- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- ATP-14-581/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00247-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiosios S. K. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį nutraukta, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu. Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas A. V. už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 10 d., apie 11 valandą, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) įvykdė nedidelį chuliganizmą: viešai, bendradarbių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi nepadoriai, įžūliai, agresyviai, įžeidžiamai kibo prie kolegės S. K., garsiai šaukė ant jos, taip rodydamas nepagarbą visuomenėje priimtoms bendrojo elgesio taisyklėms, savo nepadoriu nepriimtinu visuomenei ir nesuderinamu su jos dorove elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.S. K. atstovas advokatas Arūnas Bertulis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – patraukti A. V. administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje padarymą. Taip pat prašo priteisti iš A. V. nukentėjusiosios S. K. naudai patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ATPK 174 straipsnio nuostatas, neteisingai nustatė, kad A. V. veikoje nėra minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.
2.2. Nesutinka su teismo išvada, kad A. V. asmeninės paskatos buvo nukreiptos ne į viešosios tvarkos sutrikdymą, o asmeninių santykių aiškinimąsi. Pažymi, kad ATPK 174 str. numatyta atsakomybė būtent už asmeninių santykių aiškinimąsi viešoje vietoje visuomenei nepriimtinu būdu – plūstantis necenzūriniais žodžiais. Pažymi, kad motyvas nėra būtinas aptariamo teisės pažeidimo sudėties požymis ir nėra reikšmingas kvalifikuojant asmens veiką, taip pat aptariamo pažeidimo sudėtis yra formali, žalingų pasekmių kilimas nėra privalomas šio teisės pažeidimo sudėties požymis. Teigia, jog ši veika yra laikoma baigta nuo jos padarymo momento, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad A. V. veikoje nėra ATPK 174 str. numatytos veikos objektyviosios pusės, motyvuojant tuo, kad A. V. elgesys nebuvo nukreiptas į nepagarbos visuomenei demonstravimą ar siekimą pažeisti viešąją tvarką bei tuo, kad viešoji rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta.
2.3. Nurodo, kad teismas iš dalies nustatė ir pripažino, kad A. V. viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, vis tiek A. V. keiksmažodžių nevertino kaip teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. V., išlipęs iš automobilio prie šaudyklos įėjimo, S. K. atžvilgiu nevartojo necenzūrinių žodžių. Tai, kad A. V. viešoje vietoje vartojo ir kitus necenzūrinius žodžius S. K. atžvilgiu, pasak apeliantės, patvirtina bylos įrodymai - liudytojų Ž. S., J. G., V. K., jos pačios (S. K.) paaiškinimai, kurių teismas nevertino ir neanalizavo.
2.4. Nesutinka su teismo išvada, kad A. V. veikoje nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką. Nurodo, kad A. V. suprato ir žinojo, kad viešoje vietoje vartoja necenzūrinius žodžius, ir norėjo taip veikti. Nurodo, kad A. V., jau važiuodamas į šaudyklą, ruošėsi išsakyti savo nepasitenkinimą ir necenzūrinius žodžius viešai, jis nebuvo provokuojamas ar kitaip skatinamas pasielgti neteisėtai, todėl S. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, suprasdamas savo neteisėtus veiksmus. Pažymi ir tai, kad A. V., būdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu, viešoje vietoje kolegę išplūsdamas necenzūriniais žodžiais pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisykles, nepaisė profesinės etikos draudimų, kas patvirtina A. V. veikoje esant tiesioginę tyčią.
2.5. Nesutinka su teismo išvada, jog verbalinį konfliktą pradėjo ne A. V., o S. K.. Nurodo, jog iš liudytojų A. J., Ž. S., J. G., V. K. parodymų matyti, kad konfliktą pradėjo būtent A. V., kuris tik išlipęs iš V. K. automobilio necenzūriniais žodžiais išplūdo S. K., o paskui, S. K. atėjus į rūkyklą, dar kartą pavartojo necenzūrinį žodį. Be to, pažymi, kad A. V. pats pripažino, jog išlipęs iš V. K. automobilio iš karto išreiškė savo nepasitenkinimą.
2.6. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. V. elgesys niekam nesukėlė neigiamų padarinių ar emocijų, nes toks neteisėtas A. V. elgesys sukėlė neigiamas emocijas necenzūriniais žodžiais išplūstai S. K., kuri, pasak liudytojų, susinervino ir tai ją įžeidė, be to, S. K. nurodė, kad dėl tokio elgesio ji patyrė šoką. Nurodo, kad toks A. V. elgesys sumenkino ir pačios Valstybės sienos apsaugos tarnybos įvaizdį, kadangi VSAT pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra, būti pavyzdys kitiems asmenims.
2.6. Pažymi, kad tarp A. V. ir S. K. anksčiau jokių tarpusavio konfliktų nėra buvę, todėl nepagrįstas teismo teiginys, jog A. V. ir S. K. konfliktas buvo eilinis asmeninių nesutarimų tarp dviejų konflikto pusių aiškinimasis.
Atsiliepimas
3. A. V. pateikė atsiliepimą į nukentėjusios atstovo apeliacinį skundą ir nurodė, kad su S. K. atstovo pateiktu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Visagino miesto apylinkės teismo 2016-11-25 nutarimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo netenkinti S. K. atstovo prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.
3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis (A. V.) savo veiksmais nepažeidė viešosios tvarkos ir žmonių rimties, t. y. nepažeidė ATPK 174 str. objekto, be to, nebuvo įrodytas tyčinis jo veiksmų pobūdis, t. y. administracinio teisės pažeidimo subjektyvioji pusė. Jo veiksmai nebuvo nukreipti į aplinkinius, nenustatyta, kad jis būtų siekęs ką nors sutrikdyti, įžeisti ar paniekinti, todėl pagrįstai laikytina, kad A. V. nepadarė ATPK 174 str. numatyto pažeidimo.
3.2. Nesutinka su tuo, kad šaudyklos prieigos (duomenys neskelbtini) kur vyko pratybos, yra viešoji vieta. Pažymi, kad į šaudyklą gali patekti tik valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, o į pastato teritoriją patekti pašaliniams asmenims yra griežtai draudžiama, nes vykdomų šaudybos pratybų metu yra nustatyta griežta tvarka, ribojanti pašalinių asmenų pateikimą į objektą, bei jo prieigas. Atsižvelgiant į tai, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šaudyklos prieigos, kur vyko VSAT pareigūnų pratybos, yra laisvai pašaliniams asmenims prieinama vieta – viešoji vieta.
3.3. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, to nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Priešingai, po to, kai S. K. pavadino jį įžeidžiančiu epitetu („debilu“) ir pasakė, kad jis galės grįžti traukiniu, jis ne keiksmažodį, bet barbarizmą nukreipė ne į S. K., bet sau, taip išreikšdamas, kad jam vienodai, jog jis gali grįžti namo ir traukiniu. Savo nuomonę apie nukentėjusiosios S. K. elgesį jis išsakė tik nukentėjusiajai, nė vienas liudytojas negirdėjo, ką jis pasakė S. K.. Mano, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
3.5. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad jis galimai nesilaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų elgesio taisyklių, bei teigia priešingai, jog jų nesilaikė S. K., netinkamai elgdamasi su A. V.. Nukentėjusios netinkamą elgesį patvirtina tas faktas, kad VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos štabo Bendrųjų reikalų skyriuje pradėtas tarnybinis patikrinimas ir S. K. įteiktas 2016-08-22 pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 9-1799. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino S. K..
4. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato veiklos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su S. K. skundo argumentais ir prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. V. pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį, kuriame numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
7.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusios S. K. atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytu įrodymu vertinimu ir padaryta išvada, kad A. V. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje sudėties. Apelianto įsitikinimu, administracinio teisės pažeidimo teisena A. V. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. veikoje yra visi būtinieji ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.
7.2. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad A. V. veikoje nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad neįrodyta A. V. tyčia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Skundžiamame nutarime teismas nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, bei jų išsamiai nebekartoja. Nukentėjusios atstovas, vadovaudamasi subjektyviu Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui naujų objektyvių argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo asmens netenkina priimtas sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai, dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
7.3. ATPK 174 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamai kimba prie žmonių ar atlieka kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
7.4. A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2016 m. rugpjūčio 10 d., apie 11 valandą, viešoje vietoje, Visagino savivaldybės Drūkšinių kaime Elektrinės gatvė 5, įvykdė nedidelį chuliganizmą: viešai, bendradarbių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi nepadoriai, įžūliai, agresyviai, įžeidžiamai kibo prie kolegės S. K., garsiai šaukė ant jos, taip rodydamas nepagarbą visuomenėje priimtoms bendrojo elgesio taisyklėms, savo nepadoriu nepriimtinu visuomenei ir nesuderinamu su jos dorove elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
7.5. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp S. K. ir A. V. aptariamo įvykio metu kilo konfliktas dėl to, jog abu - S. K. ir A. V. – nesusikalbėjo dėl nuvykimo į šaudyklą. Nors S. K. konflikto metu atliktus A. V. veiksmus vertina kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokia nukentėjusiosios pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus - administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, nukentėjusiosios S. K. paaiškinimus, liudytojų parodymus ir kitą bylos medžiagą A. V. ir S. K. konfliktą vertino kaip asmeninį, nesant A. V. veiksmuose tyčios pažeisti viešąją tvarką. Su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. S. K. nurodo, kad A. V., tik atvykęs į šaudyklą pradėjo ant jos šaukti necenzūriniais žodžiais, garsiai sakė grubias frazes, priekaištavo dėl to, kad ji savo automobiliu nenuvežė jo (A. V.) į šaudyklą, visi bendradarbiai, kurie buvo aplinkui, tai girdėjo, taip pat nurodė, kad A. V., būdamas rūkykloje, išsakė necenzūrinio pobūdžio žodį (66-68 b.l.). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog konflikto pradžios tarp A. V. ir S. K. liudytojai negirdėjo, todėl negalima nei paneigti, nei patvirtinti, kad A. V. konflikto pradžioje vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiančiai kalbėjo su S. K.. A. V. neginčijo aplinkybės, kad atvykęs į šaudyklą priekaištavo S. K. dėl to, kad ši viena išvažiavo į šaudyklą ir nepaėmė jo, tačiau teigė, kad jokių necenzūrinių žodžių S. K. atžvilgiu nevartojo, įžeidžiamai prie jos nekibo, nesielgė įžūliai ar agresyviai, garsiai nešaukė (64, 65, 66 b.l.). Byloje apklausti liudytojai A. J., Ž. S., V. M., J. G., G. U., V. K., R. M. iš esmės patvirtino tarp S. K. ir A. V. įvykusį žodinį konfliktą bei netinkamą abiejų elgesį konflikto metu, o būtent: A. J. parodė, kad A. V. kažką pasakė S. K., kuri susinervinusi nuėjo į rūkyklą paskui A. V., ir ten vienas kitam kažką sakė; liudytojas Ž. S. teigė, jog tarp S. K. ir A. V. įvyko kažkoks kivirčas, vienas kitam išsakė priekaištus, kas įvykio metu elgėsi agresyviau, negalėjo pasakyti, teigė, jog kalti abu; liudytojas V. M. nurodė, kad tarp A. V. ir S. K. įvyko konfliktas, vienas kitam jie reiškė pretenzijas, gali būti, jog konflikto priežastis buvo asmeninė; liudytojas J. G. aiškino, kad tarp S. K. ir A. V. įvyko žodinis konfliktas, jie apsižodžiavo; liudytoja G. U. parodė, jog tarp A. V. ir S. K. įvyko žodinis konfliktas, jie apsižodžiavo; liudytoja V. K. patvirtino, jog A. V. buvo nepatenkintas ir išreiškė savo emocijas, keikdamasis; liudytojas R. M. nurodė, jog A. V. ir S. K. apsižodžiavo, konflikto pradžios negirdėjo, nemanė, kad tai yra kažkas rimto (65-74 b.l.). Byloje apklausti ir betarpiškai įvykį matę liudytojai bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ne tik matę ir girdėję kaip A. V., S. K. tarpusavyje konfliktavo, A. V. priekaištavo S. K. dėl to, kad ši nepavežė jo kartu į šaudyklą, išsakė nemandagių žodžių S. K., tačiau liudytojai patvirtino ir tai, kad S. K., atėjusi į rūkyklą, taip pat priekaištavo A. V. dėl jo elgesio, išsakė jam nepagarbių žodžių, t. y. įvyko abipusis konfliktas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, teisingai įvertino byloje esančius liudytojų parodymus bei kitus bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. ir S. K. veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į viešosios tvarkos sutrikdymą, o į asmeninių santykių aiškinimąsi. Sprendimą apie viešosios tvarkos ir žmonių rimties trikdymą lemia ne vien nukentėjusiojo subjektyvūs įsitikinimai, bet konkrečios bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimas, jų analizė. Šiuo atveju, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog abi konflikto pusės pasirinko neteisėtą asmeninio tarpusavio konflikto sprendimo būdą, tačiau A. V. atliktus veiksmus vertinti kaip chuliganišką elgesį ATPK 174 straipsnyje prasme nėra teisinio pagrindo, nes nenustatyta A. V. tyčia pažeisti viešąją švarką.
Šalies argumentai
7.6. Apeliantės skundo teiginiai apie tai, kad A. V. pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisykles, nepaisė profesinės etikos draudimų, nenagrinėtini, kadangi A. V. galimi tarnybiniai nusižengimai nėra šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas, be to, iš bylos duomenų matyti kad Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dėl aptariamo įvykio yra atliekamas tarnybinis patikrinimas (15-19, 28 b.l.).
7.7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Apeliaciniu skundu taip pat buvo prašoma priteisti iš A. V. nukentėjusiosios S. K. naudai patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju A. V. atžvilgiu pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, nukentėjusiosios S. K. ir jo atstovo advokato A. Bertulio prašymas iš A. V. išieškoti nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 302¹³ straipsniu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. K. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.