- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-22
- Bylos Nr.
- e2YT-1805-850/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00501-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- R.M.
- Suinteresuotas asmuo
- B. Č., G. J.
- Kategorijos
- 3.2.6Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R.M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys B. Č., G. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja R. M. (toliau - pareiškėja) prašo atnaujinti terminą močiutės S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos močiutė S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po S. J. mirties liko paveldimas turtas - žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei du žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 15 d. S. J. testamentu, kuris buvo T. T. rajono 3- ojo notaro biuro notarės (notarinio registro Nr. 199), visą jai priklausant) turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visas turtines teises, paliko savo vaikaitei - pareiškėjai R. M. P. nuo vaikystės kartu su tėvais gyveno ir augo pas močiutę, adresu (duomenys neskelbtini), kur iki pat šiol yra deklaruota ir pareiškėjos gyvenamoji vieta. Sulaukusi pilnametystės, t. y. nuo 2005 metų, pareiškėja išvažiavo dirbti į Norvegiją ir nuo to laiko iki pat močiutės mirties dirbo ir gyveno Norvegijoje, reguliariai grįždama j Lietuvą atostogų. Su močiute pareiškėjos ryšys buvo labai artimas, pareiškėja remdavo močiutę finansiškai. Močiutė minėjo, kad po mirties visą savo turtą ketina palikti pareiškėjai, todėl apie sudalytą testamentą žinojo. Mirus močiutei pareiškėja grįžo į Lietuvą dalyvauti laidotuvėse. 2021 m. sausio 2 d. išvyko atgal į Norvegiją. Kiek vėliau, vasario mėnesį, prasidėjo visuotinė pandemija dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo. T. N., tiek Lietuvoje buvo paskelbtas griežtas karantinas, įvesti įvairūs apribojimai, apribotas judėjimas tarp valstybių. Pareiškėja neturėjo galimybės grįžti į Lietuvą, nes dauguma aviakompanijų atšaukė skrydžius į Lietuvą, o balandžio mėnesį ir pati pareiškėja susirgo COVID-19 liga ir privalėjo laikytis reikalavimų dėl saviizoliacijos. Pareiškėja, neturėdama teisinių žinių paveldėjimo teisės klausimais, klaidingai buvo įsitikinusi, kad jai neturint galimybės grįžti į Lietuvą inicijuoti paveldėjimo procedūros močiutės palikimui priimti pagal testamentą, jį gali priimti pirmos eilės S. J. įpėdiniai, jos vaikai - dukra B. Č., sūnus G. J. ir dukra D. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad nėra užvesta paveldėjimo byla ir, kad nei vienas iš S. J. vaikų nesikreipė į notarą dėl mamos palikimo priėmimo, sužinojo tik 2022 m. rugsėjo 1 d., pasikreipusi j notaro biurą ir notarei išdavus liudijimą. 2022 m. rugsėjo mėnesį pareiškėja pakartotinai susirgo COVID-19 liga, kurią persirgo sunkia forma, todėl tik sužinojusi apie tai, kad niekas iš močiutės vaikų palikimo nepriėmė ir tai, kad trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, dėl ligos komplikacijų ir blogos savijautos uždelsė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Mano, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių ir subjektyvių (pareiškėjos teisinių žinių trūkumo) priežasčių. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja tokio prašymo teikimui, kadangi nei vienas įstatyminis įpėdinis neketina inicijuoti paveldėjimo procedūros ir priimti S. J. palikimą pagal privalomąją palikimo dalį. Suinteresuoti asmenys pareiškimais, kurie teikiami teismui, prašymą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo palaiko.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos R. M. močiutė S. J., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad S. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas esantis ((duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini). S. J. 2015 m. sausio 15 d. testamentu, T. T. rajono 3-ojo notaro biuro notarės, jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visas turtines teises, paliko savo vaikaitei R. M.. Byloje nėra duomenų, kad šis testamentas, kuriuo palikėja visą savo turtą paliko pareiškėjai, būtų buvęs nuginčytas. Suinteresuoti byloje asmenys B. Č., G. J. ir D. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini), yra S. J. vaikai - pirmos eilės pagal įstatymą įpėdiniai, kurie nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po palikėjos S. J. mirties. Tai patvirtina 2022 m. rugsėjo 1 T. T. rajono 2-ojo notaro biuro notarės liudijimas, kad paveldėjimo byla neužvesta. Suinteresuoti asmenys B. Č. ir G. J. pateiktais teismui pareiškimais patvirtino, kad palikimo po mamos S. J. mirties nepriėmė ir neketina priimti, todėl sutinka, kad R. M. inicijuotų teisminį procesą dėl praleisto termino palikimo priėmimui atnaujinimo ir priimtų palikimą.
Pareiškėja yra mirusiosios S. J. vaikaitė - antros eilės pagal įstatymą įpėdinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 straipsnio 2 punktas). Kadangi palikėja buvo sudariusi asmeninį testamentą, kurį patvirtinto 2015 m. sausio 15 T. T. rajono 3-ojo notaro biuro notarė, pareiškėja yra testamentinis įpėdinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti ir tai j išturi padaryti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja su asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu (1.123 straipsnio 1,2 dalis). CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja praleido kreipimosi į notarą (palikimo priėmimo) terminą, nes dėl teisinių žinių trūkumo klaidingai manė, jog esant testamentiniu įpėdiniu papildomai kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo nereikia. Be to, pareiškėja nurodė, jog po močiutės mirties, prasidėjus visuotinei pandemijai dėl COVID-19 ligos plitimo bei pačios pareiškėjos prastos sveikatos būklės susirgus COVID-19 liga, apribojo pareiškėjos galimybę grįžti iš Norvegijos į Lietuvą, o grįžus 2022 m. rugsėjo mėnesį pareiškėja pakartotinai susirgo sunkia COVID- 19 forma, dėl ko ji per trijų mėnesių terminą nespėjo susitvarkyti paveldėjimo dokumentų.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes daroma išvada, jog terminas palikėjos palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, o pareiškėjos elgesys, siekiant įgyvendinti teisę priimti močiutės palikimą, šiuo atveju nelaikomas neatidžių, nerūpestingu ar neadekvačių, kadangi pareiškėja netinkamai suvokė ir vertino testamento reikšmę paveldėjimo procese. Šį suklydimą lėmė teisinių žinių trūkumas ir nepatyrimas tvarkant paveldėjimo reikalus, taip pat jos keletą kartų persirgtos užkrečiamosios ligos, dėl ko ir buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų interesus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjos procesinį elgesį bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo ar piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino palikimui priimti laikytinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 442, 443, 577, 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patenkinti pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjai R. M., , terminą močiutės S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Išaiškinti, kad pareiškėja R. M. turi teisę per 3 (tris) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal paskutinę S. J. nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.
E. M.