Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo M. R. administracinė byla dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 124¹ str. 6 d., nutraukta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2009 m. birželio 4 d. 13.45 val. (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,27 prom.), jo nesuvaldė ir apsivertė. Eismo įvykio metu susižalojo pats, nepadarydamas kitiems žalos, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Raseinių rajono apylinkės teismui.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, neaktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes. Apeliantas pažymi, jog iš Raseinių rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, matoma, kad M. R. pats vairavo O. V. automobilį eismo įvykio metu, tai patvirtina teismo medicinos specialisto tyrimu pagal M. R. sužalojimus. M. R. pateikta versija, kad eismo įvykio metu jis transporto priemonės nevairavo, girtas miegojo ant galinės sėdynės, o jo automobilį vairavo ir autoįvykį sukėlė kitas asmuo V. V.. V. V. apklausos metu paneigė vairavęs M. R. automobilį. Apeliantas nurodo, jog V. V. buvo atliktas teismo medicinos specialisto tyrimas dėl galimai padarytų kūno sužalojimų, tačiau V. V. kūne sužalojimų nenustatyta. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, V. V. paneigė vairavęs automobilį ir parodė, jog jis norėjo padėti M. R. išvengti atleidimo iš policijos tarnybos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-4788/2009, N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas M. R. administracinę bylą nutraukė nevisapusiškai ištyręs administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, bylą išnagrinėjo nedalyvaujant nei Raseinių PK atstovui, nei liudytojui V. V., kurį 2011 m. birželio 27 d. nutartimi buvo nuspręsta kviesti į posėdį ir kurio ankstesniais prieštaringais parodymais teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą nutarimą. Taigi pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Tokiu atveju skundžiamas nutarimas turėtų būti naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai keliamas klausimas dėl senaties termino taikymo.

Administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Įgyvendinant šią nuostatą, nesant atitinkamų teisės normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Teismų praktikoje nagrinėjant administracines bylas laikomasi nuostatos, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ne tik ATPK 35 straipsniu, bet ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N17-240/2006, N575-1434/2008, N575-1471/2009, Nr. N662-70/2010), nes žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiką, nei BK numatytas laikotarpis, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.

Šiuo atveju eismo įvykis, kai M. R. galimai vairavo automobilį neblaivus, įvyko 2009 m. birželio 4 d., t. y. daugiau kaip prieš dvejus metus. Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimas, kuriuo M. R. buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 6 d., Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 4 d. nutarimu M. R. administracinę bylą dėl pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 6 d. nutraukė. Taigi jokio galiojančio sprendimo skirti nuobaudą M. R. nebėra. Todėl daroma išvada, kad bylos grąžinimas naujam nagrinėjimui nebegalimas, nes bendrajam administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui pasibaigus 2011 m. birželio 4 d. spręsti klausimą dėl M. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui (ATPK 250 str. 7 p.), nėra teisinio pagrindo.

Kaip jau minėta, administracinė byla M. R. nutraukta nesant objektyvių įrodymų, duodančių pagrindą teigti, kad M. R. vairavo automobilį, t. y. tuo pagrindu, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Apygardos teismui nustačius, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu bendrasis administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas jau buvo suėjęs, skundžiamas nutarimas keičiamas nurodant kitą administracinės bylos nutraukimo pagrindą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarimą pakeisti:

M. R. administracinę bylą dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 6 d., nutraukti suėjus administracinės atsakomybės senaties terminui (ATPK 35 str. 4 d.).

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.