- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- II-174-142/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pažeidėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2009-10-05 priimto nutarimo Nr. E531291 panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus (toliau – Institucija) vyr. patrulis 2009-09-15 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą J. K. už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2009-09-15 apie 11.30 val. J. Basanavičiaus g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota vieta“ galiojimo zonoje, neturėdamas leidimo. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 124¹ str. 2 d. (b. l. 7).
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009-10-05 priėmė nutarimą Nr. E531291, kuriame pripažino, kad J. K. padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą, ir už šį pažeidimą skyrė J. K. 50 Lt baudą (b. l. 8).
J. K. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas dėl padarytų procesinių pažeidimų, dėl kurių byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Paaiškina, kad 2009-09-15 apie 11 val. važiavo J. Basanavičiaus gatve. Jam pasidarė bloga, todėl jis sustojo laisvoje vietoje, kad galėtų išgerti vaistų ir paskambinti gydytojui, įjungė avarinę signalizaciją. Prie jo pribėgo moteris, savavališkai atidarė duris ir pradėjo rėkti, kad ji yra savininkė visos rezervuotos stovėjimo aikštelės ir kad jis nedelsdamas dingtų iš šios vietos. Moteriai jis parodė invalido pažymėjimą, paaiškino, kad turi problemų su sveikata. Tačiau moteris prisistatė advokate P. ir vis tiek reikalavo atlaisvinti vietą. Jis paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į stovėjimo vietą, nuomos sutartį, įgaliojimą, leidimą bei advokato pareigybinę instrukciją. Tačiau P. toliau jį įžeidinėjo, grasino jam, kad jeigu jis nedelsdamas neišvažiuos, tai jis pats ir jo mašina bus areštuota, pradėjo jį fotografuoti mobiliuoju telefonu. Nagrinėjant bylą, jis prašė liudytoja iškviesti stovėjimo aikštelės savininkę A. P., tačiau prašymas buvo atmestas. Taip pat buvo atmesti prašymai iš Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ išreikalauti įrodymus ir paaiškinimus, kas iki 2009-09-15 buvo savininkas rezervuotos stovėjimo vietos prie Basanavičiaus g. namo, iš P. išreikalauti įrodymus, patvirtinančius nuosavybės teises į stovėjimo vietą, nuomos sutartis, įgaliojimus, leidimus, pareigybines instrukcijas, atsisakyta priimti jo pateiktus medicininius dokumentus ir dokumentus, įrodančius, kad jis yra socialiai remtinas. Todėl byla nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta.
Nagrinėjant bylą teisme J. K. paaiškino, kad kelio ženklo Nr. 531 galiojimo zonoje buvo priverstas sustoti, nes jam pasidarė bloga ir jis turėjo išgerti vaistų, o ta vieta buvo laisva. Išgėrus vaistų, reikia palaukti 5 minutes. Jo nuomone, jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Jis advokate prisistačiusiai moteriai aiškino, kad sustojo, nes jam pasidarė bloga. Po to toje vietoje stovėjo, nes laukė atvažiuojančių policininkų. Pareigūnai atvažiavo maždaug po 15 min.
Nutarimą priėmusios institucijos atstovas teismo posėdyje 2009-11-10 paaiškino, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes atvykus policijos pareigūnams, J. K. stovėjo kelio ženklo Nr. 531 galiojimo zonoje ir neturėjo leidimo ten stovėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
J. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą, atsakomybė už kurį numatyta ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. J. K. kaltinamas tuo, kad paliko stovėti automobilį J. Basanavičiaus g., Vilniuje, kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, neturėdamas specialaus leidimo. Byla nagrinėjama tik dėl J. K. pareikšto kaltinimo, t. y. dėl tų faktinių aplinkybių, kurios nurodytos ATP protokole, t. y. kad jis stovėjo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, neturėdamas specialaus leidimo.
KET ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ pažymi stovėjimo vietą, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo) ir jokių išimčių nenumatyta, t. y. nėra jokių išlygų neįgaliesiems ar kitiems specialius poreikius turintiems vairuotojams. Dėl to J. K. argumentai dėl jo invalidumo neturi jokios reikšmės veikos teisinei kvalifikacijai ir nuo atsakomybės už padarytą pažeidimą neatleidžia. Pažeidimo fakto nustatymui neturi teisinės reikšmės ir tai, kas yra vietos, kurioje galioja kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, savininkas. Byloje svarbu nustatyti, kad toje vietoje, kurioje 2009-09-15 apie 11.30 val. buvo sustojęs J. K., buvo kelio ženklas, nurodantis rezervuotos stovėjimo vietos galiojimo zoną, taip pat, ar J. K. turėjo leidimą stovėti toje rezervuotoje vietoje.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius 2009-11-05 rašte (b. l. 28) nurodė, kad 2009-11-04 patikrinus faktinę situaciją vietoje, nustatyta, jog prie pastato J. Basanavičiaus g., Vilniuje, yra kelio ženklas „Rezervuota stovėjimo vieta“ (KET 531), ženklas galioja darbo dienomis nuo 8 val. iki 18 val. 25 metrus iki kito kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ prie pastato J. Basanavičiaus g., Vilniuje. Nors Vilniaus m. savivaldybės administracijos pateiktame rašte nurodoma, kad duomenų apie kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ (KET 531) būklę 2009-09-15 neturi, tačiau tokią pačią faktinę situaciją prie pastato Basanavičiaus g., Vilniuje, patvirtina byloje esanti policijos pareigūno A. P. nubraižyta schema, su kuria J. K. sutiko ir pasirašė (b. l. 9), apie tokį kelio ženklą prie pastato Basanavičiaus g., Vilniuje, nurodė teisme liudytojai policijos pareigūnai A. T. ir A. P. ir liudytoja A. P. Liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad kelio ženklas 531 gerai matosi. Šių aplinkybių neneigia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K.
ATP protokole ir skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių J. K. iš esmės ir neginčija. Jis pripažįsta, kad jo automobilis 2009-09-15 apie 11.30 val. stovėjo J. Basanavičiaus g., Vilniuje, vietoje, kuri rezervuota, ir kuri pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nors toje vietoje statyti automobilį jis neturėjo leidimo. J. K. aiškina, kad buvo priverstas sustoti, nes jam pasidarė bloga, reikėjo išgerti vaistų, jis nedelsdamas ir sustojo. J. K. nuomone, jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
LR ATPK 17 straipsnyje nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Nagrinėjamu atveju J. K. pasidarius bloga ir nesustojus išgerti vaistų, galėjo kilti pavojus kitiems eismo dalyviams. Dėl to byloje svarbu nustatyti aplinkybę, kad V. K. 2009-09-15 apie 11.30 val. tikrai turėjo sveikatos problemų, dėl kurių nedelsdamas turėjo sustoti.
Teisme liudytoju apklaustas pagal iškvietimą atvykęs pareigūnas A. P. parodė, kad atvykęs į vietą pamatė kelio ženklo 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje stovintį automobilį. Vairuotojas neturėjo leidimo ten stovėti. Vairuotojas aiškino, kad tarp jo ir moters kilo konfliktas. Liudytojo nuomone, konfliktas kilo dėl to, kad moteris paprašė patraukti automobilį iš rezervuotos vietos. Rimtų priežasčių, dėl kurių jis sustojo toje vietoje, vairuotojas nenurodė, bendraujant su vairuotoju liudytojui nekilo įtarimų dėl vairuotojo prastos sveikatos būklės. Blogą savijautą vairuotojas paminėjo tik kaip vieną iš galimų prielaidų, dėl kurių jis gal būt sustojo ir dėl to turėjo teisę stovėti rezervuotoje vietoje. Tokie liudytojo parodymai teisme iš esmės atitinka liudytojo 2009-09-15 rašytą tarnybinį pranešimą. Tai, kad tarnybiniame pranešime yra nurodyta, jog automobilio vairuotojas J. K. paaiškinęs, kad jam pasidarė bloga, dėl to jis sustojo toje vietoje, nereiškia, kad liudytojo parodymai teisme prieštarauja tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms. Liudytojas į įvykio vietą atvyko jau po to, kai tarp J. K. ir advokatės A. P. įvyko konfliktas, liudytojas nematė, kaip J. K. sustojo rezervuotoje vietoje ir nežino tikrųjų sustojimo priežasčių. Bendraudamas su vairuotoju liudytojas nepastebėjo vairuotojo blogos savijautos požymių. Dėl to liudytojas teisme savo parodymus patikslino, nurodydamas, kad J. K. jam sakė: „o gal man pasidarė bloga, todėl aš ir sustojau“. Be to liudytojo A. P. parodymus teisme patvirtina ir kartu su liudytoju vykęs pareigūnas A. T. A. T. teisme parodė, kad tarp vairuotojo ir moters buvo kilęs konfliktas. J. K. nenurodė svarbios priežasties, dėl kurios sustojo toje vietoje, neturėdamas leidimo.
Liudytojai policijos pareigūnai teisme parodė, kad J. K. nepažįsta, pats J. K. neteigė priešingai. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkaltinti J. K. pažeidimo padarymu, parodyti apie kitokias pažeidimo aplinkybes, negu buvo iš tikrųjų, ar jas interpretuoti J. K. nenaudai. Tokių aplinkybių nenurodė ir J. K.. Dėl to teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų parodymais dėl to, kad pažeidimo vietoje J. K. nesiskundė bloga savijauta.
Pats J. K. ATP esančiame paaiškinime nenurodė priežasčių, dėl kurių jis buvo priverstas sustoti rezervuotoje vietoje. Vėliau į bylą neteikė rašytinių paaiškinimų ar įrodymų dėl sveikatos būklės, pažeidimo medžiagoje yra tik J. K. neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimas pažeidimo padarymo dieną buvo pasibaigęs (b. l. 20). Visa tai rodo, kad renkant pažeidimo medžiagą, nebuvo užfiksuota ta aplinkybė, kad J. K. kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje buvo priverstas sustoti dėl rimtų priežasčių – blogos savijautos.
Teisme liudytoja buvo apklausta A. P. Liudytoja parodė, kad 2009-09-15 apie 11 val. paskambino signalizaciją ir durų užraktus tvarkantys darbininkai, kurie turėjo atsivežti darbo įrankius, paprašė užtikrinti galimybę sustoti prie pastato. Vieno automobilio, kuris stovėjo rezervuotoje vietoje, vairuotojo paprašė pasitraukti ir tas vairuotojas pasitraukė, tačiau toje vietoje tuoj sustojo automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo jaunas vyras ir vairuotojas, abu jie nuėjo link Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių. Ji tuo momentu stebėjo situaciją per langą. Kadangi vairuotojas (J. K.) apėjo mašiną, tai ji matė, kad atrodė jis normaliai, jis nuėjo ramiai bendraudamas su tuo kitu jaunu vyru. Po kurio laiko grįžo tik vairuotojas J. K., kuris įsėdo į automobilį, piktai kalbėdamas mobiliuoju telefonu. Liudytoja išėjo į gatvę paprašyti vairuotojo patraukti automobilį. Liudytoja pabeldė į automobilio langą, tačiau vairuotojas nereagavo. Tuomet liudytoja atidarė automobilio dureles ir paprašė išvažiuoti iš šios vietos. J. K. labai negražiai atsakė ir sakė niekur nevažiuosiąs, nes jis yra invalidas ir prokuroras, gali stovėti kur nori. Liudytoja dar kartą paprašė pasitraukti iš rezervuotos stovėjimo vietos. Tačiau vairuotojas neklausė. Liudytoja įspėjo, kad kvies policiją. Vairuotojas nesitraukė. Tuomet liudytoja nuėjo į kontorą kviesti policijos. J. K. atsekė iš paskos, iš viso jis ėjo aiškintis į kontorą ne mažiau trijų kartų, du kartus, jau atvykus policijai, kartu su policijos pareigūnais. Kontoroje vairuotojo pasitraukti iš rezervuotos vietos prašė ir liudytojos kolegė, tačiau vairuotojas atsisakė tą padaryti. Atvažiavus policijai, toliau su J. K. aiškinosi pareigūnai. Liudytoja parodė, kad vairuotojas jai neaiškino, dėl kokios priežasties sustoje rezervuotoje vietoje, sveikata nesiskundė. Jeigu būtų pasakęs, kad jam yra bloga, liudytoja būtų kvietusi greitąją medicininę pagalbą, o ne policiją. Vairuotojas per visą šitą laiką sveikata nei karto nepasiskundė.
Tokie liudytojos parodymai teisme visiškai atitinka jos rašytinį paaiškinimą policijai (b. l. 14). Nenustatyta, kad liudytoja dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuota apkaltinti V. K. pažeidimo padarymu, įvykio aplinkybes pateikti J. K. nenaudai. Tokių aplinkybių nenurodė ir V. K. Konfliktas tarp liudytojos ir J. K. kilo po to, kai J. K. atsisakė patraukti automobilį, dėl to negalima išvada, kad liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi ir dėl to jos parodymai yra subjektyvūs. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojos parodymais dėl to, kad vairuotojas jai nesiskundė bloga savijauta, nesakė, kad jis kurį tai laiką negali važiuoti, nes išgėrė vaistų ir reikia palaukti, kol jie ims veikti. Iš liudytojos parodymų, o taip pat ir iš J. K. paaiškinimų matyti, kad liudytoja prašė išvažiuoti iš rezervuotos vietos, o J. K. atsisakius, kilo konfliktas. Tai reiškia, kad policija buvo kviečiama ne iš karto ir liudytoja bandė susitarti gražiuoju.
J. K. pateikė teismui įrodymus dėl savo sveikatos būklės (išrašas iš medicininių dokumentų, b. l. 33, neįgaliojo pažymėjimas, b. l. 32). Tačiau šie dokumentai nėra įrodymai, patvirtinantys, kad J. K. 2009-09-15 apie 11 val. sustoti rezervuotoje vietoje buvo priverstas dėl blogos savijautos. J. K. teiginys dėl blogos savijautos nepasitvirtina teisme apklaustų liudytojų, tame tarpe ir policijos pareigūnų parodymais dar ir dėl to, kad blogai besijaučiantis žmogus negalėtų taip aktyviai aiškintis aplinkybes pažeidimo padarymo vietoje. Prieš pažeidimo nustatymą J. K. elgesys taip pat buvo toks, kad nerodė jo sveikatos sutrikimo (pastatė automobilį, bendravo ramiai su keleiviu, ramiai nuėjo, grįžo, kalbėjo su kažkuo telefonu).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, negalima išvada, kad J. K. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina J. K. paaiškinimų, kad jis sustojo rezervuotoje vietoje, nes jam pasidarė bloga.
Nepagrįsti yra J. K. argumentai dėl policijos pareigūnų, nagrinėjusių jo bylą, padarytų jo gynybos teisių pažeidimų. Jau minėta, kad įrodymai dėl to, kas yra vietos, kurioje galioja kelio ženklas „rezervuota stovėjimo vieta“ savininkas, bylai reikšmės neturi. Taip pat minėta, kad administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra J. K. neįgaliojo pažymėjimas. Tai paneigia J. K. argumentus, kad policijos pareigūnas atsisakė pridėti prie bylos jo teikiamus dokumentus. Šiuo metu dėl to, kad byloje nėra raštiško J. K. prašymo pridėti prie bylos dokumentus, negalima patikrinti, ar J. K. tikrai prašė pridėti dokumentus, o pareigūnas atsisakė juos pridėti. Tačiau bet kuriuo atveju, teisė teikti įrodymus J. K. buvo užtikrinta teisme ir teismui jis pateikė galiojantį neįgaliojo pažymėjimą bei išrašą iš medicininių dokumentų, surašytą 2009-11-05 (b. l. 32-33). Bylą policijos pareigūnas nagrinėjo 2009-10-05. Tokiai dienai įrodymų dėl sveikatos būklės J. K. teismui neteikė. Dėl to J. K. argumentai vertintini gynybinės pozicijos kontekste.
Kadangi J. K. stovėjo rezervuotoje vietoje ir neturėjo specialaus leidimo, pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos, pažeidimas yra akivaizdus ir to pakanka padarytos veikos teisinei kvalifikacijai.
ATP protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai (LR ATPK 225 str. 2 d. 2 p., 259¹ str. 2 d.). J. K. paskirta minimali inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta nuobauda, laikantis LR ATPK 30 str., 30² str. reikalavimų. Tokia nuobauda tinkamai individualizuota. Keisti ją nėra teisinio pagrindo. Nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (LR ATPK 250 str.). Darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,
nutarė:
Vilniaus apskr. VPK VTV ETPPS 2009-10-05 nutarimą Nr. E531291, kuriuo J. K. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 2 d., padarymą paskirta 50 litų bauda, palikti nepakeistą ir J. K. skundo nepatenkinti.
Nutartis per dešimt dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.