Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. N., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria V. N. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartimi V. N., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. To paties teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi V. N., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutartimi V. N. priverčiama medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje pratęstas.

4. Teismo posėdyje V. N. ir jo gynėjas prašė skundus tenkinti, o prokuroras atmesti, palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutartimi nustatytą gydymo režimą.

Motyvuojamoji dalis

5.V. N. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė V. N. atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. Skundu prašoma pakeisti V. N. priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą į ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre, sudarant galimybę jam gyventi pensionate. V. N. skunde nurodo, kad laikysis gydytojų nurodymų, gers vaistus, ateityje gerai elgsis, klausys medicinos personalo ir lankysis pas gydytoją. Tačiau apygardos teismo vertinimu V. N. sveikata nėra pagerėjusi tiek, kad galima būtų jo gydymo režimą keisti.

9.V. N. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta įgimta silpnaprotystė (vidutinio protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo reikalaujančio dėmesio ir gydymo). Dėl to jis Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi pripažintas nepakaltinamu ir skirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, gydymas tęstas (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo ir (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo nutartimis.

10. Iš Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4) nustatyta, kad stebimuoju laikotarpiu V. N. psichikos būklė yra su teigiama dinamika, bet dar nėra pakankamai stabili. Epizodiškai konfliktuoja su kitais pacientais, tampa preišiškas, nenoriai išgeria vaistus, išsako nepagrįstus priekaištus personalui, stebėta verbalinė agresija aplinkinių atžvilgiu, koreguotas gydymas. Paskutinį mėnesį elgesys pagerėjo. Klinikoje vyrauja kognityvinių funkcijų deficitas, silpna impulsų kontrolė. Komisijos metu nusiskundimų neišsako, nesupranta kodėl yra gydomas ligoninėje, reikalauja būti išleistas. Stebimas ryškus kognityvinių funkcijų deficitas. Mąstymas konkretus, stokoja nuoseklumo, žemesnio produktyvumo. Emocijos dirglokos, greit besikeičiančios. Komisija rekomenduoja priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, kitus byloje esančius duomenis sprendžia, kad tinkamai užtikrinti V. N. reikalingą gydymą šiuo metu galima tik jį stebint ir gydant stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, nes dėl ligos pobūdžio ir per trumpo gydymo laiko negalima daryti išvados, jog jo elgesys yra pagerėjęs tiek, kad gydymą galima būtų tęsti ambulatorinėmis sąlygomis.

13. Svarbu įvertinti ir tai, kad kartą V. N. Tauragės apylinkės teismo 2018-07-11 nutartimi buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, tačiau jis nedavė rezultatų, nes jau (duomenys neskelbtini) prieš jį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kito globotinio sužalojimo V. N. gyvenat (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose. Kaip matyti iš Komisijos išvados V. N. psichikos būklė gerėja, bet dar nėra pakankamai stabili. Darytina išvada, kad 2 metų gydymo laikotarpis bendro stebėjimo sąlygomis V. N. yra rezultatyvus, nes psichikos būklė yra su teigiama dinamika. Iš Komisijos išvados matyti, kad paskutinį mėnesį jo elgesys pagerėjo, mąstymas konkretus, stokoja nuoseklumo, žemesnio produktyvumo, nuotaika epizodais distrofiška, ryškiai sutrikę atminties ir dėmesio procesai, nekritiškas savo būklei. ( b.l.3-4).

14. Nors V. N. gydomas jau du metai, tačiau akivaizdu, kad gydymas dar turi būti tęsiamas stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis, nes yra praėjęs per trumpas laiko tarpas, tam kad pasiekti V. N. gydymo tikslus, keičiančius jo socialinį elgesį bei kritiškumą savo veiklai, tam būtinas ilgesnis laiko tarpas bei griežtesnė paciento kontrolė. Ambulatorinės priežiūros sąlygomis to nepavyktų padaryti dėl jau aptartų motyvų. Darytina išvada, kad nors V. N. sveikatos būklė yra gerėjanti bet ji nėra tiek pagerėjusi, kad jo gydymas galėtų būti tęsiamas lengvesnėmis sąlygomis užtikrinant tinkamą gydymą. Pasikeitus aplinkybėms ar pagerėjus V. N. sveikatai jam taikant intensyvų gydymą ir jo elgesio kontrolę, įstatymas suteikia galimybę bet kada, tačiau ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės keitimo ar naikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis)

16. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutartis, kuria V. N. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

V. N. kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.