Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-103-424/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-06
Bylos Nr.
e2-103-424/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Atsakovas
V. Ž.
Ieškovas
„Inspired Co Engineers“ UAB
Trečiasis asmuo
notaras P
Advokatai
Daiva Vaškelienė, Tadas Perveneckas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-103-424/2025Teisminio proceso numeris 2-48-3-00081-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.7; 2.6.8.9; 2.6.2.1; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 6 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tadui Perveneckui.

atsakovui V. Ž., jo atstovei advokatei Daivai Vaškelienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Inspired Co Engineers“ UAB ieškinį atsakovui V. Ž. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir atsakovo priešieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notaras P. D.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo iškeldinti atsakovą iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su atsakovui priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti 5 698,06 Eur skolą už patalpų nuomą, apskaičiuotą iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2024 m. sausio 12 d. (imtinai), ir nuomos mokestį nuo ieškinio padavimo dienos iki patalpų atlaisvinimo po 340 Eur už kiekvieną mėnesį; priteisti 5750 Eur delspinigius už nesavalaikį nuomos mokesčio mokėjimą; priteisti 9000 Eur dydžio baudą už patalpų neatlaisvinimą nustatytu terminu nutraukus sutartį; priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2022-02-14 šalys sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius. Atsakovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y nesilaikė sutarties 3.1. punkto, numatančio nuomininko pareigą kiekvieną mėnesį mokėti po 340 Eur nuomos mokestį, o nuo 2022-07-15 visai nustojo mokėti. 2022-10-06 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų ir pareikalavo iki 2022-10-15 padengti 1020 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-07-15 iki 2022-09-15 ir sumokėti 340 Eur nuomos mokestį už einamąjį spalio mėnesį. Atsakovas į pretenziją nereagavo, todėl ieškovas 2022-10-17 kreipėsi į atsakovą su pakartotine pretenzija reikalaudamas sumoki 1360 Eur nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2022-07-15 iki 2022-10-15 bei delspinigius už nesavalaikį nuomos mokesčio mokėjimą. Taip pat įspėjo atsakovą, kad nevykdant nurodytų reikalavimų, ieškovas, sutartį nutrauks vienašališkai be atskiro pranešimo atsakovui. Atsakovui toliau ignoruojant ieškovo reikalavimus ir nesumokėjus įsiskolinimo, ieškovas 2022-11-07 sutartį nutraukė.

Atsakovo įsiskolinimas sutarties nutraukimo dienai buvo 7373,23 Eur, kurį sudarė 1623,23 Eur (ieškinyje klaidingai nurodyta 1360 Eur) nesumokėto nuomos mokesčio ir 5750 Eur delspinigiai numatyti sutarties 7.1. punkte – 50 Eur už dieną - ir apskaičiuoti už 115 dienų. Vėliau, jau po sutarties nutraukimo t. y. 2022-11-14 buvo gautas 400 Eur mokėjimas. Atitinkamai, atsakovo skola sudarė 6 973,23 Eur.

Pakartotine pretenzija atsakovas taip pat buvo įspėtas, jog nutraukus sutartį, atsakovas privalės iki 2022-11-09 atlaisvinti patalpas. Atsakovas patalpų neatlaisvino iki šiol, todėl privalo sumokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį už faktinį naudojimąsi patalpomis iki jų atlaisvinimo. Vien nuo sutarties nutraukimo – 2022-11-07 - iki ieškinio padavimo teismui - 2024-01-12- nuomos mokesčio skola sudaro 4474,83 Eur. Iš viso iki ieškinio padavimo atsakovas ieškovui yra skolingas 5698,06 nuomos mokesčio.

Sutarties 7.2. punktu šalys susitarė, kad sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui 50 Eur baudą už kiekvieną vilkinimo grąžinti patalpas dieną. Ieškovas atsakovui apskaičiavo 9000 Eur baudą už 180 dienų po 50 Eur už dieną nuo ieškovo atsakovui nustatytos patalpų grąžinimo dienos.

Ieškovui nutraukus patalpų nuomos sutartį dėl to, kad atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio, o atsakovui neišsikeliant iš patalpų, ieškovas prašo iškeldinti atsakovą CK 6.610 str. pagrindu.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2022-02-14 šalių sudarytą nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 576 ); pripažinti negaliojančia 2022-02-14 šalių sudarytą gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; taikyti restituciją įpareigojant ieškovę UAB „ Inspired Co Engineers “ grąžinti atsakovui V. Ž. 2022-02-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui 12000 Eur su 5 procentų dydžio palūkanomis.

Nurodė, kad jis niekada nepasirašė su ieškovu patalpų nuomos sutarties, o į ieškovą kreipėsi dėl paskolos suteikimo, užstatant jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Jis ieškovo buvo apgautas, kadangi patalpų užstato, kaip vėliau paaiškėjo, pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyti, ieškovas buvo vežamas pas notarą net į Panevėžį. Tą pačią dieną, jam buvo duodami pasirašyti dokumentai, pridengiant dokumentų tekstus ir tik nurodant kur padėti parašą. Tokiu būdu, galimai atsakovas pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Kuri nėra patvirtinta notaro.

Atsakovas besąlygiškai pasitikėjo paskolos davėju ir pamatęs paskolos sumą savo banko sąskaitoje, pasirašė dokumentus, įsakmiai nereikalaudamas nei notaro, nei ieškovo atstovo M. B. perskaityti bei pagarsinti jo pasirašomų dokumentų turinį.

Atsakovas tik gavęs ieškovo ieškinį suprato, jog yra apgautas, nes apgaulės būdu iš jo buvo išviliotas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris tą pačią dieną pačiam atsakovui ir buvo išnuomotas. 2022- 02-14 pasirašant turto pirkimo-pardavimo sutartį jis buvo įtikintas ir įsitikinęs, kad pasirašo paskolos sutartį, kadangi dėl 12000 Eur paskolos buvo kreipęsis į ieškovą. Šios sutarties net neskaitė, nes besąlygiškai pasitikėjo ieškovu.

Atsakovas 2024 m. kovo 7 d. kreipėsi į Trakų rajono komisariatą dėl baudžiamosios bylos ieškovui iškėlimo, įtariant sukčiavimą. Baudžiamojoje byloje atsakovui buvo nurodyta kreiptis į teismą civilės teisės pagrindais bei tvarka.

Tik po kurio laiko jis prisiminė, kad gyvenamųjų patalpų nuomos 2022- 02-14 sutartį pasirašė su ieškovu ne todėl, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name ketina gyventi, o tik todėl, kad ieškovas įtikino jį, jog nuomos sutartį reikia pasirašyti kaip garantą, kad mokės palūkanas už gautą kreditą. Siekdamas vykdyti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas ne kartą pervedė nuomos sutartyje nurodytą nuomos mokestį į ieškovo nurodytą sąskaitą banke. Tačiau supratęs, jog ši suma, kaip ieškovo nurodytos palūkanos už 12000 Eur paskolą,340 Eur per mėnesį yra per didelė, nustojo mokėti vadinamą nuomos mokestį, kuris buvo atsakovui nurodytas kaip palūkanos už gautą paskolą.

Atsakovas po 2022-02-14 turto pirkimo-pardavimo sutarties ir gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pasirašymo turtu adresu (duomenys neskelbtini) nesinaudojo, jame negyveno ,nes suprato, kad kol negrąžins 12000 Eur paskolos, turtas, kaip užstatas už paskolą bus valdomas ieškovo. Jo nereikia iškeldinti, kadangi jis ir taip adresu (duomenys neskelbtini), negyvena jau daugiau kaip dvejus metus. Be to, jis gyveno ir dirbo užsienio valstybėse, todėl ieškovas negalėjo jam įteikti pretenzijų, kurias nurodo ieškinyje. Ieškovas yra įmonė teikianti paskolas, kaip save identifikuoja, bet nėra prekiaujanti nekilnojamuoju turtu, todėl jis kreipėsi būtent į šią įmonę dėl paskolos jam suteikimo.

Nurodo, kad šalys sudarė dvi neatsiejamas sutartis, kurios savo esme, kaip kompleksinis sandoris, laikytinos alternatyva kreditavimo sutarčiai. Šiais sandoriais buvo įgyvendinta atsakovo valia pasiskolinti piniginių lėšų tam panaudojant jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Jis suprato, kad pinigų skolinamasis nėra neatlygintinis sandoris, ir to sandorio kaina yra šalių sutarto dydžio palūkanos. Tačiau ieškovas, žadėdamas minimalias palūkanas žodžiu, jas gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygose išdidino iki 35 procentų, prašydamas mokėti neva tai nuomos mokestį kas mėnesį po 340 Eur. Atsakovas net neskaitęs sutarties ją pasirašė. Ieškovas jį įtikino, kad toks sandoris reikalingas palūkanų už gautą paskolą mokėjimo užtikrinimui.

2022-02-14 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų daiktų vidutinės rinkos vertės pagal VĮ „ Registrų centro “ duomenis yra žymiai didesnės nei atsakovo gauta 12000 Eur paskola. Vien gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įvertintas 23200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Toks ieškovo veikimas atitinka LR CK 6.228 (4) straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, nes jomis nustatyta neproporcingai didelė vartotojo (kredito gavėjo ) civilinė atsakomybė už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Be to, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygose, su kuriomis atsakovas nespėjo net supažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti, laikytina esminiu sutarties negaliojimo pagrindu, kadangi tokiu veikimu ieškovas pažeidžia vartotojo, paskolos gavėjo teises ( LR CK 6.228(4) straipsnio 2 dalies 8 punktas ), užkertant jam kelią laiku pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas su ieškovu sudarė sutartis ne vartojimo tikslais, todėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje 3 d. 3.1. bei 7 dalies sąlygomis nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, dėl ko jos pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad turto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas pardavė turtą ieškovui, o ne atvirkščiai, todėl ši sutartis neatitinka CK 6.228¹ str. 1 d. nustatytos vartojimo sutarties sampratos ir negali būti laikoma vartojimo sutartimi. Ši sutartis buvo sudaryta notarine forma, ji buvo pasirašyta dalyvaujant notarui, kurio tiesioginė pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų neteisėtų sandorių. Atsakovas, pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino, kad ėmėsi visų būtinų priemonių sutarties esmei bei iš jos kylančioms teisėms ir pareigoms suprasti ,taip pat patvirtino, kad jam suprantamos bei priimtinos sutarties sąlygos. Atsakovo deklaratyvūs teiginiai, kad neva tai galvojo, kad sudaro paskolos sutartį, kad jis buvo ieškovo apgautas yra absoliučiai nepagrįsti. Nors atsakovas teigia, kad pamatęs paskolos sumą savo banko sąskaitoje, pasirašė dokumentus, nereikalaudamas nei notaro, nei ieškovo atstovo M. B. perskaityti bei pagarsinti jo pasirašomų dokumentų turinį, atsakovui pinigai į jo banko sąskaitą buvo pervesti ne kaip paskola, o kaip atsiskaitymas pagal turto pirkimo-pardavimo sutartį už įsigyjamą turtą.

Atmestini atsakovo argumentai, kad jis negavo ieškovo siųstų pretenzijų. Pretenzijos atsakovui buvo siųstas elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas nuomos sutartyje paties atsakovo, todėl ar atsakovas buvo Lietuvoje, ar kitoje užsienio valstybėje, tai niekaip nekliudė gauti ieškovo siųstas pretenzijas. Kad atsakovas gavo ieškovo siųstas pretenzijas patvirtina ir tai, kad po šių pretenzijų atsakovas sumokėjo 400 Eur sumą.

Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad tik gavęs ieškinį suprato, kad yra apgautas, nes iš jo apgaule buvo išviliotas turtas, kuris tą pačia dieną jam buvo išnuomotas. Nuo atsakovo niekada nebuvo slepiamos abi sutartys ar jų sąlygos, ieškovas atlikdamas 12000 Eur mokėjimą nurodė, kad mokėjimą aplieka pagal turto pirkimo-pardavimo sutartį, o ne pagal paskolos sutartį. Pretenzijose atsakovui ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas kad nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, o ne pagal paskolos sutartį, kas neginčijamai patvirtina, jog atsakovas nebuvo apgautas ir iš jo apgaulės būdu nebuvo turtas išviliotas, Būtent pats atsakovas pasirašė šias sutartis ir niekada nuo jo nebuvo slepiamos nei pačios.

Ieškovas nėra kredito įstaiga, jo pagrindinė veikla yra projektavimas, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta kredito sutartis. Atsakovo argumentai, jog nuomos sutartyje numatytas 340 Eur dydžio mėnesinis nuomos mokestis neva tai yra atsakovo mokamos palūkanos už tariamai jam suteiktą paskolą yra absoliučiai nepagrįsti. 340 Eur nuomos mokestis buvo mokamas už turtą, kuris nuomos sutarties pagrindu buvo laikinai suteiktas valdyti bei naudotis atsakovui juo už užmokestį. Priešieškinyje nurodomos aplinkybės, kad atsakovas turte negyvena jau daugiau kaip dvejus metus niekaip nepatvirtina priešieškinio pagrįstumo, nes. turtas atsakovui niekada nebuvo grąžintas, turto perdavimo - priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Atsakovas, teigdamas tariamos palūkanos yra per didelės ir dėl to supratęs, kad sutartį reikia nutraukti, nedėjo jokių pastangų dėl nuomos sutarties nutraukimo, nesikreipė į ieškovą ir nebendravo dėl galimybės sutartį nutraukti, nors nuomos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo numatyta galimybė sutartį nutraukti šalių susitarimu.

Atsakovas, naudodamasis turtu be jokio teisinio pagrindo, tik sukelia ieškovui nuostolius ne tik dėl to, kad ieškovas negali naudotis turtu, bet ir todėl, kad ieškovas atsakovas netinkamai jį prižiūri. Tai patvirtina Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos skyriaus raštas dėl atliekų sutvarkymo kurį ieškovas gavo 2024-11-15, kuriame nurodoma, kad buvo pastebėtos žemės sklype išmestos buitinės atliekos ir ieškovui, kaip turto savininkui, nustatytas, terminas jas pašalinti. Tokie atsakovo veiksmai sąlygoja ieškovo papildomus nuostolius.

Atsakovas neįrodė sandorių negaliojimo pagrindų, o nuomos sutarčiai, jeigu ir būtų taikomi reikalavimai vartojimo sutartims, galėtų būti pripažintos negaliojančiomis įstatymui prieštaraujančios sąlygos, bet ne visa sutartis.

Trečiasis asmuo nurodė, kad šalys sudarydamos ginčijamą pirkimo pardavimo-sutartį išreiškė valią tokią sutartį sudaryti. Atsakovo buvo paklausta ar tikrai sutartyje nurodytą turtą parduoda ir ar su juo pilnai atsiskaityta. Apie šių esminių sutarties sąlygų įgyvendinimą atsakovas patvirtino notarui prieš pasirašydamas sutartį. Turto pirkėjas pateikė Swedbank, AB 2022-02-14 mokėjimo nurodymą Nr. 82, kuriuo pardavėjui buvo sumokėta turto kaina, mokėjimo paskirtyje nurodant : „Pirkimo-pardavimo sutartis, 2022-02-14“. Sudarant sutartį atsakovas pateikė 2022-02-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus sutikimą perleisti nekilnojamuosius daiktus (jų dalis), esančius valstybinėje žemėje Nr. (duomenys neskelbtini)). Šią pažymą turi iš anksto užsakyti pats turto savininkas, todėl atsakovas turėjo suprasti, kad planuoja perleisti turtą, sandoris negalėjo būti netikėtas. Taip pat sutarties pasirašymui buvo pateikta 2022-12-14 UAB „EE plius“ pažyma, kurioje nurodyta, kad ,,pastatas nėra eksploatuojamas ilgiau kaip 4 mėnesius per metus ir šiuo metu jame nėra tinkamos eksploatuoti, funkcionuojančios šildymo sistemos“, todėl įtarimų dėl šalių sutartos turto kainos man nekilo. Tą pačią dieną "Inspired Co Engineers" UAB notaro biure sudarė kitą Biržų rajone esančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje pardavėjas gyveno Panevėžyje, todėl nekilo įtarimo, kad ieškovas tuo pačiu vizitu pageidavo sudalyti ir Trakų rajone esančio Turto pirkimo-pardavimo sutartį.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

2022-02-14 šalys sudarė pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 576) pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko tualetą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 12000 Eur.

2022-02-14 ieškovas mokėjimo nurodymu Nr. 82 į V. Ž. banko sąskaitą pervedė 12000 Eur nurodydamas mokėjimo paskirtį „Pirkimo-pardavimo sutartis. 2022-02-14“

2022-02-14 šalys sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (1.1 p.),12 mėnesių laikotarpiui (2.1 p.),už 340 Eur per mėnesį nuomos mokestį (3.1p),kuris turi būti sumokėtas į ieškovo atsikaitomąją sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 15 dienos ( 3.3 p

Atsakovas 2022-03-14; 2022-04-14; 2022-05-13; 2022-06-15 į ieškovą sąskaitą sumokėjo po 340 Eur; 2022-11-14 A. Ž. sumokėjo 400 Eur.

Nuo 2022-11-07 ieškovas nutraukė nuomos sutartį su atsakovu.

Tarp šalių kilo ginčas dėl nurodytų sandorių galiojimo ir atsakovo pareigos mokėti ieškovui pagal nuomos sutartį.

Dėl priešieškinio

CPK 178 str. nustato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, todėl atsakovas, prašydamas pripažinti sandorius negaliojančiais privalo ne tik nurodyti, bet ir įrodyti sandorio negaliojimo pagrindą.

Atsakovas teigia, kad ieškovas jį apgavo, kas atitiktų CK 1.91 str. numatytą sandorių negaliojimo pagrindą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo ir kitų esminių aplinkybių. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu dėl apgaulės, kai įrodoma, kad asmens vidinė valia neatitinka sandoryje nurodytos jo valios, ir šio neatitikimo priežastimi turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. Apgaulė gali pasireikšti tik tyčia, todėl ja galima pripažinti tik tokius tyčinius ir nesąžiningus veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Sprendžiant dėl apgaulės turi būti nustatyta, kad sudarytas sandoris buvo kitos sandorio šalies ar kitų asmenų nesąžiningų veiksmų rezultatas. Atsakovas, teigdamas, kad jį apgavo, taip ir negalėjo nurodyti, jau nekalbant apie įrodymus, kuo pasireiškė ieškovo apgaulė. Atsakovas teigė, kad jis visiškai ir besąlygiškai pasitikėjo ieškovu, todėl sutartis pasirašė jų neskaitęs. Nors teismo posėdyje pripažino, kad matė ir suprato jog pasirašo pirkimo pardavimo sutartį, kad pasirašo tokią nutartį jam išaiškino ir notaras. Atsakovo teiginių kontekste pažymėtina, kad pats ieškovas nurodė, kad paskolos davėjo ieškojo internete, per kažkokį tarpininką, kurio įvardinti negalėjo, susirado ieškovą, kaip, neva paskolas teikiantį asmenį; sudaryti sutarties važiavo į Panevėžį (šią aplinkybę atsakovas priešieškinyje nurodė kaip keliančią įtarimą).

Paskolas teikia bankai ir kitos kredito įstaigos, pinigų galima pasiskolinti iš artimų asmenų ir tam nereikia nei tarpininkų, nei neaišku kokių skolintojų. Atsakovas teigdamas, kad ieškovas yra paskolas teikiantis asmuo, šį teiginį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šį atsakovo teiginį paneigia viešai internete skelbiami įmonės duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovo veikla yra architektūros ir inžinerijos veikla, projektiniai – konstruktoriniai darbai, o ne paskolų teikimas ar kitokios finansinės paslaugos. Atsakovas, kaip asmuo besinaudojantis internetu, būdamas bent vidutiniškai atsargus galėjo be ypatingų pastangų pasidomėti paskolą teikiančiu asmeniu. To nepadaręs neturėjo jokio pagrindo ne tik besąlygiškai pasitikėti, bet ir iš viso pasitikėti ieškovu tiek, kad pasirašinėtų dokumentus jų neskaitęs. Kad sudarant pirkimo -pardavimo sutartį pardavėjo buvo paklaustas ar tikrai sutartyje nurodytą turtą parduoda ir ar su juo atsiskaityta, patvirtina sutartį tvirtinęs notaras. 2022-02-12 Nacionalinės žemės tarnybos V. Ž. adresuotas sutikimas Nr. 46ST-14-(14.46.5) perleisti statinius, esančius valstybinėje žemėje kelia pagrįstas abejones atsakovo teiginiais apie ketinimą gauti paskolą, o ne parduoti pastatus. Atsakovo versiją paneigia ir liudytojo M. B. parodymai, kuris paaiškino, kad iš nekilnojamojo turto brokerio įmonei gavus pasiūlymą pirkti už 15000 Eur pastatus Trakų rajone ir susipažinus su parduodamu turtu (pastatai stovi valstybinėje žemėje, prie gyvenamojo namo yra keli apgriuvę pastatai, visur netvarka), pasiūlė 12000 Eur sumą. Po šio pasiūlymo brokeris dingo ir tik po poros mėnesių susisiekė su įmone ir pasakė, kad pardavėjas sutinka su pasiūlyta kaina. Tuomet buvo nuspręsta pirkti šį turtą.

Iš teismo posėdyje atsakovo išsakytų teiginių apie įsivaizduojamas sutarčių sąlygas ir jų vykdymą, kurias sunkiai galina susieti su realybe, galima susidaryti įspūdį apie nieko nesuprantantį ir nesiorientuojantį žmogų. Tačiau, kaip teigė pats atsakovas, tariamą paskolos davėją rado internetu per paskolų tarpininką, nors sakė nemokantis naudotis kompiuteriu, dirba užsienyje, kas duoda pagrindą abejoti atsakovo teigiamu jo visišku dalykų neišmanymu. Atsakovo prieštaringi teiginiai (čia teigia, kad sutarties neskaitė, čia teigia, kad suprato jog pasirašo pardavimo sutartį, kad notaras sutartį išaiškino), tiesioginių atsakymų į užduotus klausimus vengimas neleidžia atsakovo paaiškinimus vertinti kaip patikimus.

Net priimant atsakovo versiją, kad sutartis pasirašė jų neskaitęs, tai tokių sutarčių sudarymas yra ne ieškovo apgaulės, bet paties atsakovo neatsakingo elgesio rezultatas.

Priešieškinio teiginiai apie tai, kad ginčijamos sutartys savo esme, yra kompleksinis sandoris ir vertintinos kaip alternatyva kreditavimo sutarčiai, galėtų būti vertinami kaip teigiantys ginčijamus sandorius esant apsimestinius. Tačiau atsakovas sandorių CK 1.87 str. pagrindu neginčija. Nežiūrint to, pažymėtina, kad apsimestinis sandoris sudaromas abiejų sutarties šalių nesąžiningais veiksmais, o atsakovas savo nesąžiningumą neigia. Be to iš atsakovo argumentų neaišku koks sandoris pridengiamas nuomos sutartimi, kadangi vieną kartą atsakovas teigia, kad tai susitarimas dėl palūkanų už paskolą, kitą kartą -, kad nuomos sutartį pasirašė kaip garantą, kad mokės palūkanas už gautą kreditą.

Priešieškinio teiginys, kad ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis atmetamas, kaip neatitinkantis nei CK 6.228¹ str. 1 d. nustatytos vartojimo sutarties, nei CPK 6.350 str. 1 d. nustatytos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sampratos. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja fiziniam asmeniui vartojimo tikslais parduoti prekę ar suteikti paslaugą. Šiuo atveju pardavėjas yra fizinis asmuo – atsakovas -, todėl vartojimo sutarčių taisyklės šiam sandoriui netaikomos.

Atsakovui neįrodžius ginčijamų sutarčių negaliojimo pagrindų, priešieškinis atmetamas.

Ieškovui teisėtos sutarties pagrindu įsigijus gyvenamąjį namą, šalys sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas iš ieškovo vieneriems metams išsinuomojo ieškovui parduotas gyvenamąsias patalpas. Atsakovas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas su ieškovu sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje sutartis ne vartojimo tikslais, todėl sutarties sąlygos, numatančios neproporcingai didelę atsakomybę vartotojui pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

CK 6.228¹str. 1 d. nustato, kad vartojimo sutartimis verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. CK 6.228¹str. 3 d. nustato, kad verslininkas – tai fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato ar profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartims vartojimo sutarčių nuostatos netaikomos, išskyrus CK 6.228⁴straipsnį (CK 6.228³str. 2 d. 6 p.). CK 6.228⁴str. nustato vartojimo sutarčių nesąžiningas sąlygas. Šio straipsnio 1 d. nustato, kad šiame straipsnyje vartojimo sutartimi laikoma bet kokia verslininko ir vartotojo sudaryta sutartis. Tačiau tam, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį galima būtų kvalifikuoti kaip vartojimo, nuomotojas turi būti verslininkas, - asmuo, atitinkantis CK 6.228¹str. 3 d. nustatytus kriterijus -, t.y. jis turi verstis gyvenamųjų patalpų nuoma. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovo deklaruojama veikla yra architektūros ir inžinerijos veikla, projektiniai – konstruktoriniai darbai. Tai teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas M. B., nurodęs, kad ieškovas yra projektavimo, statybos ir nekilnojamojo turto vystymo, inžinerinio konsultavimo įmonę. Liudytojas nurodė, kad nekilnojamąjį turtą įmonė įsigyja vystymui ir vėliau jį parduoda. Prieš pat pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą šalims tarpininkavęs brokeris jį informavo, kad pardavėjas nespės atlaisvinti parduoto turto, nes greitai turi išvykti į užsienį. Kadangi atsakovo statiniai buvo valstybiniame žemės sklype, buvo aišku, kad žemės išpirkimo reikalų tvarkymas užtruks, todėl jis pasiūlė atsakovui metams sudaryti patalpų nuomos sutartį, su kuo atsakovas sutiko. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuomos sutarties sudarymas nebuvo ieškovo verslo dalimi, todėl ji negali būti laikoma vartojimo sutartimi, o jos sąlygos negali būti vertinamos pagal CK 6.228⁴str. nustatytus vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kriterijus.

Dėl ieškinio

Teismui nenustačius pagrindo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinti negaliojančia, ieškinio reikalavimai vertinami pagal šios sutarties sąlygas.

Nuomotojui nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl sutarties sąlygų pažeidimo ar pasibaigus terminuotos nuomos sutarties terminui nuomotojas, jo šeimos nariai ir kiti kartu gyvenantys asmenys turi išsikelti iš patalpų, o to nepadarę iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.,6.613 str.).

Atsakovas pripažino, kad pagal nuomos sutartį sumokėjęs kelias įmokas, daugiau nemokėjo. Tai patvirtina ir ieškovo banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad nuo 2022 m. birželio iki lapkričio mėnesio nuomos mokesčio atsakovas nemokėjo. Taigi, ieškovas turėjo pagrindą nutraukti nuomos sutartį. Tai jis ir padarė nuo 2022-11-07. Atsakovas nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo neginčija.

Nors atsakovas teigia, kad jo nereikia iškeldinti, nes jis ten negyvena, išsikėlimas iš patalpų reiškia ne fizinį asmens nebuvimą nuomojamose patalpose, bet tokį patalpų atlaisvinimą, kad jomis be kliūčių galėtų naudotis nuomotojas. Tai reiškia, kad nuomininkas, kaip sutarties šalis, yra atsakingas už tai, kad nuomojamose patalpose neliktų jokių gyventojų ir jokių jo bei kitų patalpose gyvenančių asmenų daiktų. Kad ieškovui priklausančiose patalpose gyvena atsakovo dukra su vyru nurodė ieškovas, liudytojas M. B., pripažino pats atsakovas. Pagal nuomos sutarties 2.2 p. nuomos sutarties pasibaigimo termino dieną, nuomininkas privalo perduoti patalpas nuomotojui pagal priėmimo-perdavimo aktą, pasirašomą abiejų šalių. Atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad patalpos yra laisvos, patalpų priėmimo-perdavimo akto nėra. Ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Pagal nuomos sutarties 3.1 p. nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui 340 Eur nuomos mokesčio per mėnesį.

Civilinio kodekso 6.189 str. 1 d. nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsakovas, sutartimi įsipareigojęs mokėti nuomotojui 340 Eur nuomos mokestį, šį savo įsipareigojimą privalo vykdyti. Po sutarties pasirašymo atsakovas keturis mėnesius mokėjo šį mokestį laikydamasis sutarties sąlygų. Atsakovas nurodė, kad mokėjimą nutraukė, nutaręs, kad neva tokios palūkanos už paskolą yra per didelės. Tačiau apie savo ketinimus ir sprendimus nebevykdyti sutarties ieškovo neinformavo, nesiekė pakeisti sutarties sąlygų ar nutraukti sutartį. Toks atsakovo elgesys vertinamas kaip nepateisinamas sutarties sąlygų nevykdymas, ir ieškovo reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo tenkinamas. Nuomos mokestis, tai mokestis už patalpų naudojimą (CK 6.576 str.), todėl nuomininkui, neatlaisvinančiam patalpų, pareiga mokėti nuomos mokestį už faktinį patalpų naudojimą išlieka iki visiško patalpų atlaisvinimo. Tai įvertinus, iš atsakovo ieškovui priteistinas nuomos mokestis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki patalpų atlaisvinimo.

Pagal nuomos sutarties 7.1 p. nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, privalo mokėti 50 Eur delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Pagal nuomos sutarties 7.2 p. nuomininkas, laiku neatlaisvinęs patalpų, privalo mokėti 50 Eur baudą už kiekvieną vilkinimo grąžinti nuomotojui nuomojamą turtą. Tai susitarimai dėl netesybų, kurių tikslas, skatinti nuomininką tinkami vykdyti sutartį ir kompensuoti nuomotojui nuostolius, patiriamus dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

CK 6.71 str. nustato, kad netesybos (bauda, delspinigiai) gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu. Delspinigiai skaičiuojami už prievolės įvykdymo termino praleidimą, už kiekvieną praleistą dieną, savaitę, mėnesį ar kitą laikotarpį; bauda nustatoma konkrečia pinigų suma arba atitinkama prievolės procentine išraiška. Ieškovas, pasiūlęs atsakovui nuomos sutartį ir nustatęs atsakovui baudą už kiekvieną dieną vilkinimo grąžinti patalpas, iš esmės nustatė delspinigius kaip ir sutarties 7.1 punkte. Delspinigius už nuomos mokesčio mokėjimo termino praleidimą ieškovas skaičiuoja už 115 dienų nuo termino pažeidimo (2022-07-16) iki sutarties nutraukimo (2022-11-07). Delspinigius už vilkinimą atlaisvinti patalpas skaičiuoja už 180 dienų (ieškinio senaties ribose) nuo ieškovo atsakovui nustatyto patalpų grąžinimo termino (2022-11-09).

Įvertinus tai, kad atsakovas, ar jo leidimu kiti asmenys, faktiškai naudojasi ieškovui priklausančiomis patalpomis daugiau negu dvejus metus po sutarties nutraukimo, o ieškovas, negalėdamas naudotis savo turto toliau patiria nuostolius, kurių nebekompensuoja ieškinio senatimi ribojamos netesybos, sutartimi nustatytos netesybos nelaikytinos aiškiai per didelėmis, todėl priteisiamos.

CK 6.37 str. 2d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.).

Ieškovas patytė 569 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 2904 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai:

iškeldinti V. Ž. iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su kartu gyvenančiais asmenimis ir asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos;

ieškovui „Inspired Co Engineers“ UAB priteisti:

5 698,06 Eur nuomos mokesčio skolą;

nuomos mokestį po 340 Eur už kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos - 2024 m. sausio 12 d. - iki patalpų atlaisvinimo;

5750 Eur delspinigius už nesavalaikį nuomos mokesčio mokėjimą;

9000 Eur delspinigius už termino pažeidimą atlaisvinti patalpas;

5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 20448,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024-01-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3473 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Ramunė Valiulytė