Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-368-781/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
e2S-368-781/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Pareiškėjas
J. M.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, H. K., A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-368-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05808-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų pareiškėjos J. M. ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria civilinė byla perduota pagal teismingumą kitam teismui, suinteresuoti asmenys H. K., A. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriame prašė atnaujinti terminą paduoti prašymui ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuosavybės teisėmis iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valdytas 2 dešimtines (2,185 ha) žemės ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuosavybės teisėmis iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valdė 2 dešimtines (2,185 ha) žemės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl praleisto termino pateikti prašymą bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Trakų rajono apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja pareiškime formuluoja du reikalavimus: 1) dėl praleisto termino pateikti prašymą atnaujinimo bei 2) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas pažymėjo, kad pareiškime nurodytam pirmajam reikalavimui yra taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576 straipsnio 2 dalyje nurodytas teismingumas, t. y. pagal Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus buveinės vietą – Kalvarijų g. 147, Vilniuje, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antrajam pareiškime nurodytam reikalavimui, t. y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuosavybės teisėmis iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valdė 2 dešimtines (2,185 ha) žemės, turi būti taikoma išimtinio teismingumo taisyklė, todėl šis pareiškėjos reikalavimas yra teismingas Trakų rajono apylinkės teismui pagal CPK 446 straipsnio nuostatas (pagal turto buvimo vietą). Be to, teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos reiškiamo antrojo reikalavimo matyti, jog pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., t. y. teritorijoje, priklausančioje Vilniaus rajono apylinkės teismui, ir antrasis reikalavimas pagal išimtinį teismingumą turi būti reiškiamas Trakų rajono apylinkės teismui; teismas taip pat nurodė, jog antrojo reikalavimo išsprendimas teismo sprendimu apima pirmojo reikalavimo išsprendimą teismo nutartimi, todėl šiam pareiškimui turi būti taikomas teismingumas pagal CPK 446 straipsnio nuostatas. Papildomai pažymėjo, kad jeigu bent vienas iš pareiškėjos reikalavimų turi būti reiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai visas pareiškimas paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Apeliantė nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą siekdama atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 6 punkte nustatyta, jog prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę pateikiami Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vadovams pagal žemės buvimo vietą. Taigi, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė bylų teismingumą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai bylą pagal teismingumą perdavė Trakų rajono apylinkės teismui.

Pareiškėja J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir remdamasis išimtinio teismingumo taisyklėmis, neteisingai vertino nekilnojamojo turto, kurio valdymo teisę prašoma patvirtinti, buvimo vietą, todėl nepagrįstai sprendė, jog pareiškimas teismingas Trakų rajono apylinkės teismui. Apeliantė pažymi, kad jos senelio A. K. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytos 2 dešimtinės (2,185 ha) žemės Vilniaus Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) (šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja ir prašo nustatyti) yra ne Trakų rajone, o Vilniaus mieste, Dvarčionyse, todėl pareiškimas pagrįstai pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą su skundu sutinka, palaiko minėtame atskirajame skunde nurodytus argumentus ir prašo tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens atskiruosius skundus tenkinti.

Pareiškėja J. M. atsiliepime į suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atskirąjį skundą su minėtu skundu sutinka, prašo jį tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutartį.

Suinteresuoti asmenys H. K. ir A. S. atsiliepime į apeliančių atskiruosius skundus su skundais sutinka ir prašo juos tenkinti, nes A. K. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytos 2 dešimtinės yra Vilniaus mieste.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal teismingumą buvo perduota kitam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos antrajam reikalavimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti taikoma išimtinio teismingumo taisyklė ir visa byla perduotina pagal teismingumą Trakų rajono apylinkės teismui pagal CPK 446 straipsnio nuostatas, t. y. pagal turto, kurio valdymo teisę prašoma patvirtinti, buvimo vietą.

Viena vertus, CPK 446 straipsnyje iš tiesų nustatyta, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo; šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti paduodamas žemės sklypo, dėl kurio nuosavybės teisių atkūrimo iš esmės ir pateiktas pareiškimas, buvimo vietos apylinkės teismui.

Kita vertus, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog minėtas žemės sklypas yra Trakų rajone, nes žemės sklypo vieta – Vilniaus Trakų apskrities (duomenys neskelbtini), pareiškime nurodyta remiantis 1940 m. duomenimis, tuo tarpu šiuo metu minėto žemės sklypo vietą galima apibrėžti kaip Vilniaus miestas, Dvarčionys, o būtent – šalia (duomenys neskelbtini). Vilniuje. Taigi, darytina išvada, kad minėtas žemės sklypas (dėl kurio nuosavybės teisių atkūrimo sprendžiama byloje) yra ne Trakų rajone, o Vilniaus mieste, todėl pareiškimo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei atitinkamai visas pareiškimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (dėl kitų reikalavimų teismingumo Vilniaus miesto apylinkės teismui ginčo byloje nekilo).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žemės sklypo, kurio valdymo teisę prašoma patvirtinti, buvimo vietą, pagal kurią atitinkamai nustatė ir netinkamą išimtinį teismingumą; konstatuotina, jog pareiškėjos pareiškimas priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo žinion laikantis teismingumo taisyklių, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis naikintina ir civilinė byla grąžintina Vilniaus miesto apylinkės teismui tolimesniam nagrinėjimui.

Kiti atskirųjų skundų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

apeliančių J. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskiruosius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, kuria civilinė byla pagal teismingumą perduota kitam teismui, panaikinti ir grąžinti bylą toliau nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė