Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjusi R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. 2016 m. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip rugsėjo 26 d. ir ne vėliau kaip rugsėjo 27 d., Šiauliuose, Gytarių g. 15 namo kieme, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Kia Motors Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį kitą automobilį ir jį apgadino.

R. N. kaltu prisipažino ir teisme paaiškino, kad jį kaltina, jog rugsėjo 28 d. Pramonės g. kliudė automobilį, bet tą dieną jo net nebuvo Šiauliuose. Jam reikėjo atvažiuoti į Radviliškio PK, ten apžiūrėjo automobilį. Tada jį išsikvietė Šiaulių pareigūnai, parodė nukentėjusiojo automobilį, palygino nubrėžimus. Matėsi, kad jo automobilis ir nukentėjusiojo automobilis yra nubrėžti. Tada neigė, jog jis apgadino automobilį, nes tą dieną net nebuvo Šiauliuose. Po to nuvyko pas sūnų, kuris gyvena Gytarių g. 15 name. Kieme pamatė nukentėjusiojo automobilį. Pas sūnų buvo rugsėjo 26-27 dienomis. Tuomet suprato, kad nukentėjusiojo automobilį galėjo kliudyti sūnaus kieme, bet jis to nejuto. Pas sūnų buvo rugsėjo 26, 27 dienomis. Kai suprato, kitą rytą nuvyko į policiją, bet jo papildymų nebepriėmė, sakė, kad visa medžiaga suruošta, galės paaiškinti teisme. Nubraukimai nedideli. Jei būtų buvusi nukentėjusiojo automobilio signalizacija, gal būtų pajutęs. Pripažįsta, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, bet tikrai ne rugsėjo 28 d. Tomis dienomis nebuvo Pramonės g. 2, net nežino, kur tai yra. Apgadinimų aukščiai sutapo, galėjo ir jis apgadinti nukentėjusiojo automobilį, bet nejuto. Sūnaus kiemas užkištas, vakare pilna automobilių. Pripažįsta, kad galėjo kliudyti. Ant jo automobilio yra brūkštelėjimas, nežiūrėjo, ar jis buvo anksčiau. Jo automobilio kita pusė irgi nubraukta. Dažų likučių nei ant savo automobilio, nei ant nukentėjusiojo automobilio nematė, nes jų automobilių spalvos panašios. Jo automobilyje „parktronikų“ nėra, automobilis senas, 1999 metų laidos. Signalizacijos negirdėjo, smūgio, kontakto nebuvo. Pas sūnų kartais nuvažiuoja, per mėnesį kartą ar rečiau. Po įvykio važiavo į tą patį kiemą, tuomet pamatė nukentėjusiojo automobilį. Jei būtų pajutęs, kad kliudė, būtų iškvietęs pareigūnus. 28 dieną tikrai nebuvo Šiauliuose. Rugsėjo 27 d. iš sūnaus išvažiavo vakare. Nukentėjusiojo automobilio apgadinimai matosi, ten nubraukta. Kai rugsėjo 28 d. vakare jam paskambino policija, tai pasakė, kad sulankstytas visas sparnas. Labai gailisi, nepajuto, kad kliudė. Pripažįsta, kad galėjo kliudyti nukentėjusiojo automobilį. Tikslo šalintis iš įvykio vietos neturėjo, nes visi dokumentai buvo tvarkoje. Pripažįsta, kad Gytarių g. 15 kieme galėjo kliudyti nukentėjusiojo automobilį. Gali padengti nuostolius.

Nukentėjusysis A. B. teisme parodė, kad rugsėjo 28 d. buvo darbe, Pramonės g. 2, apie 16.30 val. sėdo į automobilį, įjungė valytuvus ir pamatė už lango užkištą lapelį. Lapelyje buvo parašyta, kad jo automobilį apgadino kitas automobilis, nurodyti valstybiniai numeriai. Apžiūrėjo automobilį, buvo nubraukimas, įtrūkimas. Paskambino policijai. Jei ne raštelis, nebūtų matęs apgadinimų. Nežinojo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sūnus gyvena tame pačiame name. Iškvietė policiją ir pasakė, kad jo automobilis apgadintas 28 d. Ryte būna tamsu, lapelis galėjo būti užkištas ir iš vakaro. Ryte apgadinimų nematė, nes tiesiog nežiūrėjo. Rugsėjo 26, 27 dienomis šalia savo automobilio nematė automobilio „KIA“, bet asmenys lyg matyti, tik nežino, kokiu automobiliu važinėja. Apgadinimai nėra dideli, bet remontas kainuos nemažai. Mano, kad asmuo turėjo justi atsirėmimą, bet gal nepajuto, nes ten džipas, nežino. Buvo apgadintas galinis bamperis. Turi raštelį, kurį rado už stiklo, gali parodyti. Ten parašyta, kad jo automobilį kliudė kitas automobilis, nurodyti valstybiniai numeriai. Datos nurodytos nebuvo. Jo automobilyje garsinės signalizacijos nėra, yra tik gamyklinė, kuri nuo kontakto nekaukia. Esant kontaktui, signalizacija neįsijungia.

Liudytoja Z. N. teisme parodė, kad ji yra R. N. žmona, sutinka duoti parodymus šioje byloje. Žino, kodėl yra kviečiama. Gavo kaltinimą, kad rugsėjo 29 d. vyras padarė avariją. Tą dieną buvo Sidabrave, jokiu būdu negalėjo būti Šiauliuose. Ji buvo iškviesta į policiją, smulkiai papasakojo, ką tą dieną darė. Vyras automobilio niekam neskolina. Po kurio laiko išsiaiškino, kad nukentėjusiojo automobilis stovi jų sūnaus kieme. Vyras galėjo tame kieme kliudyti kitą automobilį. Vyras važiavo į policiją paaiškinti, bet policija nieko nepriėmė. Vyras atsiprašė nukentėjusiojo, labai pergyveno. Ji tą dieną pas sūnų nevažiavo. Vyras pas sūnų buvo kelios dienos iki rugsėjo 28 d., tiksliai kada, nežino. Vyras pagalvojęs suprato, kad nukentėjusiojo automobilį galėjo kliudyti sūnaus kieme. Rugsėjo 28 d. visą laiką buvo kartu su vyru. Pramonės g. 2 nebuvo. Vyras labai gailėjosi, dėl įvykio išgyveno. Apgadinimus ant jų automobilio matė policijoje. Apgadinimai labai maži, juodas brūkšniukas. Iki policijos skambučio apgadinimų mačiusi nebuvo. Nukentėjusiojo automobilį irgi matė policijoje. Neišmano, ar tai dideli apgadinimai, gal nedideli.

Liudytoja D. B. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiama, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Nelabai pamena patį įvykį. Pamena nuotraukas. Gavo pranešimą, kad Pramonės g. 2B aikštelėje rastas apgadintas automobilis. Juos pasitiko savininkas, apžiūrėjo automobilį, apklausė, nubraižė įvykio schemą. Buvo apgadinta automobilio galinė dalis. Tiksliai apgadinimų nepamena. Nepamena, kaip nustatė automobilį apgadinusį asmenį, gal pateikė valstybinius numerius, nežino. Apgadinimai matėsi aiškiai. Nepasakys, ar rado automobilį, kuris apgadino. Geriau viską prisiminė rašydama tarnybinį pranešimą, galima juo remtis. Tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Tarnybinis pranešimas rašomas įforminus eismo įvykį. Abejonių dėl eismo įvykio dienos nekilo. Gali būti, kad buvo nuvykę registruotos gyvenamosios vietos adresu. Nepamena, ar ji skambino asmeniui. Berods skambino kolega. Kolega berods sakė, kad asmuo yra ne Šiauliuose. Formino tai, ką rado. Automobilio numerį sužinojo, bet galimybės apžiūrėti tą automobilį neturėjo. Nepamena, ar apgadinimai buvo dideli.

Liudytojas E. J. teisme parodė, kad nežino, kodėl yra kviečiamas. Kažkiek pamena įvykius Pramonės g. 2B. Buvo gautas pranešimas, kad rastas apgadintas automobilis. Nukentėjusysis nurodė pasišalinusio asmens automobilio valstybinius numerius. Surinko medžiagą, nubraižė schemą, perdavė viską tyrėjams. Buvo apibraižymai. Nežino, ar galėjo asmuo suprasti, kliudęs kitą automobilį. Nukentėjusysis nurodė laiko tarpą nuo ryto iki vakaro, kada galėjo būti apgadintas automobilis. Kito automobilio nematė, perdavė medžiagą tyrėjams. Pasišalinusio asmens neieškojo, buvo jau darbo pabaiga, nebent jo duomenis bandė nustatyti duomenų bazėje. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kelintą valandą buvo gautas pranešimas, pamena, kad buvo vakarop. Ta aikštelė yra buvusi elektros tinklų teritorija. Gal ir bendravo su pasišalinusiu asmeniu, nepamena. Tarnybiniame pranešime tai turi būti nurodyta. Gal ir buvo nuvykę į asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo be paties asmens paaiškinimų, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, A. B., R. N., Z. N. paaiškinimais, Šiaulių apskirties VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinės teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, fotonuotraukomis, byloje esančia kompaktine plokštele.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. N. pripažino, jog jis apgadino A. B. priklausančią transporto priemonę, padarė jam žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. taip pat patvirtino, kad buvo apgadintas galinis bamperis, nors padaryti apgadinimai nėra dideli, bet remontas kainuos nemažai. Liudytoja Z. N. teismui taip pat patvirtino, kad paskambinus policijai, matė tiek vyro, tiek nukentėjusiojo automobilius apgadintus. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė D. B. teisme parodė, kad Pramonės g. 2B aikštelėje rastas apgadintas automobilis, buvo apgadinta automobilio galinė dalis. Pažymėtina, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matoma, kad ant automobilių esančių apgadinimų aukštis ir padėtis sutampa. Tai patvirtina ir byloje esantis transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas. Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad R. N., vairuodamas automobilį „Kia Motors Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino kitą automobilį – TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad formuluojant kaltinimą R. N., buvo nurodyta, kad jis apgadino kitą transporto priemonę 2016-09-28 18.30 val. Šiauliuose, Pramonės g. 2B esančioje aikštelėje. Tačiau nagrinėjant bylą teisme, paaiškėjo, kad eismo įvykis įvyko 2016 m. ne anksčiau kaip rugsėjo 26 d. ir ne vėliau kaip rugsėjo 27 d., Šiauliuose, Gytarių g. 15 namo kieme. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis 2016-09-28 Šiauliuose, Pramonės g. 2B nebuvo, tokias aplinkybes jis tvirtino ir rašydamas paaiškinimą policijos pareigūnui. Pažymėtina ir tai, kad teisme liudytoja apklausta Z. N. taip pat patvirtino, kad ji su sutuoktiniu 2016-09-28 buvo Sidabrave, o ne Šiauliuose. Kaip teisme nurodė R. N., jis nukentėjusiojo automobilį galėjo apgadinti 2016 m. rugsėjo 26 arba 27 dieną tuo metu, kai lankėsi pas savo sūnų, adresu Gytarių g. 15, nes būtent ten stovėjo nukentėjusiojo automobilis. Teisme apklausiamas nukentėjusysis A. B. taip pat teigė, kad, kada jo automobilis buvo apgadintas, jis tiksliai nežino, apie apgadinimus suprato tik 2016-09-28 apie 18.30 val. išėjęs iš darbo ir lietui lyjant įsijungęs valytuvus, kuomet pamatė už jų užkištą lapelį apie automobilį, padariusį apgadinimus. Nukentėjęs taip pat teigė, kad apgadinimų jis nepastebėjo, nes ryte išvažiuojant į darbą būdavo tamsu, grįžtant taip pat tamsu, prieš įlipdamas į transporto priemonę jos neapžiūrėdavo, už valytuvų užkištas lapelis galėjo prabūti keletą dienų, nes iki 2016-09-28 lietus nelijo, todėl valytuvų jis nejungė, o raštelis buvo mažas. Esant tokioms aplinkybėms, R. N. suformuluotas kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad eismo įvykis įvyko tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip rugsėjo 26 d. ir ne vėliau kaip rugsėjo 27 d., Šiauliuose, Gytarių g. 15 namo kieme.

R. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs administracinį teisės pažeidimą, bei tai, kad pažeidimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja 2016-10-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad R. N., vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Kia Motors Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, kliudęs automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį kitą automobilį ir jį apgadinęs, po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

R. N., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad smūgio nepajuto, nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, be to, teigė, kad kito automobilio signalizacija nesuveikė, nieko negirdėjo. Teismui asmuo taip pat aiškino, kad apie įvykį sužinojo tik tada, kai jam paskambino policijos pareigūnai, tik tada ir apžiūrėjo savo automobilį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesistengė bėgti iš įvykio vietos, slėpti pažeidimo padarymo pėdsakų, o priešingai, po eismo įvykio jis vėl grįžo į tą patį kiemą, statėsi ten savo automobilį, nes įvykio vietos adresu gyvena jo sūnus, ir tik tada supratęs, kaip galėjo įvykti eismo įvykis, vyko į policijos komisariatą norėdamas paaiškinti visas aplinkybes. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad automobilio TOYOTA AVENSIS apgadinimai nėra itin dideli. Kaip teigė nukentėjusysis, apgadinimai nėra dideli, buvo apgadintas galinis bamperis, jei ne raštelis, apgadinimų nebūtų matęs. Kad apgadinimai nedideli, patvirtina ir byloje esančios automobilių fotonuotraukos. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog R. N. pažeidimą padarė būdamas 75 metų amžiaus, kas tik patvirtina, jog asmuo galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, R. N. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, nes R. N. vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, drausta, jis pats turėjo vairuotojo pažymėjimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad R. N. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas R. N. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. N. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

R. N. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.