Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Elbiga” apeliacinį skundą ir atsakovo akcinės bendrovės ,,Vilniaus bankas” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-45/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Elbiga” ieškinį atsakovams akcinei bendrovei ,,Vilniaus bankas”, uždarajai akcinei bendrovei ,,Bankroto administravimo grupė”, trečiasis asmuo Z. B., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas BUAB ,,Elbiga” kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB Vilniaus bankas ir UAB ,,Bankroto administravimo grupė” ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 33 117,13 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB ,,Elbiga” buvo iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta UAB ,,Bankroto administravimo grupė”. Tačiau Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisija 2003 m. spalio 18 d. viešai ,,Valstybės žinių” Informaciniuose pranešimuose pranešė apie tai, kad komisijos sprendimu panaikintas UAB ,,Bankroto administravimo grupė” leidimas teikti bankroto procedūrų administravimo paslaugas. Dėl to ieškovas teigė, jog pagal Ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintos Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos 30 punktą, UAB ,,Bankroto administravimo grupė” privalėjo nutraukti pavedimo sutartį, sudarytą su ieškovu, tačiau to nepadarė.

Ieškovas nurodė, kad pagal minėto ministro įsakymo 13 punktą, atsakovas UAB ,,Bankroto administravimo grupė” administruoti ieškovo turtą galėjo tik sudariusi pavedimo sutartį su ieškovu ir paskyrusi įgaliotą, turintį teisę teikti tokias paslaugas, asmenį. Taigi, ieškovo lėšomis, buvusiomis AB Vilniaus banke, galėjo disponuoti tik turintis teisę teikti bankroto paslaugas ir tinkamai paskirtas įgaliotas asmuo. Tuo tarpu atsakovas AB Vilniaus bankas 2003 m. spalio 13 d. patvirtino Z. B. parašą ir teisę disponuoti ieškovo piniginėmis lėšomis, nors ji neturėjo teisės administruoti ieškovo bankroto procedūrą. Be to, pagal Z. B. pasirašytus mokėjimo pavedimus nuo 2003 m. spalio 13 d. iki 2004 m. vasario 25 d. atsakovas AB Vilniaus bankas iš ieškovo sąskaitos neteisėtai nurašė 33 117, 13 Lt ir tuo padarė ieškovui žalą. Ieškovas nurodė, jog paminėta žala ieškovui atsirado dėl UAB ,,Bankroto administravimo grupės” darbuotojos Z. B. ir atsakovo AB Vilniaus bankas darbuotojų minėtų neteisėtų veiksmų, todėl pagal CK 6.6 straipsnio trečiąją dalį atsakovai šią žalą atlyginti privalo solidariai.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas AB Vilniaus bankas prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą bei pakeisti netinkamą atsakovą AB Vilniaus bankas tinkamu – Z. B.

Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Z. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priimti atskirąją nutartį dėl A. Č., kuris yra ieškovo administratorius, veiksmų, kuriais jis paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie ją, jog ji neturėdama įgaliojimų disponavo ieškovo lėšomis. Be to, nurodė, kad Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartis dėl minimo atestavimo komisijos sprendimo, kuriuo atsakovui buvo atimta teisė administruoti bankrutuojančias įmones, įsiteisėjo daug vėliau, negu buvo vykdomos finansinės operacijos banke.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB ,,Bankroto administravimo grupė” su juo nesutiko ir prašė ieškovo reikalavimus atmesti, o A. Č. skirti baudą dėl nesąžiningo kreipimosi į teismą.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovų solidariai priteisė ieškovui 22 925, 23 Lt žalos atlyginimo.

Dėl atsakovo AB Vilniaus bankas atsakomybės teismas nurodė, kad bankas, atidarydamas sąskaitą lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais, tvirtindamas bankrutuojančios įmonės administratoriaus – juridinio asmens, kaip ūkio subjekto, vadovo parašo teisę, privalo patikrinti ar vadovas turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (Įmonių bankroto įstatymo 11 str.). Trečiasis asmuo Z. B. 2003 m. spalio 20 d., kaip ūkio subjekto vadovė, pateikė bankui tvirtinti parašą bankrutuojančios UAB ,,Elbiga” sąskaitai disponuoti, bei nurodė, kad ji yra administratoriaus atstovė (b. l. 40). Teismas konstatavo, jog pagal minėtą ministro įsakymą, juridinis asmuo, paskirtas bankrutuojančios įmonės administratoriumi gali administruoti įmonę tik paskyręs įgaliotą asmenį, kuris privalo turėti bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinį pažymėjimą. Dėl to teismas darė išvadą, kad bankas 2003 m. spalio 20 d. patvirtinęs Z. B. parašą, nepatikrino, ar ji turi Ūkio ministerijos išduodamą dokumentą, suteikiantį teisę teikti administravimo paslaugas, tai yra ar ji turi teisę disponuoti bankrutuojančios įmonės sąskaita. Todėl pagal CK 6.248 straipsnio trečiąją dalį bankas laikytinas kaltu, nes atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Dėl atsakovo UAB ,,Bankroto administravimo grupė” teismas nurodė, jog pagal minėtojo ūkio ministro įsakymo 30 punktą, panaikinus bankrutuojančios įmonės leidimo teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas galiojimą, įmonės administratorius privalo nedelsdamas savo iniciatyva nuraukti pavedimo sutartį. Tačiau šios pareigos minėtasis atsakovas neįvykdė.

Teismas nustatė, jog iš ieškovo sąskaitos, esančios AB Vilniaus banke, nuo 2003 m. spalio 13 d. iki 2004 m. vasario 25 d. buvo nurašyta 33 117, 13 Lt. Atsižvelgdamas į atliktų operacijų aprašymą, pavedimo sutartį (b. l. 24) bei į bankrutuojančios įmonės pareigą mokėti įstatymų nustatytus mokesčius ir privalomas įmokas, susijusias su bankroto procesu, teismas padarė išvadą, kad iš ieškovo sąskaitos neteisėtai buvo pervesta: 2003 m. spalio 20 d. mokėjimo pavedimu Nr. 537 UAB ,,Zosės teisingumo dvaras” 13 451, 68 Lt atlyginimo, 2003 m. lapkričio 11 d. mokėjimo pavedimu Nr.55 UAB ,,Zosės teisingumo dvaras” - 8 600 Lt, 2004 m. sausio 19 d. pavedimu Z. B. - 612, 97 Lt atlyginimo, o 2004 m. vasario 25 d. pavedimu – 260, 58 Lt atlyginimo. Taigi, iš viso nurodytais veiksmais ieškovui buvo padaryta 22 925, 23 Lt nuostolio. Teismas žalos atlyginimą priteisė iš abiejų atsakovų solidariai, motyvuodamas tuo, jog minėtasis nuostolis atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų (CK 6.6 str. 3 d.).

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,Elbiga” prašo pakeisti teismo sprendimą ir iš atsakovų solidariai priteisti 33 117,13 Lt. Nurodė, jog:

Teismas nepagrįstai prie priteistų nuostolių nepriskaičiavo sumos, kuri buvo pervesta Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Sodrai, motyvuodamas tuo, jog ieškovas privalėjo mokėti mokesčius, nes byloje nėra įrodymų, jog mokėjimo pavedimai iš ieškovo sąskaitos buvo daromi vykdant BUAB ,,Elbiga” mokestines prievoles. Darydamas išvadą, kad mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai bei bankroto administratoriui negali būti vertinami kaip nuostolis, teismas vadovavosi prielaida. Teismas nepagrįstai sprendė, jog 5 tūkst. Lt buvo pagrįstai pervesti kaip atlyginimas administratoriui, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad su administratoriumi atsakovu UAB ,,Bankroto administravimo grupė”, už laikotarpį iki 2003 m. spalio 13 d. nebuvo atsiskaityta.Teismas neatsižvelgė į A. Č. paaiškinimus, kad atsakovas UAB ,,Bankroto administravimo grupė” neperdavė dokumentų, patvirtinančių darytų pervedimų pagrįstumą.

Atsiliepimu į šį skundą atsakovas AB Vilniaus bankas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo prašymą grindžia tokiais argumentais:

Nepagrįstas ieškovo teiginys, jog byloje nėra įrodymų, kad pavedimai buvo daromi vykdant ieškovo mokestines prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai, nes teismas visiškai pagrįstai rėmėsi AB Vilniaus banko pateiktu išrašu iš sąskaitos (b. l. 6-9), kuris patvirtina, jog buvo vykdomos ieškovo prievolės. Be to, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių teigti priešingai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad administratoriui atlyginimas iki 2003 m. spalio 13 d. priklausė pagal pavedimo sutartį, todėl buvo pervestas pagrįstai. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šis atlyginimas buvo sumokėtas anksčiau. Dėl šio apeliacinis skundas yra nepagrįstas (CPK 178 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovas AB Vilniaus bankas prašo iš dalies pakeisti teismo sprendimą ir ieškinį dėl skolos priteisimo iš AB Vilniaus bankas atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai sprendė, jog bankas privalėjo patikrinti, ar vadovas turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, nes joks teisės aktas nenumato komercinio banko pareigos tikrinti bankrutuojančių įmonių administratorių kvalifikacinių pažymėjimų ar vadovo turimų teisių teikti bankroto administravimo paslaugas. AB Vilniaus bankas neturėjo nei teisės, nei pareigos savarankiškai nuspręsti dėl UAB ,,Bankroto administravimo grupė” ar jos vadovo teisių disponuoti ieškovo sąskaitomis. Be to, UAB ,,Bankroto administravimo grupė” ieškovo sąskaitomis disponavo nuo 2002m. rugpjūčio 2 d., todėl direktorės Z. B. parašo pavyzdžio patvirtinimas reiškė ne teisių disponuoti įmonės sąskaita perdavimą kitam asmeniui, o tik įmonės atstovo pakeitimą. Teismas nenustatė atsakovo AB Viliaus bankas kaltės laipsnio ir aplinkybių, šalinančių šio atsakovo atsakomybę. AB Vilniaus bankas nėra kaltas dėl žalos padarymo (CK 6.248 str.), nes šio atsakovo veiksmai patvirtinant UAB ,,Bankroto administravimo grupė” atstovo parašo pavyzdį ir leidžiant disponuoti sąskaita nebuvo neteisėti, kadangi atlikti vykdant įsiteisėjusią 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Iš to seka, jog bankas, tvirtindamas parašą, buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas: pareikalavo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, teismo nutarties, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Teismas nepagrįstai priteisė iš AB Vilniaus bankas žalos atlyginimo ieškovui ir bankas turėtų būti atleistas nuo atsakomybės arba jo atsakomybė sumažinta, nes žala atsirado dėl paties ieškovo kaltės (CK 6.259 str.). AB Vilniaus bankas nebuvo informuotas apie UAB ,,Bankroto administravimo grupė” leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas panaikinimą. Nei ieškovo kreditorių susirinkimas, nei kreditorių susirinkimo pirmininkas, nei naujai paskirtas administratorius, nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų bankrutuojančios įmonės turto apsaugą nuo galimo buvusio administratoriaus piktnaudžiavimo. A. Č. nauju administratoriumi buvo paskirtas 2003 m. lapkričio 4 d., tačiau apie savo paskyrimą informavo banką tik 2004 m. kovo 1 d. Taigi, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias nuostolių atsiradimui ar jie sumažinti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad AB Vilniaus bankas turėtų atsakyti solidariai su atsakovu UAB ,,Bankroto administravimo grupė”, nes pastarojo atsakovo ir Z. B. atsakomybė dėl žalos padarymo yra akivaizdi, kadangi šis atsakovas ir jo vadovė neteisėtai disponavo ieškovo sąskaitomis ir pasisavino pinigines lėšas. Tuo tarpu atsakovas AB Vilniaus bankas piniginių lėšų AB Vilniaus bankas nepasisavino. Pagal CK 6.253 straipsnį, civilinė atsakomybė netaikoma ar asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo jos, jei žala atsirado dėl trečiojo asmens veiksmų. Šiuo atveju žala atsirado dėl UAB ,,Bankroto administravimo grupė” ir Z. B. neteisėtų veiksmų, todėl AB Vilniaus banko kaltės, neteisėtų veiksmų ar priežastinio ryšio su atsiradusia žala nėra.

Atsiliepime į atsakovo AB Vilniaus bankas skundą ieškovas prašo jį atmesti. Nurodo, jog teismas teisingai nustatė, kad banko darbuotojai, patvirtindami Z. B. parašą ir suteikdami jai teisę disponuoti ieškovo lėšomis, veikė neteisėtai, nes pagal AB Vilniaus bankas Indėlių sąskaitų atidarymo ir uždarymo reikalavimų 12.6 punktą Z. B. teisė disponuoti ieškovo lėšomis galėjo būti patvirtinta tik tuo atveju, jei ji būtų pateikusi bankui ieškovo valdymo organo sprendimą. Kadangi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio septintosios dalies 2 punktą bei 11 straipsnio trečiosios dalies 3 punktą, teisė disponuoti bankrutuojančios įmonės lėšomis atiteko bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui. Įvertinus minėto Ūkio ministro įsakymo Nr. 221 13 punkto reikalavimus, tik turintis teisę teikti bankroto procedūros administravimo paslaugas ir tinkamai paskirtas UAB ,,Bankroto administravimo grupė” įgaliotas asmuo, o ne šios bendrovės direktorius, turėjo teisę valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą. Taigi, atsakovas AB Vilniaus bankas privalėjo užtikrinti nurodytų teisės aktų įgyvendinimą, tačiau neįvykdė šios pareigos. Todėl teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, pagrįstai nustatė šio atsakovo kaltę dėl atsiradusių nuostolių, o atsakovų kaltės laipsnio nustatymas nėra šios bylos dalyku.

Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovas UAB ,,Bankroto administravimo grupė” ir trečiasis asmuo Z. B. su apeliantų argumentais nesutiko ir prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus. Taip pat prašė priimti atskirąją nutartį dėl A. Č. šmeižikiškų veiksmų Z. B. atžvilgiu, nes teismas šiuo klausimu nepasisakė.

Atsakovo AB Vilniaus bankas apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovo BUAB ,,Elbiga” apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip žinoma, sutinkamai su CK 6.256 straipsniu, kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles (1 d.), o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (2 d.). Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (3 d.). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad civilinė atsakomybė jai negali būti taikoma.

Taigi pirmosios instancijos teismas klausimą dėl atsakovo AB Vilniaus bankas civilinės atsakomybės nagrinėjo turėdamas omenyje tai, kad tai institucija, kuriai patikėtų pinigų išsaugojimas, sąskaitų aptarnavimas ir pan. yra profesinė veikla, reglamentuojama specialaus įstatymo, kitų teisės aktų. Teismas teisingai konstatavo, kad bankas - tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri be kitos Komercinių bankų įstatymo nustatytos veiklos, verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu, paskolų teikimu, o kartu prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Bankų veikla paremta stabilumo, patikimumo, efektyvumo ir saugumo principais, o prievolė saugoti priimtas pinigines lėšas įtvirtinta įstatyme, bankų statutuose ir pan. Tokia prievolė išplaukia iš banko kaip specializuotos kredito įstaigos profesinės veiklos standartų. Tuo remdamasis teismas teisingai nurodė, kad bankinės veiklos standartai įpareigoja banką būti budriu, atidžiu ir kontroliuoti pateikiamus duomenis atidarant naujas sąskaitas, atliekant bankines operacijas, o bankui neįvykdžius prievolės išsaugoti patikėtas lėšas, gali būti taikoma deliktinė ar sutartinė atsakomybė. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Bendra įmonė UAB ,,Vileka” vs. AB bankas ,,Snoras” (civilinės bylos Nr.3K-3-1345/2000; bylų kategorija 43) nurodė, kad už patikėtų piniginių lėšų neišsaugojimą bankas neatsako arba nepilnai atsako, jeigu įrodo, kad prisiimtas prievoles tinkamai vykdė pagal įstatymą, statutą ar sutartį arba jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl jo kliento kaltės. Taigi bankas privalo įrodyti aplinkybę, kad nepažeidė įstatymų reikalavimų, kad nėra kaltas dėl prašomos priteisti žalos atsiradimo ir neprivalo atlyginti nuostolių ieškovui.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad atsakovas AB Vilniaus bankas neįrodė, jog būdamas bankininkystės veikla užsiimantis subjektas, įvykdė priklausančią pareigą užtikrinti lėšų, įplaukusių į kliento (šiuo atveju ieškovo BUAB ,,Elbiga”) sąskaitas, saugumą.

Kaip minėta, nagrinėdamas šį ginčą, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovo UAB ,,Elbiga“ administratoriumi paskyrė atsakovą UAB ,,Bankroto administravimo grupė“, tačiau Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisija 2003 m. spalio 13 d. sprendimu panaikino šiai bendrovei išduotą leidimą teikti bankrutuojančių įmonių administravimo paslaugas. Apie tai buvo paskelbta 2003 m. spalio 18 d. ,,Valstybės žinių“ Informaciniuose pranešimuose. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas AB Vilniaus bankas 2003 m. spalio 20 d. patvirtino trečiojo asmens Z. B., kaip bankroto administratoriaus UAB ,,Bankroto administravimo grupė“ atstovės, parašą bankrutuojančios UAB ,,Elbiga” sąskaitai disponuoti. Tuo pagrindu šis bankas vykdomi Z. B. patvarkymus dėl BUAB ,,Elbiga” lėšų pervedimo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bankrutuojančios bendrovės valdymo klausimai yra reglamentuojami specialiajame Įmonių bankroto įstatyme bei kituose teisės aktuose. Visi teisės aktai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kuriuose nustatyti reikalavimai bankroto administravimo paslaugas teikiančioms bendrovėms, tiek tokio administratoriaus įgaliotiems asmenims, taip pat yra viešai paskelbti Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos nustatyta tvarka. Taigi teisės aktai, numatyta tvarka paskelbti „Valstybės žiniose“ ar šio leidinio priede „Informaciniai pranešimai“ ir įsigalioję kitą dieną po jų paskelbimo, jei pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data, yra privalomi visiems. Todėl atsakovui AB Vilniaus bankui buvo žinomi arba turėjo būti žinomi šių įstatymų reikalavimai, keliami tiek juridiniam asmeniui, teikiančiam bankroto administravimo paslaugas, tiek tokio administratoriaus įgaliotam asmeniui (CPK 178, 185 str.). Kaip žinoma, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). Tuo tarpu Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijai 2003 m. spalio 13 d. sprendimu panaikinus atsakovui UAB ,,Bankroto administravimo grupė“ išduotą leidimą teikti bankrutuojančių įmonių administravimo paslaugas, bankas neturėjo pagrindo vykdyti šios bendrovės įgaliotų asmenų patvarkymus dėl bankrutuojančios UAB ,,Elbiga” sąskaitoje esančių pinigų pervedimo, tuo labiau tvirtinti parašą ir priimti patvarkymus asmens (trečiojo asmens Z. B.), kuris neturi įstatymų nustatyta tvarka išduoto bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant veikų neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reikia remtis protingumo, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo kriterijais, todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teisingai nusprendė, jog atsakovas AB Vilniaus bankas nebuvo tiek rūpestingas bei apdairus, kiek to reikalauja bankinės veiklos principai ir standartai, ir atmetė šio atsakovo argumentus, kuriais buvo prieštaraujama pareikštam ieškiniui (CK 6.248 str. 3 d., 6.915 str.). Teismas teisingai nurodė, jog šio subjekto (banko) civilinę atsakomybę lemia bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma – nepakankamas atidumas, klaida ir panašios kaltės formos. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau paminėtais argumentais, atmeta atsakovo AB Vilniaus bankas apeliacinio skundo teiginius, jog banko civilinė atsakomybė negalima todėl, kad galiojantys indėlių sąskaitų atidarymo ir uždarymo reikalavimai bei kiti teisės aktai nenumato komercinio banko pareigos tikrinti bankrutuojančių įmonių administratorių kvalifikacinių pažymėjimų ar vadovo turimų teisių teikti bankroto administravimo paslaugas; kad bankas, tvirtindamas Z. B. parašą, buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nes pareikalavo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, teismo nutarties, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento; kad bankas nebuvo informuotas apie UAB ,,Bankroto administravimo grupė” leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas panaikinimą.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo AB Vilniaus bankas apeliacinio skundo teiginius dėl solidarios civilinės atsakomybės. Kaip žinoma, solidarumo prezumpcija yra įtvirtinta CK 6.6 straipsnio trečiojoje dalyje, kurioje nustatyta, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamu atveju solidarioji atsakovų UAB ,,Bankroto administravimo grupės“ bei AB Vilniaus bankas atsakomybė gali būti taikoma nustačius, kad žala ieškovui iš tiesų atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų (CK 6.6 str. 3 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad žala, atsiradusi ieškovui nuo 2003 m. spalio 18 d. (,,Valstybės žinių” Informaciniai pranešimai) padaryta abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais: atsakovas AB Vilniaus bankas kitam atsakovui UAB ,,Bankroto administravimo grupė“ minimu laikotarpiu neteisėtai suteikė teisę disponuoti BUAB ,,Elbiga” lėšomis ir priėmė bei įvykdė neteisėtus šio atsakovo atstovų mokėjimo pavedimus, dėl ko ir atsirado prašoma priteisti žala. Atmetami apelianto AB Vilniaus bankas teiginiai, kad žala atsirado tik dėl atsakovo UAB ,,Bankroto administravimo grupė“ bei Z. B. neteisėtų veiksmų, o apeliantas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Apelianto argumentas, kad AB Vilniaus bankas BUAB ,,Elbiga” priklausančių piniginių lėšų nepasisavino, taip pat nepaneigia šio atsakovo civilinės atsakomybės (CPK 185 str., CK 6.256 str.).

Išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iš dalies neteisingai nustatė ieškovui padarytos žalos dydį (CPK 185 str.). Iš dalies tenkindamas ieškinį, teismas laikė, kad lėšas, pervestas bankroto administratoriui kaip atlyginimą už laikotarpį iki 2003 m. spalio 13 d., o taip pat mokesčius ir privalomas įmokas, susijusias su bankroto procesu, ieškovas be pagrindo traktuoja kaip žalą, padarytą šiai bendrovei. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais teismo argumentais. Visų pirma, panaikinus UAB ,,Bankroto administravimo grupė” leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, nei ši bendrovė, nei jos įgalioti asmenys iš viso neturėjo teisės disponuoti BUAB ,,Elbiga” turtu (lėšomis). Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad minimu laikotarpiu bankrutuojanti bendrovė jokios veiklos nevykdė, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad mokėjimai Valstybės bei VSDFV biudžetams buvo atliekami vykdant BUAB ,,Elbiga” mokestines prievoles. Trečia, iš ieškovo atstovų paaiškinimų seka, kad BUAB ,,Elbiga” finansiniuose dokumentuose nėra duomenų, įrodančių tokių mokėjimų pagrįstumą. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra juridinis asmuo, tokio asmens ūkinės – finansinės operacijos yra pagrindžiamos įrodymais, kuriems keliami specialūs reikalavimai (CK 2.74 str. 3 d., Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4, 9, 10 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr.14, nutartys bylose Nr.3K-3-827/2000, Nr.3K-3-544/2003). Tokie reikalavimai buvo arba turėjo būti žinomi ir Z. B., išdavusiai minimus mokėjimo pavedimus.

Iš byloje esančio išrašo iš BUAB ,,Elbiga” sąskaitos (b. l. 6 – 9) matyti, kad įvykdžius neteisėtus Z. B. mokėjimo pavedimus nuo 2003 m. spalio 20 d. ieškovui buvo padaryta 27 258, 73 Lt žala, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas ir iš atsakovų AB Vilniaus banko bei UAB ,,Bankroto administravimo grupė“ solidariai priteistas žalos atlyginimas didinamas iki 27 258, 73 Lt (CK 6.6 str. 3 d.). Kaip minėta, nuo 2003 m. spalio 13 d. atsakovas UAB ,,Bankroto administravimo grupė“ neturėjo teisės disponuoti BUAB ,,Elbiga” turtu (lėšomis), todėl 5 859, 40 Lt, kurie iš šios bendrovės sąskaitos buvo paimti grynais pinigais, o taip pat pervesti pagal mokėjimo pavedimus nuo 2003 m. spalio 13 d. iki 2003 m. spalio 14 d. priteistini iš atsakovo UAB ,,Bankroto administravimo grupė“. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu ieškovu, kad už šiuo laikotarpiu padarytą žalą abu atsakovai privalo atlyginti taip pat solidariai. Jau buvo minėta, kad apie sprendimą panaikinti atsakovui UAB ,,Bankroto administravimo grupė“ išduotą leidimą teikti bankrutuojančių įmonių administravimo paslaugas AB Vilniaus bankui galėjo ir turėjo būti žinoma tik nuo 2003 m. spalio 18 d., kai apie tai buvo paskelbta ,,Valstybės žinių“ Informaciniuose pranešimuose. Taigi dėl šios žalos padarymo AB Vilniaus banko kaltės nėra (CPK 185 str., CK 6.248 str.).

Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Ieškovui BUAB ,,Elbiga” iš atsakovų AB ,,Vilniaus bankas” ir UAB ,,Bankroto administravimo grupė“ solidariai priteisiama 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų (CPK 98 str.) bei 298 Lt viešojo paskelbimo spaudoje išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93 str.).

Iš atsakovų AB ,,Vilniaus bankas” ir UAB ,,Bankroto administravimo grupė“ solidariai priteisiama valstybei 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo akcinės bendrovės ,,Vilniaus bankas” apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Elbiga” apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Elbiga” (įmonės kodas 2307888) iš atsakovų akcinės bendrovės ,,Vilniaus bankas“ (įmonės kodas 1202123) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankroto administravimo grupė“ (įmonės kodas 2538313) solidariai priteistą žalos atlyginimą padidinti iki 27 258, 73 Lt (dvidešimt septyni tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt aštuoni litai 73 ct.).

Ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Elbiga” iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankroto administravimo grupė“ priteisti 5 859, 4 Lt (penki tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt devyni litai 40 ct.) žalos atlyginimo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Elbiga” iš atsakovų akcinės bendrovės ,,Vilniaus bankas” ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankroto administravimo grupė“ solidariai priteisti 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei 298 Lt viešojo paskelbimo spaudoje išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovų akcinės bendrovės ,,Vilniaus bankas” ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankroto administravimo grupė“ solidariai priteisti valstybei 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.