- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-2777-640/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21604-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl transporto priemonės pripažinimo bešeimininke ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydama pripažinti bešeimininkiu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn automobilį CITROEN v/n. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad reaguodama į miesto gyventojų skundus dėl bendrojo naudojimo vietose laikomų neeksploatuojamų ir (ar) paliktų be priežiūros transporto priemonių, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti neeksploatuojamų transporto priemonių, neturinčių savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras. 2021 m. rugpjūčio 12 d. transporto priemonė CITROEN (duomenys neskelbtini) iš bendrojo naudojimo vietos (duomenys neskelbtini), buvo išvežta į transporto priemonių saugojimo aikštelę Skaistvario g., Vilnius (toliau – saugojimo aikštelė). Pareiškėja siekdama surasti transporto priemonės savininkus ir juos informuoti apie transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę, ne tik siuntė pranešimus transporto priemonių savininkams, paliko informacinius pranešimus ant transporto priemonių, skelbė bešeimininkių automobilių sąrašus seniūnijų skelbimų lentose, bet ir viešai skelbė internetiniame puslapyje www.vilnius.lt privestinai nuvežamų bešeimininkių transporto priemonių sąrašus, informavo apie vykdomas neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios neturi savininkų (ar kurių savininkai nėra žinomi) pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, kurių metu automobiliai perimami savivaldybės žinion ir įtraukiami į nebalansinę Vilniaus miesto savivaldybės apskaitą. Buvo pateikiamas informacinis pranešimas, kuris tikslingai buvo teikiamas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, dėl konkrečiai šioje seniūnijoje esančių neeksploatuojamų transporto priemonių. Pažymėjo, kad išvežant automobilius iš bendro naudojimo vietų antstolė Irena Beliačic surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 11-21-123. Suėjus daugiau nei vieniems metams nuo to dienos, kurią automobilis įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą, ir per tą laiką neatsiradus transporto priemonių savininkui, pareiškėja teikia pareiškimą dėl transporto priemonės pripažinimo bešeimininke ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn. Nurodė, kad automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taigi automobilis yra su užsienietiškais valstybiniais numeriais. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi prieigos prie užsienietiškų valstybinių numerių duomenų bazės, kurios pagalba būtų galima identifikuoti automobilio savininką. Dėl šios priežasties nėra žinomas automobilio savininkas. Taip pat savivaldybė negali patikrinti, ar nurodyti valstybiniai numeriai yra susiję išimtinai su automobiliu. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis bendrojo naudojimo buvo paliktas užrakintas, o išoriškai šiame modelyje VIN kodo (automobilio identifikavimo kodo) nesimato, todėl pareiškėja neturi galimybės nustatyti automobilio VIN kodo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybei 30 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos ištaisyti pareiškimo trūkumus, t. y. esant galimybei atidaryti transporto priemonę ir nustatyti jos VIN kodą; kreiptis į Lietuvos policiją, Lietuvos ir (ar) Latvijos įmonę, atsakingą už transporto priemonių registravimą, ir gauti duomenis apie minėtą transporto priemonę, t. y. ar transporto priemonė nėra vogta ir paieškoma, kas yra jos savininkas.
4. Nurodė, kad pareiškime nurodoma, kad pareiškėja neturi prieigos prie užsienietiškų valstybinių numerių duomenų bazės bei neturi galimybės nustatyti automobilio VIN kodo, tačiau niekaip nepagrindžia, jog: 1) dalyvaujant antstoliui ir naudodamasi automobilius atrakinančių asmenų paslaugomis, pareiškėja negalėjo atidaryti transporto priemonę ir nustatyti jos VIN kodo; 2) žinodama automobilio valstybinį numerį, nepridėjo įrodymų, kurie rodytų jos pastangas išsiaiškinti automobilio savininką ir ar transporto priemonė nėra vogta, t. y. kodėl pareiškėja negalėjo kreiptis į Lietuvos policiją, Lietuvos ir (ar) Latvijos įmonę, atsakingą už transporto priemonių registravimą, ir gauti duomenis apie minėtą transporto priemonę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį. Nurodo, kad:
5.1. Pažymėjo, kad automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taigi automobilis yra su užsienietiškais valstybiniais numeriais. Vilniaus miesto savivaldybė neturi prieigos prie užsienietiškų valstybinių numerių duomenų bazės, kurios pagalba būtų galima identifikuoti automobilio savininką. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į šiuos pareiškėjos argumentus ir nustatė neįmanomą prievolę, t. y. atrakinti (priverstinai įsilaužti) į pareiškėjai nepriklausantį turtą ir bandyti nustatyti VIN kodą. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog nustatyti VIN kodą pareiškėja galėtų dalyvaujant antstoliui ir naudojantis automobilius atrakinančių įmonių paslaugomis. Tačiau pažymėjo, jog net ir antstolio dalyvavimas tokioje procedūroje nedarytų jos teisėta, nes pareiškėjos iki kol teismas nepripažino daikto bešeimininkiu ir jo neperdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, pareiškėja nėra šio automobilio savininkė ir negali fiziškai įsilaužti (t. y. jį atrakinti) į jai nuosavybės teise nepriklausantį automobilį net su antstolio pagalba. Be to, tam, kad įvykdyti skundžiamoje nutartyje nustatytą teismo įpareigojimą ir atrakinti automobilį su antstolio pagalba, Vilniaus miesto savivaldybė kaip viešasis juridinis asmuo, kurio veikla griežtai reglamentuota įstatymų, turėtų viešo pirkimo būdu kreiptis į antstolį, rengti viešojo pirkimo procedūras dėl įmonės, kuri galėtų atrakinti įsilaužti į mašiną ir ją atrakinti, taip nepagrįstai būtų švaistomas valstybės turtas, todėl laikytina, jog tokie pareiškėjos veiksmai neatitiktų visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principų.
5.2. Pažymėjo, jog skundžiamoje nutartyje nustatydamas įpareigojimą atrakinti savivaldybei nepriklausantį automobilį su tikslu nustatyti VIN kodą, teismas neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką esant analogiškoms situacijoms.
5.3. Pareiškėja buvo aktyvi siekdama išsiaiškinti automobilio savininką: viešai internete skelbė ir tebeskelbia bešeimininkių automobilių sąrašus, seniūnijų informaciniuose stenduose kabino skelbimus kviesdama atsiliepti savininkus, antstolė Irena Beliačic surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, užfiksavo visus išoriškai matomus automobilio duomenis: mašinos numerį ir modelį, taigi dar iki pareiškimo pateikimo Vilniaus miesto savivaldybė atliko aktyvius veiksmus ir su pareiškimu pateikė teismui išsamius duomenis.
5.4. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė prieš priverstinai išveždama automobilius apie tai visais atvejais informuoja policiją, taip pat patikrina įrašus Administracinių nusižengimų registre, todėl jei automobilis būtų ieškomas policijos, apie tai įrašas būtų buvęs būtent Administracinių nusižengimų registre.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
10. Pagal CPK 535 straipsnį, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu turi būti nurodyta, koks daiktas pripažintinas bešeimininkiu, taip pat išdėstytos aplinkybės, leidžiančios manyti, jog daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nėra žinomi. Pareiškime nurodoma, kada daiktas buvo įtrauktas į apskaitą, ir kiti pareiškėjui žinomi duomenys apie daiktą. Prie pareiškimo dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu taip pat turi būti pateikti rašytiniai įrodymai iš atitinkamų institucijų apie tai, kokių yra žinių apie šio daikto priklausymą (CPK 536 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama pripažinti bešeimininkiu turtu automobilį CITROEN v/n. (duomenys neskelbtini), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą trūkumų šalinimui – esant galimybei atidaryti transporto priemonę ir nustatyti jos VIN kodą; kreiptis į Lietuvos policiją, Lietuvos ir (ar) Latvijos įmonę, atsakingą už transporto priemonių registravimą, ir gauti duomenis apie minėtą transporto priemonę, t. y. ar transporto priemonė nėra vogta ir paieškoma, kas yra jos savininkas.
12. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl trūkumų šalinimo, pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad teismo įpareigojimo (atrakinti automobilį ir nustatyti VIN kodą) įvykdyti negali, nes pareiškėja iki kol teismas nepripažino daikto bešeimininkiu ir jo neperdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, nėra šio automobilio savininkė ir negali fiziškai įsilaužti (t. y. jį atrakinti) į jai nuosavybės teise nepriklausantį automobilį net su antstolio pagalba. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apeliantės argumentais sutinka.
13. Be to, kaip pareiškime dėl automobilio pripažinimo bešeimininkiu, nurodė pareiškėja, automobilis yra su užsienietiškais numeriais, o pareiškėja neturi prieigos prie užsienietiškų valstybinių numerių duomenų bazės, kurios pagalba būtų galima identifikuoti automobilio savininką bei neturi galimybės nustatyti automobilio VIN kodo. Taip pat nurodė, kad automobilis buvo paliktas užrakintas, o išoriškai šiame modelyje VIN kodo nesimato, todėl pareiškėja neturėjo galimybės nustatyti automobilio VIN kodo. Be to pareiškime nurodė, kad siekdama nustatyti transporto priemonės savininkus ir juos informuoti apie transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę, pareiškėja paliko informacinius pranešimus ant transporto priemonių, skelbė bešeimininkių automobilių sąrašus seniūnijų skelbimų lentose, viešai skelbė internetiniame puslapyje www.vilnius.lt privestinai nuvežamų bešeimininkių transporto priemonių sąrašus, informavo apie vykdomas neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios neturi savininkų (ar kurių savininkai nėra žinomi) pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, kurių metu automobiliai perimami savivaldybės žinion ir įtraukiami į nebalansinę Vilniaus miesto savivaldybės apskaitą. Buvo pateikiamas informacinis pranešimas, kuris tikslingai buvo teikiamas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, dėl konkrečiai šioje seniūnijoje esančių neeksploatuojamų transporto priemonių. Pažymėjo, kad išvežant automobilius iš bendro naudojimo vietų antstolė Irena Beliačic surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 11-21-123. Vis dėlto daugiau nei per metus automobilio savininkas dėl transporto priemonės į pareiškėją nesikreipė, transporto priemonės neieškojo. Iš nurodyto akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėja atliko aktyvius veiksmus bandydama surasti transporto priemonės savininką, tačiau jo neradus kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu CPK 535-536 straipsnių nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad apribotų asmens teisę kreiptis į teismą bei ginti viešąjį interesą tuo atveju, kai asmuo nuo dėl jo valios objektyviai nepriklausančių aplinkybių negali teismui nurodyti ir pateikti tam tikrų duomenų ar įrodymų. Akivaizdu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškimo trūkumai dėl duomenų pateikimo apie automobilio savininką ir VIN kodą yra pertekliniai, nepagrįsti ir pažeidžiantys proporcingumo principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju skundžiama nutartimi nustatyti trūkumai (nustatyti savininką, VIN kodą), nepagrįstai apriboja pareiškėjos teisę kreiptis į teismą.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimą, kadangi nagrinėjamu atveju nurodyti trūkumai yra pertekliniai ir nepagrįsti. Kadangi ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.