- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-12
- Bylos Nr.
- e2YT-4885-494/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01162-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė ir valdė palikimą po savo motinos A. A. B. (toliau – ir palikėja) mirties (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad mirus pareiškėjo motinai A. A. B., pareiškėjas prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir faktiškai valdė motinai priklausančią ½ turto dalį. Pažymėtina, jog mirus pareiškėjo motinai, bute gyveno pareiškėjo tėvas, tačiau butą prižiūrėjo, darė remonto darbus, mokesčius mokėjo pareiškėjas - T. B. Taigi, pareiškėjas priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pareiškėjo brolis D. B. mirė (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jo motinos mirties atsiradusį palikimą. Po palikėjos A. A. B. mirties, nėra priimtas palikimas taip pat nebuvo užvesta paveldėjimo byla.
2021 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto 33-iasis notaro biuras išdavė pareiškėjui T. B. liudijimą, tuo pagrindu, jog notaro biure pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui A. B. Taigi, pareiškėjas paveldi tėvo ½ turto dalį, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), tačiau iškilo poreikis užregistruoti nuosavybės teises į ½ turto dalį, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurią pareiškėjas T. B. faktiškai pradėjo valdyti po motinos A. A. B. mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. A. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. A. B. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
5. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. A. B., kuri buvo pareiškėjo mama. Pareiškėjo brolis D. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla Vilniaus rajono 6-ame notarų biure nebuvo užvesta. 2021 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto 33-iasis notaro biuras išdavė pareiškėjui T. B. liudijimą, tuo pagrindu, jog notaro biure pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui A. B., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini); mirusiojo turtą paveldi mirusiojo sūnus T. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Nekilnojamo turto registro duomenų išrašo, butas, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas A. B. ir A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
7. Testamentų registro duomenimis A. A. B. testamentų sudariusi nebuvo. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad mirus motinai, pareiškėjas prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir faktiškai valdė motinai priklausančią ½ turto dalį. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina pareiškėjo pateikti mokėjimai už buto, (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas, elektrą. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad jis po motinos A. A. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą, juo rūpindamasis kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjos mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
8. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas po savo motinos mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjo paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po A. A. B. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. B. prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po savo motinos A. A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo T. B. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.