Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. M. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad jis „2012-08-09 būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savo vardu parašė laišką, adresuotą (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkui V. G., kuriuo terorizavo V. G. grasindamas prieš jį ir jo šeimos narius panaudoti fizinį smurtą, nužudyti arba sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo ir jo šeimos narių sveikatą, bei neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė V. G. perduoti turtą – į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sąskaitą pervesti jam 7000 Lt (septynis tūkstančius litų).

Be to, R. M. 2012-08-10 būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), M. Š. vardu parašė laišką, adresuotą (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkui V. G., kuriuo terorizavo V. G. grasindamas prieš jį ir jo šeimos narius panaudoti fizinį smurtą, nužudyti arba sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo ir jo šeimos narių sveikatą, bei neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė V. G. perduoti turtą – iki 2012-08-20 į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sąskaitą pervesti jam 7000 Lt (septynis tūkstančius litų)“.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, o jį priėmęs teismas buvo šališkas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis yra pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamieji pripažįstami kaltais ar nekaltais. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš bylos matyti, jog R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamas ir baigus ikiteisminį tyrimą jis buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, t. y. kad jis 2012-08-09, būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, savo vardu parašė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkui V. G. adresuotą grasinantį laišką, kurį 2012-08-10 persiuntė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui, tokiu būdu terorizavo grasindamas prieš V. G. ir jo šeimos narius panaudoti fizinį smurtą bei neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė V. G. perduoti jam 7000 Lt (1 t. 129, 148 b. l.). Taigi, nuteistasis buvo įtariamas ir kaltinamas parašęs ir išsiuntęs tik vieną grasinantį laišką, t. y. padaręs vieną nusikalstamą veiką. Tačiau Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja L. Janiulytė 2013-05-22 nutartimi perdavė R. M. bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl dviejų nusikalstamų veikų: dėl V. G. terorizavimo ir turto prievartavimo 2012-08-09 parašant laišką R. M. vardu, ir dėl V. G. terorizavo ir turto prievartavimo 2012-08-10 parašant laišką M. Š. vardu (1 t. 158–159 b. l.), nors joks įtarimas dėl laiško parašymo M. Š. vardu R. M. nebuvo pareikštas, jis apie tokį laišką nebuvo apklaustas bei kaltinamajame akte dėl to laiško parašymo nebuvo suformuluotas joks kaltinimas. Be to, toje pačioje nutartyje teisėja nurodė, jog nenustatyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Taigi, teisėja perdavė R. M. bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl dviejų nusikalstamų veikų, nors ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ir įtarimas pareikštas bei kaltinamasis aktas surašytas tik dėl vienos veikos (dėl 2012-08-09 R. M. vardu parašyto laiško), tuo pažeisdama BPK 233 straipsnio nuostatas, kurios nenumato teisėjui teisės perduoti nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje ir dėl veikų, kurios kaltinamajame akte kaltinamajam nėra inkriminuotos, bei BPK 257 straipsnio nuostatas, numatančias, jog tais atvejais, kai nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui. Pažymėtina, kad bylos atidavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu naujos faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos, nes teisminis bylos nagrinėjimas dar nebuvo pradėtas. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, o kaltinimas sunkesniu gali būti pakeistas tik teisminio nagrinėjimo metu laikantis BPK 256 straipsnio reikalavimų, daroma išvada, kad, perduodama bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėja nepagrįstai praplėtė R. M. kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, tuo pažeisdama ne tik R. M. teisę į gynybą, teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bet ir pažeisdama BPK 233, 255-257 straipsnių nuostatas. Be to, toks nepagrįstas kaltinimo praplėtimas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijoje duoda pagrindą daryti išvadą, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad byloje surašytas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų.

BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo būti išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, bausmės skyrimo motyvai.

Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, jog teismas nustatė, kad R. M. 2012-08-09 savo vardu ir 2012-08-10 M. Š. vardu parašė V. G. adresuotus grasinančius laiškus, tuo terorizavo V. G. ir prievartavo turtą. Tokios teismo nustatytos faktinės veikų aplinkybės rodo, kad R. M. padarė šias nusikalstamas veikas, nors ikiteisminio tyrimo metu įtarimas R. M. M. Š. vardu parašius grasinantį laišką nebuvo pareikštas bei teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog laišką M. Š. vardu parašė ne R. M., o pats M. Š.. Be to, skundžiamame nuosprendyje nenurodyti ne tik įrodymai, kuriais grindžiamas toks kaltinimas, bet ir teismo motyvuotos išvados dėl tokio kaltinimo. Taip pat, nors iš nuosprendžio matyti, kad R. M. buvo teisiamas ir pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, tačiau pagal BK 181 straipsnio 1 dalį nuteistas tik už vieną nusikalstamą veiką, todėl neaišku, dėl kurios veikos R. M. yra nuteistas. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, nes jis yra nemotyvuotas, o jame padarytos išvados yra prieštaringos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Tai, kad R. M. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už nusikalstamą veiką (M. Š. vardu parašius grasinantį laišką V. G., taip jį terorizuojant ir prievartaujant turtą), kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, kad skundžiamame nuosprendyje dėl šios veikos neišdėstyti įrodymai ir motyvai, kad nuosprendyje padarytos išvados yra prieštaringos, rodo, jog bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nuosprendį priėmė akivaizdžiai šališkas teismas, ir, kad padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso (BPK 22, 233, 255-257, 305 straipsnių) nuostatų pažeidimų ištaisyti apeliacine tvarka negalima. Dėl to toks baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų neatitinkantis nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijos.

Panaikinus skundžiamą nuosprendį, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl jo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, paskirtos bausmės nenagrinėjami, nes dėl šių skundo argumentų proceso dalyviai nuomonę galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir perduoti R. M. bylą iš naujo nagrinėti Akmenės rajono apylinkės teismui nuo baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijos.