- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- 1-180-804/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54888-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Kaltinamasis
- I. K.
- Nukentėjusysis
- V. V., J. S., V. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič,
dalyvaujant Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės Šeštojo skyriaus prokurorei J. Ž.
kaltinamajam I. K., kaltinamojo gynėjai adv. Ž. K.
nukentėjusiesiems V. V., J. S., V. S., nukentėjusiosios V. V. atstovui adv. P. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. K., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), , LR pilietis, lenkas, Lietuvos, gyv. (duomenys neskelbtini)., deklr. gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 187 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. grasino nužudyti savo buvusią žmoną V. V., jos sugyventinį V. S. ir jo motiną J. S., o būtent:
2015-10-03, apie 01.00 val., atėjęs į gyvenamo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas vandališkus veiksmus ir fizinį smurtą, pasireiškusius tuo, kad akmenimis ir palydovinės antenos strypu išdaužė aštuonių namo langų stiklo paketus, priklausančius J. S., apgadino kieme stovėjusį V. V. priklausantį automobilį Opel Zafira, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) akmeniu nubrozdino J. S. kaktą, vieną kartą sudavė bei vieną kartą koja spyrė V. S. į dešinės rankos delną, nuolat vartodamas necenzūrinius žodžius grasino V. V., V. S. ir J. S., kad su jais susidoros, juos užmuš, pakas, nušaus su šautuvu, sudegins namus, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.
Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.
Taip pat jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent:
2015-10-03, apie 01.00 val., atėjęs į gyvenamo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia metė akmenį, kuriuo J. S. nubrozdino kaktą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką priėjo prie V. S., kur tyčia palydovinės antenos strypu vieną kartą sudavė bei vieną kartą koja spyrė V. S. į dešinės rankos delną, tuo padarydamas dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį patinimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė V. S. sveikatą. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
2015 -10-03, apie 01.00 val., atėjęs į gyvenamo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia akmenimis išdaužė V. V. priklausančio automobilio Opel Zafira, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinį ir galinį stiklus, 215 Eur. vertės, apgadino automobilio stogą, kairės pusės dureles, 470 eur. vertės, sugadino valytuvą, 10,42 eur vertės, tokiu būdu sunaikino ir sugadino V. V. priklausančio turto už 695,42 EUR, be to akmenimis bei palydovinės antenos strypu tyčia išdaužė J. S. priklausančio gyvenamojo namo dalies stiklo paketą ir suskaldė 1 lango rėmą, svečių namelio 7 stiklo paketus, bendros 734,47 Eur. vertės, nuplėšė nuo J. S. priklausančio svečių namelio palydovinę anteną su konverteriu ir laidu, 23 Eur. vertės, akmeniu suskaldė kieme stovėjusį plastikinį stalą, 18,43 Eur. vertės, tokiu būdu sunaikino J. S. priklausančio turto už 775,90 Eur, viso V. K. sunaikino ir sugadino turto už 1471,32 Eur. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.
Kaltinamasis I. K. teisiamojo posėdžio metu dėl grasinimo nužudyti, fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino, o dėl svetimo turto sugadinimo prisipažino iš dalies.
Kaltinamasis I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktas įvyko dėl buto dokumento, kurį buvusi žmona V. V. turi pas save. Ji šiuo gyvena atskirai kartu su sugyventiniu jo namuose. Jis gyvena tame bute. Buvusi žmona turi dokumentus nuo buto kuriame gyvena jis kartu su dukra. Nurodo, kad 2016-10-03 d. apie 1.00 val. buvo išgėręs ir kojos pačios nunešė prie namo kur gyvena jo buvusi žmona. Tas namas randasi maždaug už 700 metrų nuo jo namų. Prisipažįsta, kad išdaužė kelis vagonėlio langus, tačiau ne tiek kiek yra pareikšta kaltinime. Nurodo, kad išdaužė penkis langus, tris-namuko, vieną galinį mašinos priklausančios V. V. ir vieną J. S. namo langą bei nurovė antenos strypą J. S. namo langą išdaužė akmeniu, o kitus langus daužė antenos strypu. Dėl ko išdaužė langus ir nurovė anteną paaiškinti negali. Bedaužant langus iš namuko (vagonėlio) išėjo V. S., kuris jam (I. K.) trenkė kumščiu į veidą, po kurio jis (I. K.) atsijungė, kai atsibudo J. S. sėdėjo jam pilvo. Atsipeikėjęs jam pasakė „ką tu man darai, man dantis išdaužė“. Kaip V. S. mušė, daužė jis nebeprisimena, nes atmintis grįžo tik ligoninėje . Dėl grasinimo gal ir grasino, tuo metu kai V. S. sėdėjo ant jo, nes priešinosi ir norėjo ištrūkti, kad daugiau nebūtų mušamas.
Dėl J. S. sveikatos sutrikdymo, paaiškina, kad mestas akmuo per langą niekaip negalėjo jai patekti į galvą, o kadangi sūnus dirba greitojoje pagalboje, tai mano, kad nėra problemų gauti dokumentą liudijantį, kad buvo sužalota. Jis pats nežalojo ir nematė, kad J. S. būtų sužalota. Taip pat neprisipažįsta, kad sužalojo V. S., kadangi mano, kad ne jis V. S. sužalojo, o V. S. jį sužalojo, nes prieš V. S. jis fizinio smurto nenaudojo. Supranta, kad blogai padarė ateidamas nakties metu ir sukeldamas konfliktą.
Nukentėjusioji V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė kad ji buvo ištekėjusi už I. K.. Su I. K. ji turi du bendrus vaikus, sūnus jau suaugęs, jam 23 metai, dukrai 14 metų, ji gyvena su tėvu I. K., adresu (duomenys neskelbtini). Ji jau 23 metai yra išsiskyrusi su I. K., bet dar išsiskyrę, jie gyveno kartu. Mėgino klijuoti gyvenimą, tačiau nesėkmingai, nes ne kartą buvo kviesta policija, todėl ji grįžo gyventi pas mamą, bet ir ten ramybės nuo buvusio sutuoktinio nebuvo, nes jis ir ten daužė ir duris, ir langus. Buvęs vyras padovanojo butą vaikams. Jis gėrė ir galėjo prarasti butą, nutarė butą padovanoti vaikams, kadangi dukra nepilnametė, todėl ji (V. V.) yra nepilnametės dukros globėja ir tas butas priklauso jai ir vaikams. Paskutinius du metus ji su I. K. negyvena, jie gyvena atskirai. Ji išsiskyrė su I. K., nes jis piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo jos atžvilgiu matant vaikams. Apie metus laiko ji gyvena su sugyventiniu V. S., adresu (duomenys neskelbtini). 2015-10-03 ji ir sugyventinis V. S. buvo namuose. Jie gyvena sugyventinio mamos J. S. kieme pasistatę namuką ant ratų, šalia yra sugyventinio mamos namas. 2015-10-03 ji su sugyventiniu V. S. jau miegojo, kai apie 01.00 val. nakties jie atsibudo nuo dūžtančių langų ir riksmų. Ji išgirdo savo buvusio vyro I. K. balsą, kuris lauke garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino, kad visus pakas, sudegins, jis reikalavo, kad ji išeitų į kiemą. Ji kaip supranta I. K. galvojo, kad ji tuo metu namie viena. Visą laiką buvęs vyras I. K. daužė jų namelio langus. Taip pat jis dar išdaužė sugyventinio V. S. motinos J. S. 2 plastikinius langus. Greičiausiai buvęs vyras I. K. langus išdaužė akmenimis, nes vėliau apžiūros metu kambariuose buvo surasti akmenys. Taip pat I. K. nurovė jų satelitinės antenos strypą ir juo taip pat daužė langus. Akmenis buvęs vyras I. K. ėmė nuo kelio, nes prie kelio buvo supilta skaldos. Tuomet sugyventinis V. S. išėjo į kiemą, nes buvęs vyras I. K. nenustojo daužytis. Kuomet sugyventinis V. S. atidarė namo duris, I. K. puolė V. S. su antenos strypu, kurį laikė rankose. I. K. tuo strypu sudavė V. S. į dešinę ranką. Kiek kartų jis sudavė, ji pasakyti negalėjo, bet tikrai daugiau nei vieną kartą. Tada ji pamatė, kad I. K. būdamas girtas neišlaikęs pusiausvyros nukrito ant statybinių blokelių, kurie sudėti prie namų kaip laiptai. I. K. nukrito veidu ant tų blokelių. Po ko I. K. greitai atsistojo, jo visas veidas buvo kruvinas. I. K. vėl puolė keiktis ir grasinti, ir tada V. S. stūmė I. K. ir paguldė jį ant nugaros ant daržo. V. S. laikė I. K. prispaudęs prie žemės, tačiau I. K. norėjo keltis ir vėl muštis. Ji atnešė iš namų kažkokį laidą ir užrišo I. K. kojas, nes jis spardėsi, priešinosi. Išgirdę triukšmą, buvo atbėgę kaimynai D. B. ir D. B., taip pat sugyventinio mama J. S.. Tuomet sugyventinio mama J. S. iškvietė policiją. Tuo metu buvęs vyras I. K. jai asmeniškai nesudavė nei vieno karto. Bet, pasak jos, buvęs vyras I. K. nuolat jai grasino. Daužydamas langus bei jos automobilį, buvęs vyras I. K. rėkė, kad jis ją ir jos sugyventinį V. S. užmuš, pakas, nušaus su šautuvu. Taip pat I. K. jos sugyventiniui V. S. grasino fiziniu susidorojimu ir prie policijos pareigūnų. Ji labai bijo savo buvusio vyro I. K., ir ji mano, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus, nes yra labai agresyvus. Buvęs vyras I. K. 2015-10-03 daužydamas langus, norėjo, kad ji išeitų į lauką, po ko jis norėjo su ja susidoroti. Taip pat buvęs vyras I. K. nuolat jai grasina, kad jis sudegins namus. Ji bijo, kad jis taip ir gali pasielgti, ypatingai kada jis būna neblaivus, jis tampa labai agresyvus. 2015-10-03 buvęs vyras I. K. sudaužė jos automobilio Opel Vectra priekinį ir galinį langą. Dėl minėto įvykio ji patyrė 695,42 Eur turtinę žalą, kadangi buvo išdaužyti jos automobilio langai ir sugadintas automobilis, kurį teko remontuoti, tiek 750 Eur neturtinę žalą, kadangi dėl šio įvykio patyrė didelį stresą, išgyveno neigiamas emocijas, todėl prašo tenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nuo 2015 metų vasario mėnesio gyvena kartu su sugyventine V. V., jo mamos J. S. kieme mobiliame name, kuris yra pastatytas prie mamos namo. Iki 2015-10-03 jis asmeniškai jokių konfliktų su buvusiu sugyventinės V. V. vyru I. K. neturėjo. 2015-10-03 jis su sugyventine V. V. jau miegojo, kuomet jis išgirdo kažkokį garsą, panašų į stiklų dužimą. Jis pabudo ir pastebėjo, kad dužo jo namuko stiklas. Po to jis įsijungė šviesą, ir pamatė, kad pradėjo dužti virtuvės ir tualeto langų stiklai. Tuomet jis dar nežinojo, kas daužo stiklus. Po to jis išgirdo sugyventinės V. V. buvusio vyro I. K. balsą. Pasak jo, jis rėkavo, kaip jis suprato buvusiai žmonai V. V., kad ji išeitų į kiemą, ir jis ją užmuš, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Tada jis nubėgo prie namų durų, atidarė duris, I. K. stovėjo prieš jį ir rankose laikė strypą nuo antenos, kurį nuplėšė nuo jo antenos. Jam atidarius duris, I. K. lenkiškai jam pasakė, kad jis ateitų prie jo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tada I. K. užsimojo prieš jį su strypu. Jis gindamasis nuo jo pakėlė dešinę ranką, ir I. K. sudavė jam vieną smūgį antenos strypu į vidinę delno pusę. Jei nebūtų pakėlęs rankos metaliniu strypu būtų gavęs tiesiai į galvos sritį. Tada I. K. paslydo ir griuvo veidu žemyn ant blokelių, kurie pastatyti pas juos prie namų kaip laipteliai. Po ko I. K. greitai atsistojo ir iš kairės kojos sudavė jam vieną smūgį į tą pačią ranką, į išorinę delno pusę. Tada jis įsikabino I. K. į atlapus, į striukės, ir pradėjo I. K. stumti. Jis nustūmė I. K., sudavė kelis smūgius I. K. kumščiu į veido sritį, vieną alkūne, kur prie sodo jie abu nukrito – I. K. ant nugaros, o jis ant jo. Tada jis būdamas ant I. K., jį prispaudė rankomis. I. K. gulėdamas muistėsi ir pradėjo spardytis kojomis. Dar I. K. bandė spjaudytis, nuolat keikėsi necenzūriniais žodžiais ir grasino. I. K. nuolat priešinosi, jis norėjo jį prispausti ir išlaikyti, kol atvyks policijos pareigūnai. Tuomet sugyventinė V. V. ir kaimynė D. B. atnešė laidą ir jie surišo I. K. kojas, kad jis nesipriešintų. Tuomet jie laikė I. K., nors jis spyriojosi ir surištomis kojomis, bet jie jį išlaikė iki atvyko policija. Ryte jam (V. S.) ištino ranka ir jis kreipėsi į medikus, jis buvo nedarbingume, į ligoninę jam nereikėjo. Jo manymu, kad buvęs sugyventinės vyras I. K. pamatęs, kad kieme stovi tik jos automobilis, o jo automobilio nėra, pagalvojo, kad jo nėra namuose, ir jis norėjo susidoroti su savo buvusia žmona V. V.. Pasak jo, jeigu jo nebūtų namuose, sugyventinės buvęs vyras I. K. tikrai būtų įvykdęs savo grasinimus su ja susidoroti. I. K. iš pradžių akmenimis išdaužė V. V. automobilio Opel Vectra priekinį ir galinį stiklus. Tai pamatė jo mama J. S., tada I. K. puolė akmenimis mėtyti į jos langus ir išdaužė vieno lango stiklo paketą, o kito lango rėmą. Taip pat I. K. metė akmenis į jo motiną J. S., bet nepataikė. Paskui, I. K. puolė akmenimis ir antenos strypu, kurį nurovė nuo jo namo antenos, daužyti jo namo langus. Dėl išdaužytų langų, sugadintos antenos žalą atlygino draudimo bendrovė. Jam asmeniškai yra padaryta 10,17 Eur turtinė žala (turėjo vartoti skausmą malšinančius vaistus) ir 500 Eur neturtinės žalos dėl patirto fizinio skausmo, patirtų dvasinių išgyvenimų, emocinio sukrėtimo. 2015-10-03 sugyventinės V. V. buvęs vyras I. K. daužydamas langus, automobilį ir jį puldamas, nuolat tiek jam, tiek jo sugyventinei V. V. grasino, kad jis su jai susidoros, juos užmuš, sudegins jų namus. Jis mano, kad I. K. grasinimai yra realūs, jis juos ketino įvykdyti, tai yra ketino susidoroti tiek su juo, tiek su savo buvusia žmona V. V.. Dėl tokio I. K. elgesio tiek jis, tiek jo sugyventinė V. V., tiek jo mama J. S. patyrė ne tik turtinę, bet ir moralinę žalą, todėl teismo prašo priteisti civiliniame ieškinyje nurodytą sumą.
Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) Trakų r..Ji parodė, kad ji name gyvena viena, jos sūnus V. S. šalia jos namų kieme yra pasistatęs namuką. V. S. nuo šių metų vasario mėnesio gyvena su sugyventine V. V.. 2015-10-02 apie 11.45 val. ji nuėjo miegoti ir užmigo. Tuomet apie 01.00 val. ji išgirdo garsų smūgį į palangę. Tada ji iš karto atsikėlė ir pribėgo prie lango nuo kurio pusės sklido neaiškus garsas.. Tada ji išgirdo dar kelis smūgius. Atėjusi prie lango, ji pamatė, kad ant kelio stovi vyras, kurio iš karto ji nepažino. Minėtas vyriškis mėtė akmenimis į jos namą. Kada vyriškis ją pamatė, jis akmenis mėtė į ją, ir pataikė į plastikinio lango rėmą. Ji pamatė, kad akmenis mėto I. K., kuris yra buvęs V. V. vyras. Ji išsigandusi pasitraukė nuo lango, ji girdėjo, kad dar buvo smūgių akmenimis į sieną, į plastikinį staliuką, kuris stovėjo prie namo. I. K. ir toliau mėtė akmenis. Ji nuėjo prie durų, jas atrakino ir paklausė I. K., ko jis nori. I. K. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Taip pat I. K. nuolat grasino, kad jis juos užmuš, sudegins, pakas. I. K. toliau mėtė akmenis, taikėsi jai į galvą. Kai mėtė akmenis, jis stovėjo už tvoros ir tai apie 5 metrus nuo kelio iki namo. Pasak jos, vienas akmuo užkabino jai kaktą ir nubrozdino, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, tačiau vėliau į medikus dėl to ji nesikreipė. Tada I. K. šoko per tvorelę, už jos užsikabino ir su galva trenkėsi į namo sieną. Po to I. K. atsistojo ir pribėgo prie jos namo durų, pradėjo spardyti duris, ji tuomet buvo užsirakinusi. Tada I. K. jai pradėjo rėkti, kad jos laimė, kad jam degtukai sušlapo, nes ji jau būtų fakelas. Ji girdėjo, kaip I. K. daužė kieme stovintį V. V. automobilį. Ji tuomet pradėjo skambinti policijai. Ji pastebėjo, kad I. K. veidas buvo kruvinas. I. K. akmeniu išdaužė vieno jos plastikinio lango išorinį stiklą, o kito lango stiklą įskėlė. Kadangi jis nugriuvo, todėl stiklą tik įskėlė, o ne išdaužė. Tada I. K. nubėgo prie sūnaus V. S. namo. Ji tuo metu kvietė policiją, todėl ji nematė, kas ten vyksta, jai tik girdėjosi kaip dūžta sūnaus V. S. namuko langai. Pranešusi policijai, ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad I. K. gulėjo darže, o jos sūnus V. S. buvo jį užgulęs ir laikė jį už rankų. Pasak jos, I. K. spardėsi kojomis. Tuomet į lauką buvo išbėgusi kaimynė D. B. su dukra. V. V. rado laidą ir tada I. K. surišo kojas. 2015-10-03 I. K. akmenimis išdaužė automobilio stiklus, taip pat jis išdaužė sūnaus V. S. namo langus, išdaužė 7 langus. Ji asmeniškai nematė, kad jos sūnus V. S. suduotų smūgius I. K.. Jos sūnus V. S. I. K. laikė ant žemės, kaip jis pargriovė I. K. ant žemės, ji nematė. Vėliau sūnus jai sakė, kad I. K. jį puolė su antena, kurią jis nuplėšė nuo jo namo. I. K. daužydamas akmenimis langus nuolat tiek jai, tiek jos sūnui V. S., tiek savo buvusiai žmonai V. V. grasino, kad juos užmuš, papjaus, sudegins. Jos manymu, kad I. K. grasinimai yra realūs. Ji labai išsigando, ji iki šiol bijo, kad I. K. ateis ir vėl juos užpuls. Pasak jos, I. K. gali įvykdyti savo grasinimus, nes jis būna labai agresyvus, elgiasi neadekvačiai, kaip išprotėjęs. Dėl minėto įvykio ji patyrė 57.06 Eur turtinę žalą. Nurodo, kad iš viso buvo padaryta 775,90 Eur žala. Nurodo, kad šio įvykio metu I. K. išdaužė akmenimis jai priklausančio gyvenamojo namo 2 stiklo paketus bei suskaldė lango rėmą, akmenimis sugadino plastikinį stalą, išdaužė jai priklausančio svečių namelio pritaikyto gyventi 7 stiklo paketus, nepataisomai sugadino ant svečių namelio buvusia palydovinę anteną su konverteriu, nutraukė jos prijungimo laidą. Namo ir svečių namelio langų remontas kainavo 734,47 Eur. palydovinės antenos remontas kainavo 23 Eur, sugadinto plastikinio stalo kaina 18,43 Eur. Tokiu būdu buvo padaryta bendra 775,90 Eur turtinė žala. Nurodo, kad nekilnojamą turtą ji yra apdraudusi draudimo bendrovėje, kuri atlygino dalį padarytos žalos sumokėdama 718,84 Eur. išmoką. Kadangi žala nebuvo atlyginta pilnai, todėl prašo priteisti neatlygtinos žalos dalį -57,06 Eur. Taip pat nurodo, kad ji patyrė neturtinę žalą, nes dėl tokio I. K. elgesio ji labai išsigando, jai pakilo spaudimas, ji bijo būti namuose, todėl prašo iš kaltininko priteisti 750 Eur. neturtinės žalos.
Liudytojas A. G. – M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-10-03 apie 01.09 val. jam dirbant Vilniaus aps. VPK Trakų rajono policijos komisariate su patruliu V. J., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pažįstamas vyras pavarde K. daužo namo langus. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini)., kuri jiems paaiškino, kad jos buvęs vyras I. K., gim. (duomenys neskelbtini)., sudaužė 8 langus. Taip pat I. K. sudaužė jos automobilio Opel galinį stiklą, priekinį stiklą ir subraižė automobilio kairės pusės galines dureles. V. V. jiem pasakė, kad kada jos buvęs vyras I. K. daužė langus, jis jai grasino sudeginti namus, taip pat grasino, kad ją nušaus ir tai padarys rytoj. Pasak jo, V. V. buvo labai išsigandusi. V. V. jam pasakė, kad buvusio vyro I. K. grasinimai jai atrodo realūs, po to kada jis išdaužė tiek langų ir apgadino automobilį, buvusio vyro grasinimai jai skambėjo įtikinamai. V. V. bijojo, kad buvęs vyras įvykdys savo grasinimus, dėl ko jos gyvybei ir sveikatai kilo realus pavojus, ir ji iškvietė policiją. Jam atvykus, I. K. gulėjo ant žemės ir buvo laikomas V. S.. I. K. ir toliau grasino V. V. ir buvusios žmonos V. V. sugyventiniui V. S., sakydamas, kad jis paims dvivamzdį šautuvą ir juos nušaus. Jam (A. G.-M.) paklausus I. K. kada jis tai ketina padaryti, pastarasis atsakė, kad kitą dieną. I. K. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas sunkiai pastovėjo ant kojų. Iš pradžių jis elgėsi ramiai, bet atvykus greitajai, I. K. elgėsi agresyviai, šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, visus įžeidinėjo. J. K. veidas buvo visas kruvinas, ištinęs. I. K. jam pasakė, kad jį sumušė žmonos V. V. sugyventinis. Taip pat I. K. jam sakė, kad jam išmušti dantys. Kada jie atvyko, I. K. gulėjo ant žemės, jo kojos buvo surištos, o jį laikė sugyventinis V. S.. Greitoji pagalba buvo kviesta I. K., nes nei V. V., nei jos sugyventinis V. S. sužalojimais nesiskundė. V. V. paaiškino, kad jos buvęs vyras I. K. jos automobilio langus bei namo langus išdaužė akmenimis ir strypu, kurį nurovė nuo jų antenos.
Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu parodė, kad ji gyvena su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini). Jų kaimynai yra Stankevičiai ir G. B.. 2015-10-03 apie 02.00 val. nakties ji gulėjo lovoje ir klausėsi su ausinėmis muzikos. Tada ji pamatė, kad mama D. B. bėgioja po namus pirmyn atgal, paskui mama išbėgo į kiemą. Tai pamačiusi, ji taip pat iš paskos mamos išbėgo į kiemą. Išbėgusi į kiemą, ji pamatė, kad J. S. darže gulėjo I. K.. V. S. buvo atsisėdęs ant I. K. ir rankomis laikė J. K. prispaudęs prie žemės. V. V. sėdėjo I. K. ant kojų. Tada V. S. paprašė, kad iškviestumėme policiją. Tuomet teta J. S. pasakė, kad ji jau iškvietė policiją. V. V. jos paprašė, kad ji jai padėtų surišti I. K. kojas, nes jį sunku buvo išlaikyti. I. K. rėkavo, daužėsi rankomis, muistėsi ir bandė kojomis nustumti V. V. nuo savo kojų. Tuomet V. V. paėmė iš namų kažkokį laidą ir jos abi su ja surišo I. K. kojas. Pasak D. B., I. K. nuolat V. V. ir jos sugyventiniui V. S. grasino, kad jis juos užmuš, sudegins jų namus, ir nuolat keikėsi jų atžvilgiu necenzūriniais žodžiais. Jos manymu, kad I. K. savo grasinimus gali įvykdyti, nes I. K., kaip jai anksčiau yra sakiusi V. V., jai grasino, kad jis išdaužys langus, ką 2015-10-03 I. K. ir padarė. 2015-10-03 I. K. išdaužė du automobilio langus, priekinį ir galinį. Taip pat išdaužė vieną J. S. lango stiklą ir apgadino vieną lango rėmą, ir išdaužė V. S. namuko gal 7 ar 8 langus, tiksliai ji nežino. Ji asmeniškai nematė, kuo I. K. daužė langus, bet ji matė, kaip prie namų mėtėsi geležinis strypas nuo antenos ir akmenys. Todėl ji mano, kad jais I. K. ir išdaužė langus. I. K. buvo labai girtas. Kada atvykę policininkai pašvietė į I. K., ji matė, kad jo veidas buvo visas apdaužytas. Kodėl I. K. veidas buvo apdaužytas, ji nežino. Ji asmeniškai nematė, kaip V. S. paguldė I. K. ant žemės, nes ji atėjo į kiemą jau po to. Ji matė, kaip V. S. laikė ant žemės I. K. ir sakė jam, kad jis patylėtų. Ji nematė, kad V. S. suduotų smūgius I. K.. Taip pat ji nematė, kad V. S. būtų sumuštas. Nuo V. S. alkoholio kvapas nesklido. Kaip ji žino, I. K. yra V. V. buvęs vyras. Paskui jai teta J. S. pasakojo, kad I. K. mėtė akmenis į ją, bet ar jis jai pataikė su akmeniu, teta jai neminėjo. ( b.l.102-104)
Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Trakų r. Jos kaimynai yra Stankevičiai. Paskutiniu metu su jos kaimynu V. S. kartu gyvena V. V.. Ji kaip kaimynė bendrauja su V. V.. 2015-10-03 apie 01.00 val. nakties ji lauke išgirdo triukšmą, lyg dūžta stiklai. Tada ji iš karto pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad kažkoks vyriškis stovi ir beldžiasi į V. S. namuką, tiksliau vagonėlį. Tada ji iš karto išbėgo į lauką, nes ji girdėjo, kad kaimynė J. S. kieme rėkavo, bet ką ji rėkė ji negirdėjo. Išbėgusi į lauką ji pamatė, kad V. S. atsisėdęs ant vyriškio jį laikė. Vyriškis gulėjo ant nugaros, o V. S. sėdėjo ant jo kojomis jį apžergęs ir rankomis laikė prispaudęs prie žemės. Kaip V. S. paguldė vyriškį ant žemės, ji nematė, nes tuo metu ji ėjo iš namų į kiemą. Lauke buvo tamsu, ji priėjo arčiau prie J. S. ir jo paklausė, kas čia vyksta. V. S. jai atsakė: „kas nors iškvieskite policiją“. Tuo metu V. S. motina J. S. jai pasakė, kad ji policiją jau iškvietė. Tada ji įjungė šviesą lauke prie savo namų, ir pamatė, kad vyriškis, kurį laikė V. S. yra V. K., jis yra buvęs V. V. vyras. I. K. bandė išsilaisvinti iš V. S., muistėsi, rankomis griebė V. S. už marškinėlių ir juos suplėšė, spardėsi kojomis. Tada V. V. pradėjo laikyti I. K. kojas. V. V. paprašė jos dukros D.kad ji padėtų surišti I. K. kojas. D. nuėjo prie V. V. ir abi surišo I. K. kojas. I. K. nuolat rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais V. V., V. S. ir J. S. atžvilgiu. Taip pat I. K. jiems visiems trims grasino, kad juos užmuš, padegs ir kita. Ji mano, kad I. K. grasinimai yra realūs, nes po to, kuomet jis išdaužė langus, jis galėtų įvykdyti savo grasinimus. I. K. buvo neblaivus, jis nestovėjo ant kojų, jis buvo labai agresyvus, purvinas.. Ji asmeniškai nematė, kad I. K. būtų sudavęs V. S. smūgius. Ji matė tai, kad V. S. I. K. laikė prispaudęs ant žemės. Taip pat ji matė, kad kieme mėtėsi metalinis strypas nuo antenos, kad yra sudaužyti langai. Pasak jos, pas J. S. išdaužytas vienas langas ir vienas lango rėmas įskilęs, pas V. S. namuke vagonėlyje išdaužyta daug langų, kiek tiksliai ji nežino. Taip pat buvo sudaužyti automobilio, kokio ji pasakyti negalėjo, priekinis ir galinis stiklai. Ji asmeniškai to nematė, kaip ir su kuo I. K. daužė stiklus, jis pamatė, kaip jie jau buvo išdaužyti.
Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad V. S. 2015-10-03 buvo padarytas dešinės plaštakos sumušimas pasireiškęs patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu, paveikiant dešinę plaštaką kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. ( b.l.60)
2015-10-03 Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK patrulio A. G.-M. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad kartu su patruliu V. J. 2015-10-03 apie 01.09 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyras K. daužo namo langus. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja V. V., kuri nurodė, kad buvęs vyras I. K. sudaužė 8 langus ir kai daužė langus grasino sudeginti namus, sudaužė automobilio langus. Sulaikytas vyras policijos pareigūnų akivaizdoje grasino nušauti su dvivamzdžiu šautuvu ir tai grasino padaryti rytoj. Grasinimai atrodė realūs, skambėjo įtikinamai. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos nuotraukos (b.l. 7-15)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-10-05 specialisto išvados Nr. G3287/15(01) matyti, kad I. K. padaryta poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kaktos dešinėje, akių vokuose, su kraujosrūvomis akių obuolių junginėse, kairio smilkinio, skruosto ir žando srityse, apatinės lūpos kairėje su gleivinės nubrozdinimu, trijų dantų (13,21,22) netekimas ir vieno (12) danties patinimas paveikus kietu buku daiktu 9daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Trijų dantų netekimas prilyginamas 10 proc. bendrojo darbingumo praradimui, todėl sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 121)
Iš Vilniaus apygardos Prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, LR Baudžiamojo kodekso 28 str., , LR Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 9 p., 212 str. 1 d. 1p., 214 str., 216 str. ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjo I. K. pareiškimą pil. V. S. atžvilgiu yra nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR (duomenys neskelbtini) str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)
LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.
LR BK 140 str. 1 d numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tokie veiksmai galimi tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str., 1 d. objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta-grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t.y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Šios nusikalstamos subjektyvusis požymis – kaltė-pasireiškia tiesiogine tyčia t.y. kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos.
BK 187 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turo sunaikinimą ir sugadinimą. Atsakomybė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsiranda tada kai asmuo nepasisavina svetimo turto, bet tyčia jį sunaikina ar sugadina. Turto sugadinimas yra toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartomosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Tokia nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Tokie veiksmai galimi tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Taigi teismas visapusiškai ištyręs įrodymus t.y. tiek paties kaltinamojo teisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais I. K. dėl grasinimo nužudyti, fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino, o dėl svetimo turto sugadinimo prisipažino iš dalies, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek nukentėjusiųjų bei liudytojų teismo metu duotus parodymus, ištyręs byloje esančius kitus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta, kad I. K. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas numatytas LR BK 145 str., 1 d., 140 str. 1d, 187 str. 1d.
Teismas kritiškai vertina teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo I. K. duotus parodymus, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip iš dalies prieštaraujančius nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas kaltinamojo parodymus laiko neobjektyviais ir dėl to fakto, kad nusikaltimų įvykdymo metu jis buvo neblaivus, todėl negalėjo objektyviai įvertinti ir prisiminti visų įvykio aplinkybių. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais kurių parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento iki teisminio bylos išnagrinėjimo buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys.
Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.
Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo I. K. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamojo I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o sunkinančia atsakomybę aplinkybę laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
I. K. veikos yra padarytos tyčia. Šios veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Svarbi aplinkybė skiriant bausmę yra ta, jog kaltinamasis I. K. ankščiau jau yra neteistas, yra dirbantis ir darbe charakterizuojamas teigiamai. Jis yra baustas administracine tvarka, psichiatrijos įstaigose negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti skiriant I. K. BK 140 str. 1d. , 145 str. 1 d. 187 str. 1 d, sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Byloje yra pareikšti nukentėjusiųjų V. V., V. S. ir J. S. ieškiniai dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei AB „Lietuvos draudimas‘ ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo.
LR (duomenys neskelbtini) str., numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).
Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, o taip pat įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusieji turi teisę reikalauti jiems atlyginti tiek turtinę tiek neturtinę žalą. Tačiau teismas V. V. ir J. S. priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 500 Eur. Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes bei atsižvelgiant į kaltinamojo turinę padėtį. Teismo vertinimu nukentėjusiųjų pateikti su civiliniu ieškiniu įrodymai dėl turinės žalos priteisimo yra pagrįsti, todėl tenkintini.
Taip pat pilnai yra tenkintinas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys dėl 718,84 Eur žalos atlyginimo, kuris yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.
nusprendžia:
I. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d. ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant I. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
I. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str.1 d. ir skirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant I. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
I. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str.1 d. ir skirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant I. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir subendrintą bausmę I. K. paskirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo bausmę įpareigojant I. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais įskaityti į paskirtą bausmę I. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2015-10-03 iki 2015-10-04.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš I. K. 57,06 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. S.
Priteisti iš I. K. 695,42 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. V..
Priteisti iš I. K. 10,17 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. S..
Priteisti iš I. K. 718,84 Eur turtinės žalos AB „Lietuvos draudimas“ naudai.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.