Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Karolinai Andriekienei,

2023 m. sausio 17 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2 ) priteisti vienišo asmens išmoką už 2021 m. liepos - gruodžio mėnesius - 192,00 Eur;

3) priteisti palūkanas nuo priteistos sumos;

4) priteisti 600,00 Eur neturtinę žalą;

5) pripažinti atsakovės VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmus skiriant vienišo asmens išmoką neteisėtais.

Akcentuojama, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojęs 2021 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymas Nr. XIV-352 (toliau – ir Įstatymas) nustatė vienišo asmens išmokos, kurios tikslas – suteikti papildomą valstybės finansinę paramą vienišiems asmenims, dydį, finansavimo šaltinį, skyrimo ir mokėjimo sąlygas. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas pilnamečiams asmenims ir emancipuotiems nepilnamečiams asmenims, kuriems vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymu, yra paskirta viena iš šių išmokų: 1)šalpos senatvės pensija; 2) šalpos neįgalumo pensija, išskyrus šalpos neįgalumo pensiją, paskirtą asmeniui,

kuriam nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas; 3) šalpos kompensacija, paskirta ir mokama asmeniui sukakusiam Lietuvos; 4) Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių ar pripažintam netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo; 5) socialinė pensija; 6)Pensijos priemoka.

Įstatymo 8 straipsnis, reglamentuojantis minėto įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, nustatė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies redakcija: „Šis įstatymas taikomas pilnamečiams asmenims ir emancipuotiems nepilnamečiams asmenims, kuriems:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu paskirta viena iš šių išmokų: a)socialinio draudimo senatvės pensija, išskyrus išankstinę socialinio draudimo senatvės pensiją; b)socialinio draudimo senatvės pensija neįgaliajam; c) ištarnauto laiko pensija, paskirta iki 1994 m. gruodžio 31 d., kai jos gavėjas yra sukakęs Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių arba pripažintas netekusiu 45 procentų ir daugiau darbingumo; d) socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensija arba

2) pagal Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos tarptautines sutartis, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos nacionalinius teisės aktus ir (ar) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus paskirta senatvės pensija (laikina išmoka), kai jos gavėjas yra sukakęs Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių, ar neįgalumo pensija (laikina išmoka), arba

3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymu paskirta viena iš šių išmokų: a) šalpos senatvės pensija; b)šalpos neįgalumo pensija, išskyrus šalpos neįgalumo pensiją, paskirtą asmeniui, kuriam nustatyta sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas; c) šalpos kompensacija, paskirta asmeniui, sukakusiam Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių ar pripažintam netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo; d) socialinė pensija“.

2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymo Nr. XIV-352 2, 3, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-679 (Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies redakcija:

„2. Šis įstatymas taikomas pilnamečiams asmenims ir emancipuotiems nepilnamečiams asmenims, kuriems yra nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I, II ar III grupės invalidais), neįgalumo lygis arba kurie yra sukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių“.

Vienišo asmens skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Fondo valdyba) direktoriaus 2021 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-400 (Nuostatai), 5 ir 6 punktai (redakcija, galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2022-02-03) nustatė, kad vienišo asmens išmoka skiriama asmens, turinčio teisę gauti šią išmoką, arba jo globėjo, jeigu asmuo pripažintas neveiksniu šioje srityje, arba jo įgalioto asmens prašymu. Asmuo, turintis teisę gauti vienišo asmens išmoką arba jo teisėtas atstovas gali pateikti rašytinį arba žodinį prašymą. Žodinis prašymas prilyginamas raštu pateiktam prašymui, jeigu šis prašymas pateiktas šių Nuostatų 8 punkte nurodyta tvarka. Rašytinis prašymas gali būti pateiktas šiais būdais: 1) bet kuriame Fondo administravimo įstaigos klientų priimamajame; 2) per Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS) naudotojų sritį gyventojai.sodra.lt; 3) siunčiant elektroninėmis ryšio priemonėmis (tokiu atveju prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu); 4) siunčiant paštu.

Žodinis prašymas teikimas SODROS SIC telefono numeriu 1883 arba (+370) 52500883. Prašymą telefonu teikiantis asmuo identifikuojamas ir autentifikuojamas įvykdžius Asmens duomenų teikimo telefonu tvarkos aprašo III skyriuje nurodytas procedūras (Nuostatų 8 punktas). Jei rašytinis prašymas teikiamas bet kuriame Fondo administravimo įstaigos klientų priimamajame ar siunčiamas paštu, kartu turi būti pateiktas prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalas ar notaro, seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūno ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija (Nuostatų 9 punktas).

Įstatymo 5 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2021-12-31) 4 dalis nustatė, kad asmuo, pageidaujantis gauti vienišo asmens išmoką, Nuostatuose nustatyta tvarka Fondo administravimo įstaigai turi pateikti užpildytą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos rašytinį prašymą arba žodinį prašymą Fondo administravimo įstaigų bendruoju telefono numeriu, Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka fiksuojant (įrašant) atliktas asmens identifikavimo ir autentifikavimo procedūras ir prašymo turinį.

Kreipimosi dėl vienišo asmens išmokos skyrimo data laikoma diena, kurią Fondo administravimo įstaigoje gautas prašymas (jei kreipiamasi telefonu – telefoninio pokalbio diena) su visais Nuostatų 13 punkte nurodytais šiai išmokai skirti reikiamais dokumentais (Nuostatų 11 punktas).

Nuo 2022-02-04 įsigaliojusios Nuostatų naujos redakcijos 10 punkte nustatyta, kad vienišo asmens išmoka skiriama ir mokama nereikalaujant asmens, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas skirti ir mokėti vienišo asmens išmoką, prašymo. Asmuo arba jo teisėtas atstovas, pageidaujantis pateikti prašymą dėl vienišo asmens išmokos skyrimo, mokėjimo, atnaujinimo ar atsisakymo, taip pat pageidaujantis, kad būtų paaiškintas automatizuotų duomenų tvarkymu pagrįstas sprendimas dėl vienišo asmens išmokos skyrimo, gali pateikti rašytinį arba žodinį prašymą.

Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, atsakydamas į J. S. 2021-08-09 prašymą, 2021-10-05 raštu Nr. (10.1) DV_S-46444 „Dėl vienišo asmens išmokos skyrimo“ informavo, kad pagal prašymo pateikimo metu galiojančios Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies redakcijos nuostatas teisės į vienišo asmens išmoką nuo 2021-07-01 jis neturi, kadangi jam nėra paskirta nei viena iš minėtame straipsnyje nurodytų išmokų. J. S. taip pat informuotas apie tai, kad nuo 2022-01-01 įgis teisę į vienišo asmens išmoką pagal nuo 2022-01-01 įsigaliosiančią Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies redakciją, kurios 1 punkto a papunktyje nurodyta, kad Įstatymas taikomas pilnamečiams asmenims ir emancipuotiems nepilnamečiams asmenims, kuriems vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu, paskirta socialinio draudimo senatvės pensija, išskyrus išankstinę socialinio draudimo senatvės pensiją.

2021 m. lapkričio 23 d. Pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi Fondo administravimo įstaigos buvo įpareigotos iki 2022 m. sausio 31 d. remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, sudaryti sąrašus asmenų (asmens tapatybę identifikuojantys duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu neturi, – gimimo data), gimimo data, asmens gyvenamoji vieta (nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybė), duomenys apie šeiminę padėtį ir jos pasikeitimo data, nustatytas darbingumo lygis, neįgalumo lygis, invalidumas (faktas ir terminas), kuriems iki šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo buvo nustatytas darbingumo lygis, neįgalumo lygis ar invalidumas arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir atitinka vienišo asmens išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, ir pagal šiuos sąrašus ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 31 d. paskiria vienišo asmens išmokas, išmokėdama apskaičiuotą vienišo asmens išmokos nepriemoką nuo 2022 m. sausio 1 d., jeigu nepriemoka susidarė.

Kadangi J. S. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP1-1215 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. S.“ nuo 2017-01-24 iki gyvos galvos paskirta ir mokama socialinio draudimo senatvės pensija., vadovaujantis Įstatymu, Nuostatais bei Lietuvos Respublikos gyventojų registro pateiktais duomenimis ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, 2022 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3604 „Dėl vienišo asmens išmokos skyrimo ir mokėjimo J. S.“ J. S. nuo 2022-01-01 paskirta 32,00 Eur dydžio vienišo asmens išmoka.

Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2022-05-03 raštu Nr. (10.4E) DV_S-36432 „Dėl 2022-04-08 prašymo“, atsakydamas į J. S. 2022-04-08 prašymą „Dėl vienišo asmens išmokos paskyrimo aplinkybių“ informavo, kad nuo 2022-01-01 jam paskirta 32,00 Eur dydžio vienišo asmens išmoka ir 2022 m. balandžio mėnesį išmokėta 96,00 Eur vienišo asmens išmokos nepriemoka už 2022-01-01 – 2022-03-31 laikotarpį bei 2022 m. balandžio mėnesio 32,00 Eur vienišo asmens išmoką (iš viso 128,00 Eur).

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso (CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ar Fondo valdybos neteisėti veiksmai. Atsakovo vertinimu pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtų reikšmingų neturtinių praradimų. Nesant neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius esant patirtą žalą, nėra kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjui bei trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. spalio 5 d. sprendimo Nr.10.1) DV_s-46444 „Dėl vienišo asmens išmokos skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, reikalavimų priteisti nepriemoką ir žalos atlyginimą pagrįstumo.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 7 d. lydraščiu pateikė atsakovui prašymą Dėl vienišo asmens išmokos skyrimo, prašydamas skirti jam vienišo asmens išmoką. Teikdamas prašymą užpildė langelius, kad yra išsiskyręs ir nėra sudaręs kitos santuokos (b. l. 43).

2021 m. spalio 5 d. VSDFV Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. (10.1)DV_S-46444 „Dėl vienišo asmens išmokos skyrimo“ konstatavo, kad vadovaujantis Vienišo asmens išmokos įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, Vienišo asmens išmokos skyrimo ir mokėjimo nuostatais pareiškėjas pagal 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateiktą prašymą neįgijo teisės į vienišo asmens išmoką nuo 2021 m. liepos 1 d. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas tokią teisę įgis nuo 2022 m. sausio 1 d. ir ši išmoka nuo 2022 m. sausio 1 d. bus paskirta pagal jau pateiktą prašymą.

VSDFV neteisminio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (18.2) I-8300 konstatavo, kad VSDFV pagrįstai nuo 2021 m. liepos 1 d. nepaskyrė vienišo asmens išmokos (b.l.24-25).

Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojęs 2021 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymas Nr. XIV-352 nustatė vienišo asmens išmokos, kurios tikslas – suteikti papildomą valstybės finansinę paramą vienišiems asmenims, dydį, finansavimo šaltinį, skyrimo ir mokėjimo sąlygas. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas pilnamečiams asmenims ir emancipuotiems nepilnamečiams asmenims, kuriems vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymu, yra paskirta viena iš šių išmokų: 1)šalpos senatvės pensija; 2) šalpos neįgalumo pensija, išskyrus šalpos neįgalumo pensiją, paskirtą asmeniui, kuriam nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas; 3) šalpos kompensacija, paskirta ir mokama asmeniui sukakusiam Lietuvos; 4) Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių ar pripažintam netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo; 5) socialinė pensija; 6) Pensijos priemoka.

Cituojamo Įstatymo 8 straipsnis, reglamentuojantis jo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, nustatė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies redakcija numatanti: „Šis įstatymas taikomas pilnamečiams asmenims ir emancipuotiems nepilnamečiams asmenims, kuriems:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu paskirta viena iš šių išmokų: a)socialinio draudimo senatvės pensija, išskyrus išankstinę socialinio draudimo senatvės pensiją; b)socialinio draudimo senatvės pensija neįgaliajam; c) ištarnauto laiko pensija, paskirta iki 1994 m. gruodžio 31 d., kai jos gavėjas yra sukakęs Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių arba pripažintas netekusiu 45 procentų ir daugiau darbingumo; d) socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensija arba

2) pagal Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos tarptautines sutartis, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos nacionalinius teisės aktus ir (ar) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus paskirta senatvės pensija (laikina išmoka), kai jos gavėjas yra sukakęs Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių, ar neįgalumo pensija (laikina išmoka), arba

3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymu paskirta viena iš šių išmokų: a) šalpos senatvės pensija; b)šalpos neįgalumo pensija, išskyrus šalpos neįgalumo pensiją, paskirtą asmeniui, kuriam nustatyta sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas; c) šalpos kompensacija, paskirta asmeniui, sukakusiam Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių ar pripažintam netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo; d) socialinė pensija“.

2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymo Nr. XIV-352 2, 3, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-679 (Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies redakcija numatanti kad „Šis įstatymas taikomas pilnamečiams asmenims ir emancipuotiems nepilnamečiams asmenims, kuriems yra nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I, II ar III grupės invalidais), neįgalumo lygis arba kurie yra sukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių“.

Vienišo asmens skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-400 (toliau – ir Nuostatai), 5 ir 6 punktai (redakcija, galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2022-02-03) nustatė, kad vienišo asmens išmoka skiriama asmens, turinčio teisę gauti šią išmoką, arba jo globėjo, jeigu asmuo pripažintas neveiksniu šioje srityje, arba jo įgalioto asmens prašymu. Asmuo, turintis teisę gauti vienišo asmens išmoką arba jo teisėtas atstovas gali pateikti rašytinį arba žodinį prašymą. Žodinis prašymas prilyginamas raštu pateiktam prašymui, jeigu šis prašymas pateiktas šių Nuostatų 8 punkte nurodyta tvarka. Rašytinis prašymas gali būti pateiktas šiais būdais: 1) bet kuriame Fondo administravimo įstaigos klientų priimamajame; 2) per Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS) naudotojų sritį gyventojai.sodra.lt; 3) siunčiant elektroninėmis ryšio priemonėmis (tokiu atveju prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu); 4) siunčiant paštu.

Žodinis prašymas teikimas SODROS SIC telefono numeriu 1883 arba (+370) 52500883. Prašymą telefonu teikiantis asmuo identifikuojamas ir autentifikuojamas įvykdžius Asmens duomenų teikimo telefonu tvarkos aprašo III skyriuje nurodytas procedūras (Nuostatų 8 punktas). Jei rašytinis prašymas teikiamas bet kuriame Fondo administravimo įstaigos klientų priimamajame ar siunčiamas paštu, kartu turi būti pateiktas prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalas ar notaro, seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūno ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija (Nuostatų 9 punktas).

Įstatymo 5 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2021-12-31) 4 dalis nustatė, kad asmuo, pageidaujantis gauti vienišo asmens išmoką, Nuostatuose nustatyta tvarka Fondo administravimo įstaigai turi pateikti užpildytą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos rašytinį prašymą arba žodinį prašymą Fondo administravimo įstaigų bendruoju telefono numeriu, Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka fiksuojant (įrašant) atliktas asmens identifikavimo ir autentifikavimo procedūras ir prašymo turinį. Kreipimosi dėl vienišo asmens išmokos skyrimo data laikoma diena, kurią Fondo administravimo įstaigoje gautas prašymas (jei kreipiamasi telefonu – telefoninio pokalbio diena) su visais Nuostatų 13 punkte nurodytais šiai išmokai skirti reikiamais dokumentais (Nuostatų 11 punktas).

Nuo 2022-02-04 įsigaliojusios Nuostatų naujos redakcijos 10 punkte nustatyta, kad vienišo asmens išmoka skiriama ir mokama nereikalaujant asmens, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas skirti ir mokėti vienišo asmens išmoką, prašymo. Asmuo arba jo teisėtas atstovas, pageidaujantis pateikti prašymą dėl vienišo asmens išmokos skyrimo, mokėjimo, atnaujinimo ar atsisakymo, taip pat pageidaujantis, kad būtų paaiškintas automatizuotų duomenų tvarkymu pagrįstas sprendimas dėl vienišo asmens išmokos skyrimo, gali pateikti rašytinį arba žodinį prašymą.

Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje 2022 m. rugpjūčio 9 d. (reg. Nr. DV_G-266099) buvo gautas pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 7 d. pranešimas „Dėl užpildytos formos pateikimo dėl vienišo asmens išmokos skyrimo“, kuriuo jis pateikė užpildytą prašymo dėl vienišo asmens skyrimo formą. Kaip matyti iš pačio atsakovo užpildytos formos turinio (b. l. 43) ir teismui pateikto 2018 m. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. VPE_SP1-1215 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. S.“, prašymo pateikimo metu pareiškėjas buvo tik valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjas ir pagal galiojančios Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies redakcijos nuostatas teisės į vienišo asmens išmoką nuo 2021-07-01 jis neįgijo, kadangi jam nebuvo paskirta nei viena iš minėtame straipsnyje nurodytų išmokų. Taigi atsakovas pagrįstai ginčijamu konstatavo, kad pareiškėjas teisės vienišo asmens išmoką nuo 2021 m. liepos 1 d. neturi.

2021 m. lapkričio 23 d. Pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi Fondo administravimo įstaigos buvo įpareigotos iki 2022 m. sausio 31 d. remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, sudaryti sąrašus asmenų (asmens tapatybę identifikuojantys duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu neturi, – gimimo data), gimimo data, asmens gyvenamoji vieta (nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybė), duomenys apie šeiminę padėtį ir jos pasikeitimo data, nustatytas darbingumo lygis, neįgalumo lygis, invalidumas (faktas ir terminas), kuriems iki šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo buvo nustatytas darbingumo lygis, neįgalumo lygis ar invalidumas arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir atitinka vienišo asmens išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, ir pagal šiuos sąrašus ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 31 d. paskiria vienišo asmens išmokas, išmokėdama apskaičiuotą vienišo asmens išmokos nepriemoką nuo 2022 m. sausio 1 d., jeigu nepriemoka susidarė.

Byloje pateiktais duomenimis J. S. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP1-1215 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. S.“ nuo 2017-01-24 iki gyvos galvos paskirta ir mokama socialinio draudimo senatvės pensija, todėl vadovaujantis Įstatymu, Nuostatais bei Lietuvos Respublikos gyventojų registro pateiktais duomenimis ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, 2022 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3604 „Dėl vienišo asmens išmokos skyrimo ir mokėjimo J. S.“ J. S. nuo 2022-01-01 paskirta 32,00 Eur dydžio vienišo asmens išmoka (b.l.48-51).

Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad pareiškėjas teisę į vienišo asmens išmoką įgijo nuo 2022 m. sausio 1 d. ir ji yra paskirta bei mokama, todėl nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą 192 Eur vienišo asmens išmoką už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., o taip pat palūkanas.

Pareiškėjas prašo priteisti ir neturtinę žalą, teigdamas, kad patyrė išgyvenimus, kurie lėmė susirgimus, nepatogumus, neviltį.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Šios bylos nagrinėjimo metu nenustatyti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ar Fondo valdybos neteisėti veiksmai, todėl nesant neteisėtų veiksmų nėra civilinės atsakomybės sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Įvertinus tai pareiškėjo skundas ir šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nei pripažinti VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų neteisėtais ir priteisti 192,00 Eur vienišo asmens išmokos nepriemoką, žalos atlyginimą ir procesines palūkanas, nei naikinti ginčijamo sprendimo, todėl skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.