todėl jei teismas priimtų atsakovei nepalankų sprendimą ir atsakovė neturėtų kitokio pinigų šaltinio, vykdymą būtų galima nukreipti į šį butą. Ieškovė yra pensininkė, turi tik vieną pajamų šaltinį – pensiją, kuri yra pervedama į jos banko sąskaitą. Jei antstolio patvarkymu bus uždrausta disponuoti šiomis lėšomis, atsakovė neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio. Teismas nepagrįstai suvaržė atsakovės teisę disponuoti pensijos lėšomis. Būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, ieškovė siekia paveikti atsakovę, o ne užtikrinti galimo sprendimo vykdymą.
Atsiliepimas
Ieškovė I.Ž. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad atsakovės teiginiai, jog ji nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išvengti pareigos vykdant galimą jai nepalankų sprendimą, prieštarauja jos veiksmams. Pateikusi teismui ieškinį, ieškovė ieškinio užtikrinimui prašė areštuoti atsakovės butą, esantį Gedmino g. 96-11, Kaišiadoryse, tačiau teismas prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie grėsmę sprendimo įvykdymui. Sužinojusi apie bylos iškėlimą, atsakovė šį butą 2008 m. spalio 23 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukteriai G. Z.. Atsakovė turi ir kitą nekilnojamąjį turtą – dalį buto (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau sprendimo vykdymas iš šio turto būtų apsunkintas, nes šis butas jai priklauso bendrosios nuosavybės teise kartu su bendrasavininkiu J.V. V.. Ieškovė laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimui. Suma, viršijanti 20 000 Lt, fiziniam asmeniui yra didelė, todėl buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nepažeidė CPK 145 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes taikydamas areštą pirmiausia nurodė areštuoti kilnojamąjį turtą ir tik jo nesant pakankamai areštuoti pinigines lėšas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad jos gaunamos lėšos yra tik senatvės pensija. Atsakovė turi teisę kreiptis į nutartį vykdantį antstolį su prašymu netaikyti arešto lėšoms, kurias sudaro senatvės pensija. Todėl teismo nutartis atsakovės teisių nepažeidžia.
Atskirasis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, o atskirajame skunde nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas nesudaro prielaidų panaikinti priimtą teismo nutartį (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovės teiginiai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, kad nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamąja Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių klausimas ieškovės reikalavimų užtikrinimui buvo sprendžiamas trečią kartą. Nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2008 m. rugsėjo 30 d., iki skundžiamos nutarties priėmimo ieškovės reikalavimai nebuvo užtikrinti. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti ieškovės interesai. Įvertinus atsakovės veiksmus, kad ji po bylos iškėlimo perleido pagal dovanojimo sutartį jai priklausiusį butą savo dukteriai, nėra jokių garantijų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė, siekdama išvengti prievolės įvykdymo, vėl nesiims veiksmų perleisti ar paslėpti kitą jai likusį turtą.
Atsakovė teigia, kad vykdant galimą ieškovei palankų sprendimą išieškojimą būtų galima nukreipti į jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį. Tačiau šie teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir yra atmestini. Pirma, areštas nurodytam turtui ieškovės prašymu buvo taikytas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartimi (b.l. 14), tačiau pačiai atsakovei pateikus atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas savo priimtą nutartį panaikino 2009 m. sausio 21 d. nutartimi (b.l. 15). Dėl ieškovės teisės apskųsti šią nutartį pradėtas apeliacinis procesas (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-718-527/2009). Antra, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyto arešto atsakovės turtui eiliškumo ir areštuoti atsakovės nurodytą nekilnojamąjį turtą, nes ieškovė trečią kartą pateiktame prašyme dėl ieškinio užtikrinimo priemonių pareiškė prašymą areštuoti tik kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas. Trečia, atsakovė galėjo pasinaudoti teise ir pati pateikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl jos turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pasiūlydama alternatyvų ieškovės reikalavimo užtikrinimo būdą, ir šia teise gali pasinaudoti bet kuriuo metu (CPK 146 straipsnis).
Teismas pagrįstai ieškovės prašymą nagrinėjo nepranešęs atsakovei. Įvertinus atsakovės veiksmus darytina išvada, kad pati atsakovė siekia sukliudyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir CPK 145 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes taikydamas areštą pirmiausia nurodė areštuoti kilnojamąjį turtą ir tik jo nesant pakankamai areštuoti pinigines lėšas. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės teiginį, kad priėmus nutartį areštuoti pinigines lėšas, ji neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio, nes teismas nutartyje nurodė, kad neareštuotinos lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas remiantis CPK 739 straipsniu. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie turimas pinigines lėšas ir jos gaunamas pajamas.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė CPK 144, 145 straipsnių reikalavimų, ir jo priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.